- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- A15.-1647-729/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00145-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pažeidėjas
- B. V.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.19.4Administraciniai nusižengimai, padaryti pažeidžiant vairavimo laikui nustatytus reikalavimus (ANK 451-455 str.)
- 16.20Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 454 straipsnio 3 dalį, 459 straipsnio 5 ir 6 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas B. V. surašytas už tai, kad kontrolės metu pasvėrus nustatyta, kad jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę - krovininį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), be leidimo maršrutu Klaipėda - Triušeliai. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,60 t, tai 2,60 t viršijo leistiną 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrovą bei bendroji masė – 33,80 t, tai 8,80 t viršijo leistiną 25 t bendrąją masę. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas B. V., vairavo krovininį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtame tachografui nebuvo atlikta periodinė metrologinė patikra, taip pat minėto krovininio automobilio padangos neatitiko nustatytų reikalavimų. Tuo B. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo“, 15.3 ir 26.3 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 metų balandžio 23 dienos įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 23 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1761-2019, svėrimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko, jo atidėti neprašė, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams, už transporto priemonių, <...> kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad B. V. vairavo krovininį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio padangos buvo techniškai netvarkingos, tuo pažeisdamas įstatymo reikalavimus.
ANK 454 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už keleivių ar krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neįrengtą, neveikiantį, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotą ar reikalavimų neatitinkantį tachografą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patvirtintos dirbtuvės reguliariai tikrina tachografus, o reguliarios patikros atliekamos bent kartą per dvejus metus. Byloje nustatyta, kad B. V., vairavo krovininį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įrengtame tachografui nebuvo atlikta periodinė metrologinė patikra, tuo pažeisdamas įstatymo ir ES reglamento reikalavimus.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 metų balandžio 23 dienos įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkte nustatyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo“ 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova kai atstumas tarp ašių yra lygus arba daugiau nei 1,30 m bet ne daugiau nei 1,80 m, neturi viršyti 18 t. To paties aprašo 15.3 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, masė yra 25 t. ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis <...>. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams, už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant <...> didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Byloje nustatyta, kad vairuotojas B. V. važiavo sunkiasvore transporto priemone, krovininiu automobiliu Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), be leidimo maršrutu Klaipėda - Triušeliai. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,60 t, tai 2,60 t viršijo leistiną 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrovą bei bendroji masė – 33,80 t, tai 8,80 t viršijo leistiną 25 t bendrąją masę. Tuo B. V. pažeidė įstatymo reikalavimus ir šios jo veikos kvalifikuojamos kaip du atskiri administraciniai nusižengimai pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis. (pastaba: Protokole B. V. pažymėjo, kad krovinį vežė iš statybinio objekto, kur nėra svarstyklių, manė, kad neviršys svorio).
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad B. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 454 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Tarp šių B. V. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. B. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. B. V. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, reikia tikėtis, kad savo kaltę ir atsakomybę suprato ir nebedarys naujų pažeidimų, paskyrus jam švelniausias sankcijoje numatytas nuobaudas – minimalias baudas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 30,00 Eur baudą;
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 454 straipsnio 3 dalyje – 140,00 Eur baudą;
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 5 dalyje – 300,00 Eur baudą;
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalyje – 900,00 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Informuoti B. V., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19102519972, įmokos kodą 1001. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.