- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-6549-1161/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03917-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. (M. S.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2022 m. rugsėjo 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S121317 (toliau – Atsisakymas), kaip nepagrįstą; 2) įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį atsisakymą iš sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. reglamentą (ES) 2017/2226 kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 18 straipsnį; 3) priteisti iš VSAT pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. vyko iš Baltarusijos reisiniu autobusu į Lietuvą, o vėliau turėjo išskristi į Šveicariją, kur dirba ir gyvena. Sienos perėjimo punkte dirbęs VSAT pareigūnas, patikrinęs pareiškėjo pateiktą Rusijos federacijos pasą (duomenys neskelbtini) bei Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelę (duomenys neskelbtini), nusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvą dėl to, jog pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė (duomenys neskelbtini) neva tai nesuteikia teisės kirsti Valstybės sienos. Atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvą, jis papildomai buvo informuotas, kad jo asmens duomenys ir informacija apie šį atsisakymą leisti atvykti įvedami į atvykimo ir išvykimo sistemą pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.
Nurodo, jog atsakovė visiškai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė (duomenys neskelbtini) (toliau – Kortelė) nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos, kadangi ši Kortelė yra leidimas laikinai gyventi Šveicarijoje, suteikiantis teisę tranzitu kirsti Lietuvos sieną, jei pareiškėjo tranzito per Lietuvą trukmė neviršija 5 dienų. Kaip matoma iš pridedamų lėktuvo bilietų, pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 4 d. buvo įsigijęs lėktuvo bilietą iš Vilniaus į Paryžių, o sekančią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 5 d. iš Paryžiaus į Ženevą. Taigi, pareiškėjas planavo tranzitu kirsti Lietuvą ir tą pačią dieną išvykti iš Lietuvos. Kortelė pareiškėjui buvo išduota darbo pagrindu, kadangi jis dirba Pasaulinėje prekybos organizacijose ir pagal Šveicarijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, užsieniečiams, kurie dirba tarptautinėse organizacijose leidimus lakinai gyventi išduoda Užsienio reikalų ministerija, tačiau ši Kortelė ir yra leidimas laikinai gyventi Šveicarijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui Kortelė išduota 5 metams, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2027 m. gegužės 16 d.
Teigia, jog 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 896/2006/EB (toliau – Sprendimas), nustatančio supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiama vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo sprendimu nustatomas supaprastintas asmenų kontrolės prie išorės sienų režimas, pagal kurį valstybės narės vienašališkai pripažįsta Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotus leidimus gyventi trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taikomi vizų reikalavimai, lygiaverčiais jų vieningoms arba nacionalinėms vizoms tranzito tikslu. Sprendimo 3 straipsnis nustato, jog Trečiųjų šalių piliečių tranzito per valstybės (-ių) narės (-ių) teritoriją trukmė negali viršyti penkių dienų. Sprendimo priede yra įtvirtintas Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino išduodamų leidimų gyventi, minimų 2 straipsnyje, sąrašas, kurio A) punkto 8 papunktyje nurodytas Šveicarijos Konfederacijos išduotas leidimas gyventi: — Legitimationskarte „D“ (mit braunem Streifen): Beamte der Kategorie Berufspersonal internationaler Organisationen und Familienmitglieder, die den gleichen Status besitzen/Carte de légitimation „D“ (? bande brune): fonctionnaires de la catégorie professionnelle des organisations internationales et membres de famille qui jouissent du m?me statut/ Carta di legittimazione „D“ (a banda marrone): funzionari appartenenti alla categoria del personale di carriera di organizzazioni internazionali e familiari che beneficiano dello stesso statuto (D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele): „specialistų kategorijai“ priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimų nariai, turintys tą patį statusą). Kadangi, aukščiau minėtas Sprendimas privalėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis privalėjo būti įleistas į Lietuvą tranzitu su turima Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortele (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pabrėžia, jog ginčijamas VSAT Atsisakymas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Nurodo, kad panaikinus VSAT Atsisakymą taip pat turi būti ištrinti pareiškėjo asmens duomenys ir informacijos apie šį atsisakymą leisti atvykti ir išvykti iš AIS sistemos pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pagal faktinės įvykio aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 4 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą į Lietuvos Respubliką ketino atvykti Rusijos Federacijos pilietis pareiškėjas, kuris pasienio kontrolei pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir Kortelę. Pagal pareiškėjo pasienio kontrolės metu pateiktoje Kortelėje esančią informaciją, Rusijos Federacijos piliečiui išduota Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos kortelė, nurodanti jo pareigas – (duomenys neskelbtini), kuris gali naudotis tam tikromis tarptautinės organizacijos nariams numatytomis privilegijomis, kurias įgyjama vykdant pareigas. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Šveicarijos Konfederacija, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinimu (2021/C 209/05), yra oficialiai pranešusi apie Federalinio užsienio reikalų departamento išduodamas asmens tapatybės kortelės (leidimus gyventi), tarp kurių taip pat yra nurodyta ir „D“ tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele), o būtent „specialistų kategorijai priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimos nariai, turintys tą patį statusą. Taip pat yra paaiškinta, kad ši kortelė yra tarptautinės organizacijos specialistų kategorijai priklausantys pareigūnai, ir kad – šios kortelės turėtojai turi imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu, kuris įgyjamas vykdant pareigas. Pažymi, kad minėto Šveicarijos Konfederacijos pranešimo preambulėje, yra nurodyta, kad tai yra užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams pavyzdžių atnaujinimas (2021/C 209/05). Pažymi, kad, pagal faktines pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybės, pareiškėjas pasienio kontrolei pateikė įprastą Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) kartu su Kortele, o ne diplomatinį, tarnybinį, konsulinį kelionės dokumentą (pasą) kartu su akreditacijos kortele, patvirtinantį pareiškėjo statutą, suteikiantį teisę Rusijos Federacijos piliečiams atvykti, būti ir vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint vizos. Pareiškėjas, pasienio tikrinimo metu, savo kaip tarptautinės organizacijos nario statusą deklaravo pateikdamas tik Kortelę, tačiau tą statutą atitinkančio bei akreditacijos kortelę papildančio kelionės dokumento (diplomatinio ar tarnybinio paso), pareiškėjas pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnams nepateikė. Kadangi pareiškėjas, per valstybės sieną vyko su įprastu kelionės dokumentu, o būtent Rusijos Federacijos piliečio pasu, jis neįgijo teisės atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vykti per ją tranzitu neturint vizos ar leidimo gyventi.
Pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublika buvo oficialiai informavusi, kad pereinamuoju laikotarpiu netaikys Sprendimo Nr. 896/2006/EB nuostatų bei į tai, kad pagal Sprendimo Nr. 896/2006/EB 5 straipsnį jis buvo taikomas iki tos dienos, kai Šveicarijos Konfederacijoje pradedamos taikyti Šengeno konvencijos 21 straipsnio nuostatos (t. y. nagrinėjamu laikotarpiu Sprendimas Nr. 896/2006/EB jau buvo nebeaktualus), atsakovė pažymi, jog VSAT pareigūnai atliekant pasienio tikrinimus minėto teisės akto tiesiogiai taikyti savo praktinėje veikloje neturėjo teisinio pagrindo.
Nurodo, kad pareiškėjas neteisingai skunde akcentuoja Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu. Akcentuoja, kad Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje numatytos išimtys taikomos kitoms iš Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nei galiojančio kelionės dokumento ir ilgalaikės vizos ir/ar leidimo gyventi turėjimas. Tai reiškia, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris atitinka ne visas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o būtent – neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, jau praleido 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį, tačiau turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jis galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios Šengeno valstybės, taikančios visą Šengeno acquis, teritoriją, jeigu jo pavardė nėra įtraukta į valstybės narės, kurios išorės sienas jis ketina kirsti, nacionalinį perspėjimų sąrašą ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.
