Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-16 · Administracinė byla Nr. AS-602-236-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-07-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
AS-602-236-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00255-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro, „Pušynas“
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-236/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ skundą, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (toliau – ir pareiškėjas; Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“) 2012 m. sausio 25 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas; VPT) 2012 m. sausio 3 d. raštą Nr. 4S-34 (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. raštas).

Skunde išdėstė aktualias aplinkybes, susijusias su jo 2009 m. sausio 13 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. apklausos būdu vykdytų supaprastintų Statinio projekto vykdymo priežiūros, techninės priežiūros ir Techninio projekto rengimo paslaugų pirkimų bei su šiais pirkimais susijusių atsakovo teiktais raštais ir nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. raštas yra pripažintinas individualiu administracinės procedūros sprendimu, kuriam yra keliami turinio reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Pažymėjo, jog iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad jis neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes jame nėra paminėtos aplinkybės bei jo teikti argumentai ir nepateikti atsakovo motyvai, kuriais jo argumentai atmetami. Pridūrė, jog šiame rašte taip pat nepateikti teisės aktai, kuriais remiantis atsakovas priėmė savo sprendimą, nėra rezoliucinės dalies ir nėra nurodyta akto apskundimo galimybė bei tvarka. Pabrėžė, jog šis skundžiamas aktas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo skundą priimti atsisakė (kaip nenagrinėtiną teismų).

Teismas nurodė, jog įvertinus ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnį), darytina išvada, kad skundžiamas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. raštas Nr. 4S-34 pagal savo turinį ir formą neatitinka nei vienos sprendimo, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba gali priimti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnį, rūšies. Šiame dokumente nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o tik išdėstyta Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, jog tarnyba savo išvadų dėl projekto „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“ viešųjų pirkimų nekeičia, todėl toks dokumentas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Pridūrė, kad teismas gali priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos. Padarė išvadą, kad aptariamas raštas nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis, 15 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 32 – 33), kuriuo prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas atsakovo raštas jiems nesukelia jokių pasekmių. Paaiškino, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra būtent pasirėmusi ginčijamu raštu pasiūlė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai taikyti jo vykdomo projekto finansavimo 25% korekciją, t. y. net 37.077,30 Lt suma, todėl teisinės pasekmės jam kilo. Papildomai nurodo, jog ginčijamu raštu buvo atsisakyta keisti VPT išvadas, todėl šio atsisakymo teisėtumas gali ir turi būti patikrintas ABTĮ tvarka. Paaiškina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 4S-4152 VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai ir jam pateikė savo nuomonę dėl jo 2009 m. spalio 13 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. apklausos būdu vykdytų supaprastintų Statinio projekto vykdymo priežiūros, techninės priežiūros ir Techninio projekto rengimo paslaugų pirkimų. Šiame rašte nebuvo pateiktas joks Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas sprendimas. 2011 m. lapkričio 10 d. raštu jie pateikė savo poziciją, kad nesutinka su VPT 2011 m. lapkričio 5 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis ir pateikė papildomų įrodymų. Tuomet VPT atsisakė dalies 2011 m. lapkričio 5 d. rašte nurodytų argumentų, t. y. 2011 12 0 raštu Nr. 4S-4500 „Dėl vertinimo išvados“ (rašto pavadinimas neredaguotas), pakeitė 2011 m. lapkričio 5 d. savo raštą Nr. 4S-4152, siaurindama savo poziciją (nurodė argumentus tik dėl dviejų mažos vertės pirkimų) bei nurodydama, kad 2011 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-4152 nurodyti pažeidimai yra esminiai ir negali būti vertinami, kaip bendro pobūdžio pastabos. Tačiau šiame rašte taip pat nebuvo pateiktas joks Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas sprendimas. Tuomet jis VPT pateikė 2011 m. gruodžio 15 d. išsamiai argumentuotą raštą, jog vykdant mažos vertės supaprastintus pirkimus, dėl kurių VPT rašė 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2011 12 0 raštus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl ko būtų galima nutraukti ar mažinti skirtą projekto finansavimą. VPT, net nenagrinėjusi jo pateiktų argumentų ir įrodymų, nemotyvuotu skundžiamu raštu nurodė, jog ji savo išvadų nekeičia, nes jis nepateikė jokių argumentų. Teigia, jog iš šio rašto matyti, kad VPT nekeičia savo išvadų dėl to, kad jis nepateikė argumentų, todėl yra akivaizdu, kad VPT išvadas pakeistų, jei manytų, kad jų pateiktų argumentų pakanka.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nei iki 2012 m. sausio 1 d. galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas (8 straipsnis), nei po 2012 m. sausio 1 d. galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas (8² straipsnis) nenumato VPT teisės teikti išvadas, be to, šis įstatymas nenumato tokių išvadų formos ar turinio. Pažymi, kad VAĮ nenumato viešojo administravimo subjekto teisės teikti nuomonę. Nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio numatytų sprendimų požymių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. lapkričio 5 d. bei 2011 12 0 atsakovo raštai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnyje numatytų sprendimų požymių. Mano, jog esminę reikšmę turi tai, kad tada, kai jis pateikė 2011 m. gruodžio 15 d. raštą, prasidėjo administracinė procedūra, t. y. buvo sprendžiama, ar keisti atsakovo 2011 m. lapkričio 5 d., 2011 12 0 raštuose išdėstytą poziciją, ar ne, ir skundžiamu 2012 m. sausio 3 d. raštu nemotyvuojant buvo nutarta jos nekeisti. Priduria, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 12 dalimi, 8 straipsniu yra darytina išvada, jog jeigu viešojo administravimo subjektui buvo pateiktas asmens prašymas/raštas/skundas, tai viešojo administravimo subjektas dėl to atlieka administracinę procedūrą, kurios baigtis turi būti įforminama individualiu administraciniu aktu, kuris privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžia, jog jo skundo tikslas ir buvo nustatyti, ar individualus administracinis aktas – atsakovo 2012 m. sausio 3 d. raštas Nr. 4S-34 atitiko įstatymų reikalavimus, t. y. ar yra teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo paduotas skundas, kuriuo jis prašė panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. raštą, atsisakytas priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtinas teismų), motyvuojant tuo, jog minėtas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, pagrįstumą ir teisėtumą.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858 – 671/2011).

Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog atsakovo, t. y. Viešųjų pirkimų tarnybos, kompetenciją, priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje, reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio 8 straipsnio 3 dalies 4-6 punktuose numatytos neigiamo poveikio priemonės, kurių gali imtis VPT, nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog šiuo raštu (b. l. 3), kuriuo VPT atsako pareiškėjui į jo pateiktą 2011 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. SD-220 (3.6), jis yra informuojamas, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtame rašte naujų argumentų, paneigiančių VPT išvadas, nepateikta, todėl VPT savo išvadų dėl projekto „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“ viešųjų pirkimų nekeičia. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja tuo, kad dėl VPT pateiktų išvadų vykdomam projektui buvo taikyta 25% finansinė korekcija, t. y. sumažintas finansavimas. Dėl savo teisių pažeidimo pareiškėjas kreipėsi į veiksmus atlikusią instituciją – VPT.

Viešąjį administravimą reglamentuojančios normos nustato galimybę apskųsti ne vien individualų administracinį aktą, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą arba kitaip tiesiogiai įgyvendinus viešojo administravimo subjektui pavestą kompetenciją, bet ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir skundžia VPT veiksmus ta apimtimi, kuria šios institucijos priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriuo pati institucija nagrinėjo pareiškėjo pranešimą dėl jo teisių pažeidimo, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnis). Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja tuo, kad VPT netinkamai įgyvendino savo kompetenciją pateikdama išvadą dėl projekto „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VPT sprendimą, kuriuo VPT, pareiškėjo manymu, netinkamai atliko administracinę procedūrą dėl savo atliktų veiksmų ar priimtų administracinių sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 3 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius administracinės procedūros apskundimą ir skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan