Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

pagal BK 284 straipsnį (2016 m. rugpjūčio 9 d. epizodas) ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių;pagal BK 284 straipsnį (2016 m. rugsėjo 13 d. epizodas) ir paskirtas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta bausmė 1/3 ir paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 dalies 5 punkto, 4 dalies pagrindais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant I. V. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti; uždrausta jam be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais E. S., V. R., I. B. ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas I. V. nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 18 d. suėmime išbūtas laikas.

- nukentėjusiajam E. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 499,80 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

- Panevėžio teritorinei ligonių kasai 130,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

- nukentėjusiajam I. B. 8 Eur (aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš I. V., S. A. ir V. B. po 6,50 Eur (šešis eurus 50 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nepilnamečiui I. V. neturint turto ir pajamų, proceso išlaidos priteistinos subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą G. M..

I. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. A. ir V. B., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu I. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.30 val. viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, veikdamas bendrininkų grupėje su S. A. bei kartu su M. Z., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, įžūliu elgesiu, grasinimais ir piktybiškai tyčiodamiesi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kai, siekdamas pažeminti E. S. orumą, jį įžeisti ir įskaudinti, kartu su S. A. ir M. Z. piktybiškai tyčiojosi iš E. S. jo paties ir motinos R. S. akivaizdoje vadindami „duchu“, „čikenu“. Po to, suprasdamas turintis fizinę jėgos persvarą ir siekdamas sukelti nukentėjusiesiems E. S. ir R. S. psichologinę žalą, žodžiui grasino padegti nukentėjusiojo automobilį, išdaužyti buto langus ir grasinimams panaudojo peilį - išsitraukė iš kišenės, demonstravo nukentėjusiajam E. S., sakydamas „gal tau kiaušinius nupjauti“, „aš tave nubesiu“, bei smūgiavo peiliu į nukentėjusįjį, kuris sužalojimų išvengė tik atsitraukęs. Po to, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, kartu su S. A. ir M. Z. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, o būtent: po S. A. suduoto smūgio nukentėjusiajam kumščiu į veidą, jis, kartu su S. A. ir M. Z., laikiusį nukentėjusįjį už drabužių, mušė nukentėjusįjį suduodami smūgius rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir, dėl ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu dešiniame paakyje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštakaulio pamato lūžio, nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą, tokiais veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, I. V. 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 14.00 val. viešoje vietoje – karių kapinėse, esančiose prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kai panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu – sudavė kumščiu nukentėjusiajam ne mažiau trijų kartų į galvą, V. R. nugriuvus ant žemės, kartu su bendrininkais sudavė rankomis bei spyrė jam ne mažiau dešimties kartų į įvairias kūno vietas ir, dėl mažiausiai 8 trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų viršugalvio kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, krūtinės kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimų kairio užausio srityje ir dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.Be to, I. V. 2016 m. rugsėjo 18 d. apie 00.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui panaudojus fizinį smurtą, t. y. spyrus koja vieną kartą nukentėjusiajam I. B. į veidą, paėmė nukentėjusiajam dėl smūgio iš rankos ant žemės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną ir, siekdamas išlaikyti fiziškai užvaldytą svetimą turtą, kartu su bendrai veikusiu asmeniu pasišalino iš įvykio vietos pagrobdami nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su įkrovimo elementu 208 eurų vertės. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį ir pripažinus I. V. kaltu pagal BK 284 straipsnį (2016-08-09 epizodas) teismo nuožiūra nubausti jį ne laisvės atėmimo bausme; pripažinus kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – teismo nuožiūra nubausti ne daugiau negu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažinus kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nubausti jį areštu, teismo nuožiūra parenkant jo terminą. Taip pat prašo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. V. nubausti galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui, nustatant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą 1 metams. Be to skunde prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių I. V. atžvilgiu tenkinimo, kurioje jo atžvilgiu priteista turtinė ir neturtinė žala priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą G. M.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į tai, kad I. V. yra teisiamas pirmą kartą ir yra nepilnametis. Atsižvelgiant į BK 55 ir BK 91 straipsnių nuostatas, apylinkės teismas skirdamas bausmę pagal BK 284 straipsnį visiškai nemotyvavo, kodėl pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o ne kurią nors vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių nesusijusių su laisvės atėmimu. Be to, teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl už 2016-08-09 epizodą pagal BK 284 straipsnį I. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę, o už 2016-09-13 epizodą pagal BK 284 straipsnį skyrė areštą. Taip pat skunde teigiama, kad BK reglamentuoja bausmių skyrimo pagrindus ir ypatumus nepilnamečiams, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tik atidėdamas bausmės vykdymą, o ne skirdamas bausmes, nors bausmės skyrimas ir jos vykdymo atidėjimas yra du skirtingi teisės institutai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai I. V. įstatymine atstove pripažino tik jo motiną G. M., kai tuo tarpu I. V. turi abu tėvus, todėl šioje nuosprendžio dalyje žemesnės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių tenkinimo klausimus. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad į bylą nebuvo įtrauktas asmuo, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalos atlyginimą, teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą G. M. yra naikintina.Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės neginčija, nesutinka su bausmės individualizavimu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė bausmės skyrimo motyvų, tačiau teigti, jog netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias normas – nėra pagrindo. I. V. nuteistas už nusikaltimus viešajai tvarkai (2 epizodai), numatytus BK 284 straipsnyje, už kuriuos įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Be to apeliantas nuo pačiu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų ir už plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal BK 284 straipsnį (2016 m. rugpjūčio 9 d. epizodas) pirmos instancijos teismas I. V. paskyrė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimą, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 284 straipsnį (2016 m. rugsėjo 13 d. epizodas) paskyrė 45 (keturiasdešimt penkioms) paras arešto; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir I. V. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant bausmes nebuvo atsižvelgta į tai, jog I. V. yra nepilnametis ir teisiamas pirmą kartą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nors žemesnės instancijos teismas skirdamas bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai nenurodė bausmės skyrimo motyvų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį teismas įvertino tiek I. V. padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę apibūdinančias tiek ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Matyti, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį bei rūšį (2 nesunkius ir 2 apysunkius nusikaltimus), jų pavojingumo laipsnį (žmogaus sveikata), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (apeliantas visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančias (vieną nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir vieną būdamas neblaivus) aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas I. V. įvykdė būdamas jauno amžiaus (16 m.) - nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimais. Teismas taip pat atsižvelgė ir į I. V. asmenybę (neigiamai charakterizuojamas). Iš (duomenys neskelbtini)pateiktos informacijos duomenų apie I. V. matyti, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra nenuspėjamo būdo, impulsyvus, pamokų metu jis negali sukaupti dėmesio ir sėdėti vienoje vietoje ilgiau nei 20 min, neturi jokios mokymosi motyvacijos. I. prastai lanko centrą, per vasario ir kovo mėnesius praleido 111 nepateisinamų pamokų. Į pusmetį baigė turėdamas neigiamus įvertinimus iš 11 mokomųjų dalykų. Jis sistemingai pažeidinėja mokymo centro darbo tvarkos taisykles, vėluoja į pamokas, išeina iš paskutinių pamokų, leidžia sau atsistoti ir išeiti viduryje pamokos, grubiai reaguoja į mokytojų pastabas, vartoja necenzūrinius žodžius, pamokų metu naudojasi mobiliuoju telefonu, pamokose užsiima pašaliniais darbais, atsisako atlikti užduotis, replikuoja, trukdo mokiniams ir mokytojams. Mokinys ne kartą buvo svarstytas mokymo centro vaiko gerovės komisijos. Klasės vadovė nuolat bendrauja su mama telefonu ir informuoja apie sūnaus elgesį, tačiau mama didelės įtakos Ignui neturi (2 t.b.l.155). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nesilaiko teisės ir visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad I. V. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta įtariamojo I. V. paieška. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos duomenimis, I. V. buvo sulaikytas už vagystę Vokietijos Federacinėje Respublikoje (2t.b.l.93). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl I. V. perdavimo baudžiamajam persekiojimui. 2017 m. sausio 10 d. I. V. buvo sulaikytas ir patalpintas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Akivaizdu, kad nuteistasis I. V. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje tinkamai vertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmės rūšį už kiekvieną nusikalstamą veiką bei nustatė teisingus, proporcingus bei adekvačius jų dydžius ir atitinka bausmės paskirtį. Visa tai rodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog I. V. buvo paskirta per griežta rūšimi ar dydžiu bausmė. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į I. V. amžių, į tai, kad yra teisiamas pirmą kartą, ir turėdamas pakankamai pagrindo manyti, kad nuteistasis I. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals, pagrįstai pritaikė BK 92 straipsnio nuostatas ir nusprendė paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti; uždrausti jam be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais E. S., V. R., I. B. ir lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas turėtų trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą apeliaciniame skunde nėra pateikta. Nuteistajam nėra suprantama, kodėl pirmos instancijos teismas už 2016-08-09 epizodą (E. S.) pagal BK 284 straipsnį I. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę, o už 2016-09-13 epizodą (V. R.) pagal BK 284 straipsnį - areštą. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad bausmės rūšis yra parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, tikslus bei motyvus. Iš 2016-08-09 epizodo duomenų matyti, kad I. V. viešoje vietoje, kartu su kitais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, siekė įžeisti ir įskaudinti bei pažeminti nukentėjusiojo orumą, įžeidžiančiais žodžiais, turinčiais neigiamą reikšmę visuomenėje, piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiojo jo motinos akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, grasino padegti nukentėjusiojo automobilį, išdaužyti buto langus ir grasinimams panaudojo peilį – bei smūgiavo peiliu, tačiau nukentėjusysis sužalojimų išvengė tik atsitraukęs. Taigi matyti, kad I. V. nusikalstami veiksmai truko tam tikrą laiko tarpą, stebint kitiems asmenims bei panaudojant nusikaltimo priemonę – peilį, kas yra manoma, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių padarinių. Visa tai patvirtina, kad ši nusikalstama veika savo pobūdžiu, pavojingumo laipsniu gerokai skiriasi nuo 2016-09-13 epizodo pagal BK 284 straipsnį, kurioje I. V. nusikalstami veiksmai panaudojant fizinį smurtą truko labai trumpai ir sąlygojo nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Dėl viso to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai už 2016-08-09 epizodą pagal BK 284 straipsnį parinko bausmės rūšį susijusią su laisvės atėmimu.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nepilnamečiui I. V. neturint turto ir pajamų, jo atžvilgiu priteista turtinė žala priteistina subsidariai iš jo atstovės pagal įstatymą jo motinos - G. M.. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių patenkinimo klausimą, nes nebuvo įtrauktas atsakingas už žalos padarymą nuteistojo I. V. tėvas – D. D.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje aptariamos CK normos dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. baudžiamajame procese buvo įtraukta kaip atstovė pagal įstatymą, tačiau byloje pareiškus civilinius ieškinius, teismas nusprendė I. V. motiną G. M. pripažinti civiliniu atsakovu. Ji tam neprieštaravo. Be to ji nurodė, kad biologinis I. V. tėvas - D. D. kartu negyvena, sūnumi niekada nesirūpino, tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Teisiamojo posėdžio metu patėvis R. M. prisistatė, kaip nuteistojo I. V. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad I. V. nuolatos rūpinasi G. M., o biologinis tėvas I. V. gyvenime nedalyvauja, emocinio ir socialinio ryšio nepalaiko ir nėra žinoma faktinė gyvenamoji vieta, teisėjų kolegija konstatuota, kad žemesnės instancijos teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių patenkinimo klausimą ir pagrįstai pripažino G. M. atsakingą už nuteistojo I. V. padarytą turtinę žalą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių BPK pažeidimų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo. Bausmė individualizuota tinkamai, civilinių ieškinių patenkinimo klausimai išspręsti teisingai, todėl tenkinti nuteistojo I. V. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmesti.