- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2-311-723/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01523-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovas M. S. yra jos sūnaus D. B. tėvas, nustatyti sūnaus D. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. B. išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jo pilnametystės nustatant, kad ši suma būtų sumokama iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo tvarkymą uzurfruko teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 400 Lt per mėnesį, t.y. 14400 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 58-60). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini)ieškovei gimė sūnus D. B., santuoka su vaiko tėvu – atsakovu M. S. nebuvo sudaryta, tėvystė nėra pripažinta. Ieškovė su atsakovu susipažino 1997 metų vasarą, palaikė nuolatinius ryšius, kartu leido laisvalaikį. Ieškovei tapus nėščiai, šalys apsigyveno kartu. Sūnui D. suėjus 4 mėn., atsakovas nutraukė santykius su ieškove ir iki šiol jų nepalaiko. Pažymėjo, kad atsakovas savo tėvystės niekada neneigė ir ją pripažino, tačiau bendrą pareiškimą Vilniaus m. savivaldybės CMS pateikti atsisakė.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovo neįrašė kaip vaiko tėvo, kadangi buvo jauna, tuo nepasirūpino. Iškart atsakovas vaiką pripažino kai gyveno kartu, tačiau paskui išejo ir nuo to laiko atsakovė jo nebematė. Teigė, kad vaikas žino apie tėvą iš pasakojimų, turi tik nuotrauką. Šiuo metu vaikas bendrauja su dėde (atsakovo broliu), kuris padovanojo vaikui televizorių. Nurodė, jog visa atsakovo giminė žino apie vaiką. Vaikui išlaikyti reikia 600 Lt per mėnesį, o ieškovė dirba, per savaitę gauna 1000 Lt, dirba (duomenys neskelbtini). Pragyveno 4 mėn. kartu su atsakovu iškart po vaiko gimimo, atsakovas džiaugėsi gimusiu vaiku, naktį keldavosi prie vaiko (b.l. 71).
Liudytoja I. Č. nurodė, kad ieškovę pažįsta, sodą turi prie jų kaimo. Patvirtino, kad ieškovė draugavo su M., tapo nėščia, gyveno pas jo motiną, bet ten buvo blogos sąlygos, tai išėjo. Matė, kad vaikščioja su mažu vaiku. Teigė, kad M. apie metus kartu gyveno. Paklausta sakė, jog atsakovas jai skambinęs ir pasigyręs, jog jau yra tėvas, turi sūnų. Jie pas atsakovo motiną gyveno prieš vaiko gimimą, paskui ieškovė išėjo pas savo motiną. Prašė jos padaryti nuotraukas, kur su vaiku nusifotografavę, džiaugėsi, kad turi sūnų (b.l. 71-72).
Liudytoja B. V. nurodė, jog ieškovę pažįsta, ji kartu su sugyventiniu M. S. gyveno pas liudytojos motiną. Paklausta sakė, jog jie turi sūnų, tėvas M. S., kuris buvo deklaravęs gyvenamąją vietą liudytojos motinos bute. Matė kaip M. rūpinosi vaiku. Jos motinos butas yra (duomenys neskelbtini), pradėjus eiti šaukimams atsakovą iš ten išregistruovo (b.l. 72).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas D. C. nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškinio patenkinimo, atsižvelgiant į liudytojų paaiškinimus ir palaikė prašymą dėl išlaikymo po 500 Lt kas mėnesį priteisimo bei įsiskolinimo už 3 metus po 400 Lt (b.l. 72). Išvadoje nurodė, kad jeigu bus pripažinta atsakovo tėvystė, palaikys ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės. Sutiko, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks vaiko interesus, kadangi jis nuolat gyvena su motina (b.l. 19-20).
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko, teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai (įteiktas atsakovo broliui R. S., b.l. 63), todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė A. B., o vaiko tėvu įrašytas ,,M. B.“, tėvo asmens kodas nenurodytas (b.l. 7). Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 8). Ieškovė gauna išmokas vaikui kas mėnesį, vidutiniškai po 200 Lt (b.l. 9). Gyventojų registro duomenimis atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Duomenų apie M. S. įsidarbinimus SoDra neturi (b.l. 15, 30). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos aktu užfiksuota, jog 2011-05-30 A. B. ir M. S. tikrintu adresu ((duomenys neskelbtini)) negyveno, M. S. gyvenamoji vieta nežinoma (b.l. 21). Atsakovas Lietuvos darbo biržoje paskutinį kartą buvo registruotas 2000-01-27 – 2000-08-11 laikotarpiu (b.l. 32). Vilniaus apskrities VPK raštu informavo, jog buvo surastas atsakovo brolis R. S., kuris paaiškino, jog M. išvykęs į (duomenys neskelbtini) (b.l. 48).
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2 d.). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Pagal CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas vaiko gimimo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tai yra vaiko D. pradėjimo laikotarpiu palaikė intymius ryšius.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 1 – 2 d. d.). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jų atlikti. Svarbu pažymėti, jog byloje nustatytas vienas iš CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodomųjų faktų, t.y. bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas vaiko gimimo metu.Todėl teismas,atsižvelgdamas į esamus įrodymus byloje:ieškovės ir liudytojų paaiškinimus(CPK 178,185 str.),pripažįsta,kad atsakovas M. S. yra D. S. tėvas.
Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). Vaiko kilmės patvirtinimas nuo jo gimimo dienos atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus. CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena, todėl atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų D.. CK 3.192 str. 2 d. taip pat numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymas turėtų būti priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teigė, kad sūnaus poreikiai mėnesiui pinigine išraiška sudaro maždaug 1000 Lt. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013 m. sausio 1 d. yra 1000 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Todėl nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki D. B. pilnametystės atsakovas privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500 Lt dydžio išmokomis, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus, duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, teismas mano, kad ieškovės prašomas priteisti mėnesinis išlaikymo dydis po 500 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.192 str. 2-3 d. d., 3.194 str. 3 d., 3.196 str.) bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir leis užtikrinti ieškovės sūnaus poreikius. Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam D. B. iš atsakovo priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus D. interesams (CK 3.203 str.)
Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų D., todėl iš jo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už 36 mėnesius po 400 Lt už mėnesį, viso 14 400 Lt.
Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.35). Kadangi nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motina A. B., dabartinė vaiko tėvo gyvenamoji vieta nėra žinomą, gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks vaiko interesus.
Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 143 Lt žyminio mokesčio ir 18,18 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2011-05-24 iki D. B. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už 36 mėn. po 400 Lt už mėnesį, viso 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų).
Paskirti ieškovę A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečio D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 143 Lt žyminio mokesčio ir 18,18 Lt pašto išlaidų, viso 161,18 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą 18 ct).
Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše.