Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovei E. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016-12-29 apie 15.55 val. Klaipėdos r. sav. Kvietinių k., Pakalnės g., vairavo automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,6 (įvertinus paklaidą asmens naudai 2,55) promilės girtumas, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė KET 14 p., 16 p., 126 p. ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

M. D. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vairavo sūnui priklausantį automobilį neblaivus, buvo gėręs degtinės - trise nuo ryto pasėdint išgėrė litrą degtinės, alkotesterio parodymų neginčija. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad nevairavo, nes buvo stresinė situacija. Jis siauru keliu važiavo į kalną. Dvi transporto priemonės tame kelyje negali prasilenkti. Matė atvažiuojantį automobilį, prieš prasilenkiant faktiškai sustojo. Nuo vietos, kur įsėdo pavažiavo apie 30-40 metrų. Nuo kalno važiuojanti transporto priemonė turėjo jį praleisti. Manė, kad pravažiuos. Smūgio ir atsitrenkimo nebuvo, buvo lengvas prisilietimas veidrodžiais. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad kitos transporto priemonės vairuotoja jo nepraleido. Po įvykio nusileido nuo kalno pastatyti mašiną. Kitomis aplinkybėmis ginčytų savo kaltę dėl eismo įvykio. Kadangi vairavo neblaivus, pripažįsta kaltę ir dėl eismo įvykio. Policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes nebuvo jo pasiėmęs. Transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikui apie eismo įvykį nepranešė.

M. D. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl nepatyrusios vairuotojos kaltės. Ji turėjo praleisti M. D.. Tai, kad M. D. buvo išgėręs neįtakojo eismo įvykio. Prašo, atsižvelgiant į nuoširdžius M. D. paaiškinimus, ir tai, kad jis išklausė mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, skirti švelnesnę negu numatyta administracinę nuobaudą.

Klaipėdos apskrities VPK 2016-12-29 15.57 val. užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį, kurį sukėlė galimai neblaivus Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Į įvykio vietą buvo išsiųsti 3 policijos ekipažai. Pirmasis atvyko 16.12 val. paskutinis išvyko 18.45 val. (b.l. 33-34).

Transporto priemonių padėtys po įvykio užfiksuotos autoavarijos vietos schemoje. Automobilių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 15-16, 18).

M. D. 2016-12-29 16.09 val. alkotesteriu Alcotest 6810 (prietaiso Nr. ARFM-0386, patikra atlikta 2016-12-29, galioja iki 2017-02-19) nustatytas 2,60 promilės – sunkus girtumo laipsnis (b.l. 13,14).

M. D. 2016-12-29 17.38 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Transporto priemonė priverstinai nutransportuota į aikštelę (b.l. 7, 8).

Liudytoja J. G. parodė, kad automobiliu Škoda Oktavia važiavo į Kvietinių kaimą. Važiuojant žvyruotu miško keliuku nuo kalno priešais atvažiavo automobilis Volvo. Ji laikėsi dešinės keliuko pusės. Priešais atvažiuojantis į kalną kylantis automobilis važiavo kairiąja -ne savo kelio puse. Abu automobiliai sustojo vienas prieš kitą dešinėje pusėje jos važiavimo kryptimi. Jos automobilis nejudėjo, buvo įjungtas rankinis stabdis. Automobilis Volvo atsitraukė atgal ir pradėjo judėti, bandydamas ją apvažiuoti, ir atsirėmė į jos automobilį – kliudė vairuotojo pusės veidrodėlį, vairuotojo abejas dureles. Vairuotojui atsitraukiant nuo jos automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, todėl kolega iškvietė policiją.

Liudytojai, policijos pareigūnai, D. P. ir T. K., parodė, kad pagal pranešimą apie eismo įvykį, kurį sukėlė galimai neblaivus vairuotojas, vyko į Kvietinių k., link Rūgpienių kaimo. Įvykio vietoje buvo 2 automobiliai ir 4 asmenys. Paties įvykio nematė, iškvietė kitą ekipažą, kad įformintų įvykį. Moteris nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį. Pagal moters parodymus nustatyta, kad automobilį vairavo M. D.. M. D. pradžioje prašė kartu su juo važiavusio V. T. prisiimti kaltę, vėliau įspėjus apie atsakomybę už melagingus parodymus, prisipažino vairavęs.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-29 15.57 val. buvo gautas pranešimas, kad Pakalnės g., Kvietinių k. į pranešėjo automobilį atsitrenkė kitas automobilis Volvo S40, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko J. G., kuri nurodė, kad jai važiuojant automobiliu Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priešprieša atvažiuojantis automobilis Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kildamas į kalną kliudė jos automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį bei vairuotojo pusės vairuotojo ir keleivio dureles. Po susidūrimo Volvo S40 vairuotojas, vairuodamas atbuline eiga, patraukė automobilį ir jį pastatęs, kartu su keleivio pusėje sėdėjusiu asmeniu, pakilo prie J. G. automobilio. Matėsi, kad abu asmenys išlipę iš automobilio yra neblaivūs. Nustatyta, kad automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. D. (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Administraciniai teisės pažeidimai įrodyti paties M. D. daliniu prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, apgadintos transporto priemonės vairuotojos parodymais, policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniu pranešimu, autoavarijos vietos schema ir fotonuotraukomis, alkotesterio parodymais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo abejonės dėl eismo įvykio kaltininko nepagrįstos. Kelių eismo taisyklė, kad pirmenybė teikiama įkalnėn važiuojančiai transporto priemonei, ne visais atvejais paraidžiui gali būti taikoma ir įgyvendinama. Nustatytomis aplinkybėmis transporto priemonės važiavo viena prieš kitą siauru miško keliuku. Paties M. D. paaiškinimais ir liudytojos J. G. parodymais, automobiliai prieš eismo įvykį vienas prieš kitą buvo sustoję. Pagal minėtą taisyklę, vadovaujantis logika ir empirine patirtimi, M. D. turėjo sudaryti galimybę, t.y. palaukti, kol priešpriešine kryptimi važiuojanti transporto priemonė, atlikus tam tikrus manevrus, pasitrauks ir jį praleis. Dėl sunkaus girtumo M. D. netinkamai įvertino kelio ypatumus bei kelyje susidariusią situaciją, nepalaukė, kol nuokalnėn važiuojanti transporto priemonė pasitrauks, ir, nepasirinkęs saugaus atstumo, nutarė apvažiuoti rankiniu stabdžiu sustabdytą ir stovinčią transporto priemonę, kur tai dėl siauro keliuko padaryti sudėtinga arba net neįmanoma.

M. D. veika dėl eismo įvykio, lėmusio kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimą, kvalifikuotina pagal LR ATPK 127 str. 3 d., dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d.

Padarytas pažeidimas numatytas LR ATPK 127 str. 3 d. nuo 2017-01-01, įsigaliojus LR ANK ir atitinkamiems LR BK 281 str. pakeitimams, atsižvelgiant į girtumo laipsnį yra kriminalizuotas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę; LR ATPK 124¹ str. 8 d. atitinka LR ANK 417 str. 8 d. Įstatymas, numatantis ar griežtinantis atsakomybę arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (LR ANK 3 str. 3 d.). Šiuo požiūriu LR ATPK nuostatos yra palankesnės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o LR ANK ir LR BK sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl grįžtamosios galios neturi. Veikos neperkvalifikuotinos, taikytinos atitinkamos LR ATPK nuostatos.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Padarytas vienas šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių didelę grėsmę saugiam eismui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. M. D. anksčiau baustas už KET pažeidimus, tarp jų ne mažiau kaip 4 kartus už vairavimą esant neblaiviam, iš jų vieną kartą su įvykio sukėlimu ir su pasišalinimu, ne mažiau kaip du kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti, ir kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus. Dalis nuobaudų išieškojimo nutraukta suėjus senaties terminams, dėl kitų – duomenų apie sumokėjimą nėra. Paties M. D. paaiškinimais, kelios nuobaudos, kurios nežino, yra išieškomos antstolio priverstinai. Naujo itin šiurkštaus pažeidimo padarymas neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo abejingumą saugiam eismui bei saugų eismą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms ir polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių bei tai, kad anksčiau taikytos nuobaudos nebuvo veiksmingos, ir asmuo dėl jų jokių išvadų nepadarė. M. D. nedirba ir oficialių pajamų negauna. Pažeidėjo atstovas prašo skirti švelnesnę nuobaudą negu numatytą sankcijoje. Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas išklausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jo teisinę padėtį bei mažinti ar švelninti sankcijoje numatytą nuobaudą. Skirtinos artimos vidurkiams sankcijose numatytos nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintinos.

Išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK numerį arba AN identifikavimo numerį. Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (LR Finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės).

Teisės vairuoti atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Išaiškintina, kad teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu, asmuo negali šia teise naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (LR ATPK 27 str., atitinkamai LR ANK 28 str. 3 d.). Asmuo laikomas netekęs teisės vairuoti nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d., atitinkamai LR ANK 682 str. 2 d).

Pažeidėjas įpareigotinas nedelsiant pateikti vairuotojo pažymėjimą nuobaudą vykdančiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 8 d., skirti administracines nuobaudas:

pagal LR ATPK 127 str. 3 d. – 1300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. – 6 Eur baudą;

Paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. D. subendrintą administracinę nuobaudą - 1300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti baudos sumokėjimo tvarką ir teisės vairuoti atėmimo vykdymo tvarką.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.