- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- N-62-2805-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimu R. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta nuobauda – 5 000 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. nustatyta, jog R. B. (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, buvusio dvaro teritorijoje savavališkai stato gyvenamojo namo du priestatus, rekonstruoja rūsį bei iškasė duobę kūdrai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčių reikalavimus.
Šalies argumentai
R. B. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti. Teigė nežinojęs, jog Dovydiškio buvęs dvaras yra saugomoje teritorijoje ir kad turėjo būti vadovaujamasi statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčių nuostatomis. Pažymėjo, kad tai, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, nebuvo įrašyta ir viešame registre, be to, jokių statinio naudojimo apribojimų nenurodyta ir 2006 m. gruodžio 29 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi R. B. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodyba viešame ir visiems prieinamame Kultūros vertybių registre yra įregistruota unikaliu kodu Nr. 349. Pažymėjo, kad R. B. rekonstrukcijos darbus pastatuose ir teritorijoje pradėjo neturėdamas nuosavybės teisės į žemę po pastatais ir pastatų eksploatavimui skirto žemės sklypo. Žemės sklypą iš valstybinės žemės fondo jis įsigijo tik 2009 m. sausio 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojas pirmiausia turi turėti žemės sklypą, kuris jam priklausytų nuosavybės teise arba kurį valdytų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Prieš pradėdamas statybos darbus, statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Teismas nurodė, kad nurodytiems statiniams ir jų grupėms, statomiems nuosavybės teise statytojui nepriklausančiame žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas, taikomi kiti reikalavimai iš esmės analogiški kaip ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų apsaugos zonose statomiems statiniams. Pabrėžė, kad R. B. rekonstrukcijos darbus vykdė jam nepriklausančiame žemės sklype, neturėdamas privalomo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas yra privalomas, saugomoje teritorijoje, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir 159² straipsnio 1 dalį.
III.
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį bei Institucijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti. Nurodo, kad internetinės paieškos lapuose duomenų apie tai, jog buvęs Dovydiškio dvaras, jo pastatai ar dvaro teritorija patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ar jų apsaugos zoną, nėra. Pažymi, kad teismas savo nutartį motyvavo tuo, jog jis, kaip statytojas, turėjo gauti žemės savininko sutikimą. Tačiau administracinė nuobauda pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir 159² straipsnio 1 dalį skirta už tai, jog jis neturėjo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui saugomoje teritorijoje, bei už tai, kad neturėjo normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyto dokumento, kai nesudėtingo statinio statybai saugomoje teritorijoje statybos leidimas neprivalomas. Pažymi, kad žemės sklypą nuomavo nuo 2006 m. Mano, jog viešame registre turėjo būti atliktas įrašas, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Kadangi tokio įrašo viešame registre nėra, jis nežinojo, jog nusipirko pastatą, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad R. B. pateiktoje Kultūros vertybių registro paieškoje suvesti netikslūs duomenys – vietoje „Dovydiškio“ nurodyta „Dovydiškių“. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas turi pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Be to, statytojas turi turėti projektavimo sąlygų sąvadą, kuriame nurodomi pagrindiniai privalomi reikalavimai, kurių būtina laikytis projektuojant statinius ar ruošiantis statyti nesudėtingus statinius. Paaiškina, kad R. B. priklausantys statiniai nėra kultūros paveldo objektai, jie nėra paskelbti saugomais ar pripažinti kultūros paminklais, todėl specialiosios sąlygos tokiems statiniams nėra nustatytos ir registro pažymoje nenurodytos. Tačiau žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, šį faktą R. B. žinojo, ką patvirtina jo parašas ant 2008 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį, nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir 159² straipsnio 1 dalį surašytas apeliantui 2009 m. rugpjūčio 26 d. savavališkos statybos akto Nr. 4 pagrindu (b. l. 4). Šiame savavališkos statybos akte nurodyta, kad R. B. (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, buvusio dvaro teritorijoje, savavališkai vykdo statybos darbus – rekonstravo rūsį, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus bei 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus (ATPK 159 str. 3 d.), bei savavališkai statė gyvenamojo namo du priestatus ir iškasė duobę kūdrai, neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, taip pažeisdamas statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčius (ATPK 159² str. 1 d.).
Apeliantas neneigia rekonstravęs rūsį, statęs gyvenamojo namo du priestatus ir iškasęs duobę kūdrai, tačiau savo kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo neigia tvirtindamas, jog nežinojo, kad pastatai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. B. 2006 m. gruodžio 29 d. nuosavybes teise įsigijo gyvenamąjį namą, du tvartus ir kitus kiemo statinius, esančius Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8, 9). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio pažyma, kurioje nurodyta, kad buvusio dvaro teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, yra registruota Kultūros vertybių centre, unikalus kodas – 349, patvirtina, kad R. B. įsigyti statiniai patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (b. l. 38). Priešingai nei teigia apeliantas, ši informacija yra pateikiama viešame ir visiems prieiname Kultūros vertybių registre. Apelianto argumentus, jog jis nežinojo apie tai, jog pastatai yra saugomoje teritorijoje, paneigia 2008 m. gruodžio 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad visas Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) esantis 4143 m² ploto žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, su šiuo aktu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko pasirašytinai (b. l. 57-58).
2009 m. rugpjūčio 26 d. savavališkos statybos aktas Nr. 4 (b. l. 14-15), 2009 m. rugpjūčio 26 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 4 (b. l. 16-17) bei byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 22) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), buvusio dvaro teritorijoje, buvo statomi du gyvenamojo namo priestatai – prie gyvenamojo namo pagrindinio fasado statomas 2,5 m x 3,8 m išorinių matmenų ir 6,5 m aukščio mūrinis priestatas su dviaukščiu stogu (įrengti pamatai, mūrytos sienos, įrengta medinė stogo konstrukcija, dengta stogo danga), prie namo galinio fasado buvo statomas 3,2 m pločio, 7 m ilgio ir 3,7 m aukščio mūrinis priestatas (įrengti pamatai, pamūrytos sienos, įrengtas stogas); taip pat buvo iškasta 10 x 18 m, 3 m gylio duobė kūdrai, nors nebuvo gauti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgalioto valstybės tarnautojo raštiški pritarimai nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje, kaip to reikalauja statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčiai. Be to, rūsyje buvo įrengti 6,5 m pločio, 10 m ilgio akmenų mūro pamatai, arkinis denginys, pamūryti skliaustai, juose įstatyti trys langai, pastatyti 2,7 m x 3 m išorinių matmenų ir 2,6 m aukščio mūrinis priestatas su vienšlaičiu stogu, ant mūrinių 2,5 m aukščio stulpelių įrengtas vienšlaitis stogas virš rūsio (b. l. 14-17, 22). Šie vykdyti darbai laikytini statinio rekonstravimu, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis. Kadangi rūsys rekonstruotas neturint statybos leidimo, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos.
Taigi apelianto kaltė dėl ATPK 159 straipsnio 3 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Institucijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo R. B. pripažintas kaltu dėl ATPK 159 straipsnio 3 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.