Teigia, jog pasienio tikrinimo metu, pagal pareiškėjo turėtų vizų istorijos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas turėjo daugkartinę „D“ tipo Šveicarijos Konfederacijos nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) galiojančią nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 18 d. išduotą Šveicarijos Konfederacijos konsulinių darbuotojų Stambule (Turkijoje), darbiniais tikslais. Nurodo, kad pasienio tikrinimo metu pasiteiravus pareiškėjo, kokiu tikslu buvo gauta pastaroji viza pastarasis atsakyti aiškiai negalėjo, tačiau nurodė, jog vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Šveicarijos Konfederaciją, kur seniai gyvena. Pareiškėjo pasiteiravus, kaip seniai jis ten gyvena, nes pagal pasienio kontrolei pateikto Rusijos Federacijos piliečio paso (duomenys neskelbtini) duomenis, pareiškėjas Šveicarijos Konfederacijoje tėra buvęs tik vieną kartą, pastarasis nieko nepaaiškino. Teigia, kad pagal atvykimo ir išvykimo datos spaudus nustatyta, kad pareiškėjas į Šveicarijos Konfederaciją pateko 2022 m. gegužės 10 d. atskridęs lėktuvu iš Turkijos. Į klausimus kokiomis aplinkybėmis ir tikslu pareiškėjas gavo kortelę (duomenys neskelbtini), pastarasis, taip pat atsakyti nenorėjo, tik nuolat akcentavo, kad turimas dokumentas jam suteikia privilegijas ir jis nieko niekam neprivalo atsakinėti. Pažymi, kad patikrinimo kertant sieną metu, pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atliekamais pasienio tikrinimo veiksmais. VSAT pareigūnai pasienio tikrinimo metu atkreipė ypatingą dėmesį į aplinkybes, kad Šveicarijos Konfederacijos nacionalinė viza (duomenys neskelbtini) ir kortelė (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduota atitinkamai 2022 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. gegužės 16 d., o būtent prasidėjus Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainą metu. Pažymi, kad kortelė (duomenys neskelbtini) buvo išduota tepraėjus tik šešioms dienom nuo pareiškėjo patekimo į Šveicarijos Konfederacijos teritoriją dienos. Kita, svarbi pasienio tikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. 7.53 val. per Medininkų pasienio kontrolės punktą išvyko į Baltarusijos Respubliką, ir 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.02 val. vėl bandė grįžti į Šengeno erdvę, tik šį kartą jau lydėdamas kitą Rusijos Federacijos pilietį A. K. Siekiant patikrinti pareiškėjo deklaruojamą vykimo per valstybės sieną tikslų sąžiningumą, buvo patikrinti Rusijos Federacijos piliečio pareiškėjo pase visi esantys atvykimo ir išvykimo datos spaudai. Kurių pagalba nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 2 d. išvykęs iš Šengeno erdvės, t. y. kirtęs išorinę sieną ir atvykęs į Baltarusijos Respubliką, toliau iki 2022 m. rugsėjo 4 d. valstybės sienos į Rusijos Federaciją nekirto, kas parodė, kad pastarasis neturėjo tikslo vykti į savo kilmės valstybę o būtent Rusijos Federaciją. Ši aplinkybė pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnams suponavo išvadą, kad pareiškėjas, turima kortele (duomenys neskelbtini) naudojosi nesąžiningais tikslais, o būtent ne tam, kad pasiektų savo kilmės valstybę. Be kita ko, pasienio tikrinimo metu šios aplinkybės taip pat akivaizdžiai suponavo išvadą, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikoje tikslingai pasitikęs A. K., rūpinosi jo patekimu į Šengeno valstybes, kas nėra įprasta ir VSAT pareigūnams kėlė pagrįstą įtarimą dėl nelegalios migracijos pavojaus. Pažymėtina, kad įprastai suaugę asmenys lankyti draugų keliauja savarankiškai, turėdami aiškų ne tik, kad nuvykimo bei grįžimo į savo kilmės valstybę planą, bet ir dokumentus pargrindžiančius tuos planus. Rusijos Federacijos pilietis A. K. savarankiškai tiek nuvykimo, tiek grįžimo į savo kilmės šalį plano nei paaiškinti, nei dokumentaliai pagrįsti VSAT pareigūnams negalėjo. A. K. 2022 m. rugsėjo 4 d. taip pat nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę nurodant priežastį – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Be kita ko, pareigūnai pasienio tikrinimo metu atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pasienio kontrolei pateikto Rusijos Federacijos piliečio paso (duomenys neskelbtini) 17 puslapyje buvo spaudas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. buvo akredituotas Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybinės protokolo tarnybos, kas dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, priėmus sprendimą pastarajam leisti atvykti į Šengeno erdvę, suponavo galinčias atsirasti tam tikras rizikas nacionaliniam ir/ar visuomenės saugumui.
Pažymi, jog VSAT pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Atsisakymą, jame nurodė aiškią priežastį – neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Pareiškėjas su Atsisakymu buvo supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas vienas iš jo egzempliorių. Pareiškėjo kelionės dokumente įdėtas atvykimo spaudas, kryžmai perbrauktas neištrinamu rašalu, jame įrašyta raidė „C“, atitinkanti atsisakymo leisti atvykti priežastį. Nurodo, kad Atsisakymas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus. Atsisakymas surašytas ne tik lietuvių, bet ir pareiškėjui suprantama rusų kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog Atsisakymas, ir jame nurodyta atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis pareiškėjui yra žinoma. Atsakovės vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Atsisakymas neturėtų būti laikomas turinčiu esminių trūkumų, dėl ko turi būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pagal faktines įvykio aplinkybes, Rusijos Federacijos pilietis pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. 14.30 val. grįžo į valstybę iš kurios pastarasis atvyko t. y. į Baltarusijos Respubliką. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovė teigia, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. VSAT pareigūnai individualiai įvertinę pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) pasienio tikrinimo metu neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytos sąlygos, o būtent – turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas), dėl ko vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei pagrįstą Atsisakymą, ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. VSAT pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas ir nenustačius jų neteisėtų veiksmų, neatsiranda teisinio pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo .
Šalys taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, pagrindžiančius jų pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. vyko iš Baltarusijos reisiniu autobusu į Lietuvą, o vėliau turėjo išskristi į Šveicariją, kur dirba ir gyvena. Sienos perėjimo punkte dirbęs VSAT pareigūnas, patikrinęs pareiškėjo pateiktą pasą bei Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelę, nusprendė neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respubliką dėl to, jog pateikta Šveicarijos Konfederacijos įteisinimo kortelė nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos. Atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, jis papildomai buvo informuotas, kad jo asmens duomenys ir informacija apie šį atsisakymą leisti atvykti įvedami į Atvykimo ir išvykimo sistemą pagal Reglamento (ES) 2017/2226 18 straipsnį.
Pareiškėjas nesutikdamas su Atsisakymu kreipėsi į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir UTPĮ, ir Įstatymas) (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, kurio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmuo turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos; jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b punkte numatyta, kad asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nukrypstant nuo 1 dalies trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu.
Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 straipsnio 1 dalis), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Pagal Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, ir visų pirma nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi.
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsisakymas leisti atvykti priimamas Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.
Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalis).
Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę jiems būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Byloje ginčo, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, siekiant atvykti į Šengeno erdvę, nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, neturėjo vizos.
Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas įvertinti ginčijamo Atsisakymo pagrįstumą ir teisėtumą, turi įvertinti, ar pareiškėjo patikrinimo metu turėta ir pateikta Šveicarijos Konfederacijos išduota įteisinimo kortelė (duomenys neskelbtini), Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies prasme laikytina, suteikiančia teisę pareiškėjui, net ir neturint vizos, vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jis galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją.
Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad į sąvokos “leidimas gyventi” apibrėžtį patenka: a) visi leidimai gyventi, išduoti valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, ir leidimų gyventi šalyje kortelės, išduotos laikantis Direktyvos 2004/38/EB; b) visi kiti dokumentai, išduoti valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kuriais leidžiama būti jų teritorijoje, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie yra atitinkamai paskelbti laikantis 39 straipsnio, išskyrus: laikinus leidimus, išduotus nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi, kaip nurodyta a papunktyje, arba prieglobsčio prašymą, ir vizas, išduotas valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95.
Šengeno sienų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VII priede išdėstytos specialios taisyklės taikomos tikrinant, be kita ko, diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojus ir tarptautinių organizacijų narius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal 39 straipsnį valstybės narės informuoja Komisiją apie akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams jų užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius.
Šengeno sienų kodekso VII priedo 4.1 punkte nustatyta, kad trečiųjų šalių arba jų vyriausybių, kurias pripažįsta valstybės narės, išduotų diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojams, taip pat 4.4 punkte išvardytų tarptautinių organizacijų išduotų dokumentų turėtojams, keliaujantiems tarnybos reikalais, atsižvelgiant į jų turimas specialias privilegijas ar imunitetus, sienos perėjimo punktuose gali būti suteikta pirmenybė prieš kitus keleivius, nors tam tikrais atvejais minėtiems turėtojams taikomas vizos reikalavimas. Šengeno sienų kodekso VII priedo 4.4. punkte nurodyta, kad 4.1 punkte nurodytais tikslais tarptautinių organizacijų išduodami dokumentai visų pirma yra šie: Jungtinių Tautų Organizacijos laissez passer, išduoti Jungtinių Tautų ir jai pavaldžių agentūrų darbuotojams pagal 1947 m. lapkričio 21 d. Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų; Europos Sąjungos (ES) laissez passer; Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) laissez passer; Europos Tarybos generalinio sekretoriaus išduotas teisėtumo pažymėjimas; dokumentai, išduoti pagal Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso III straipsnio 2 dalį (karinis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, pateikiamas kartu su siuntimu į komandiruotę, kelionės pažyma arba asmeniniu ar kolektyviniu judėjimo įsakymu) ir dokumentai, išduoti remiantis „Partnerystės taikos labui“ programa.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) be kitų nurodyta ir Šveicarijos išduodama D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele): specialistų kategorijai priklausantys tarptautinių organizacijų pareigūnai ir jų šeimos nariai, turintys tą patį statusą / Carte de légitimation «D» (? bande brune) : fonctionnaires de la catégorie professionnelle des organisations internationales et membres de famille qui jouissent du m?me statut / Legitimationskarte „D“ (mit braunem Streifen): Beamte der Kategorie Berufspersonal internationaler Organisationen und Familienmitglieder, die den gleichen Status besitzen / Carta di legittimazione „D“ (a banda marrone): funzionari appartenenti alla categoria del personale di carriera di organizzazioni internazionali e familiari che beneficiano dello stesso statuto. Minėtame dokumente nurodyta, kad ši kortelė, kaip ir kitos išvardytos šiame dokumente, yra leidimas gyventi, taip pat paaiškinta, kad šios kortelės turėtojai turi imunitetą jurisdikcijos atžvilgiu, kuris įgyjamas vykdant pareigas.
Sisteminė aptartų Šengeno sienų kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo turima Šveicarijos išduodama D tipo asmens tapatybės kortelė (su ruda juostele) gali būti prilyginama leidimui gyventi, tačiau jos turėjimas savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui visais atvejais netaikomas reikalavimas turėti vizą. Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) vardijamos kortelės (leidimai gyventi) suteikia (patvirtina) skirtingą asmens teisinį statusą, turi būti atsižvelgiama į tokio dokumento suteikiamas privilegijas ir imunitetus. Minėta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams valstybių narių užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžių atnaujinime (2021/C 209/05) nurodyta, kad pareiškėjo turima D tipo kortelė imunitetą suteikia vykdant pareigas, taigi ir keliaujant tarnybos reikalais.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip savo paaiškinimuose nurodo ir pats pareiškėjas, jis keliavo ne darbo, o asmeniniais tikslais, VSAT pareigūnai pagrįstai netaikė pareiškėjo atžvilgiu išlygos dėl vizos turėjimo reikalavimo.
Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad VSAT, priimdama skundžiamą Atsisakymą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2022 m. rugsėjo 4 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėto Atsisakymo, todėl teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti VSAT ištrinti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šį Atsisakymą iš sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. reglamentą (ES) 2017/2226 kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 18 straipsnį.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos jam nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.