Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-133/2007

2007 m. spalio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nuteistajam E. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. ir nuteistas 40 parų areštu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1d. 1p. paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2000-10-25 Kauno apygardos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė skirta 2 (dveji) metai 9 (devyneri) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4d. už tai, kad jis 2007-02-11, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini), iš prekybos centro UAB (duomenys neskelbtini), per du kartus pagrobė 7 vnt. kompaktinių diskų su muzikos įrašais, užsikišdamas juos už kelnių ir taip praėjęs pro kasas už juos nesumokėdamas, pagrobė svetimą turtą , bendros 132,93 Lt. vertės, tačiau įstatymu uždraustos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojos.

(gim. 2001), dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Dirba viršvalandžius, siekiant gauti didesnį atlyginimą, kurį skiria sugyventinei, jos vaikams bei savo sūnaus Ž. R., (gim. 1997) išlaikymui, gyvenančiam su savo motina R. R.. Atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nebus galimybės išlaikyti sugyventinės ir vaikų, todėl nebus pasiekti bausmių skyrimo tikslai ir bus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis E. R. pačios kaltės klausimo dėl uždraustos veikos padarymo neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka dėl veikos nevertinimo kaip mažareikšmės, todėl nesutinka ir su paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad E. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), už kurio padarymą numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, esant neišnykusiam teistumui. Teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – ir lengvinančią aplinkybę, kad prisipažįsta ir gailisi. E. R. nuteistas penktą kartą.

Teismas tinkamai vertino padarytą nusikalstamą veiką jos nepripažindamas mažareikšme. Lietuvos Respublikos BK 10 str. apibrėžiama į kokias rūšis klasifikuojamos BK numatytos nusikalstamos veikos, jos gali pasireikšti kaip nusikaltimas arba kaip baudžiamasis nusižengimas. Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga veika, tačiau jos pavojingumo laipsniui įtakos turi nusikaltimo dalyko vertė. Lietuvos Respublikos BK 190 str. yra išdėstytas turto vertės išaiškinimas ir numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri viršija 1 MGL, t.y. pagrobė turto 132, 93 Lt. vertės, todėl jo veika pagrįstai buvo kvalifikuota, kaip baudžiamasis nusižengimas, todėl jam taikyti BK 37 str., veiką pripažįstant mažareikšme, nėra jokio teisinio pagrindo. BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik asmenims padariusiems nusikaltimą. Dėl mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiama tik tuo atveju, kai baudžiamasis įstatymas už tokią veiką nenumato baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo E. R. atžvilgiu bausmė paskirta tinkamai.

Kaip matyti iš E. R. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei bei prieš asmenį, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (baudžiamasis nusižengimas) tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančias aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta 40 parų arešto bausmė nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklę pagal BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.