Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-2979-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
e2-2979-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36919-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
I. S.
Civilinė byla Nr. e2-2979-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36919-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei I. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės I. S. priteisti 1700,20 Eur skolos, 99,13 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2019-01-07. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam V. P. g. 5, Vilniuje, kuriame esančio 50 buto savininkė yra atsakovė. 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo Ieškovė. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo - priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Pagal ieškovės ieškinyje nurodytus bei pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31 atsakovė neatsiskaitė už šilumos energiją bei karštą vandenį ir liko skolinga ieškovui 1700,20 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota raštišku patvirtinimu, taip pat informaciniais pranešimais bei ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius duomenis.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, (toliau – Aprašas) 5 punktu, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Aprašą nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos. Nagrinėjamu atveju buto, esančio V. P. g. 5-50, Vilniuje, šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovė su atsakove konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Aprašo 15.1 punktą, šilumos vartotojas privalo atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Kadangi atsakovė už butui teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2018-10-31 neatsiskaitė, susidarė 1700,20 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei, iš atsakovės priteistina 1700,20 Eur skola (CK 6.101 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-11-23, kurios, ieškovės paskaičiavimu, sudaro 99,13 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 40,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą iš išrašą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1700,20 Eur skolos, 99,13 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1799,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė