- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e1-1332-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36332-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro Edvino Iliuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis M. M. 2024 m. rugsėjo 16 d. apie 16.30 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę R. Ž., t. y. išgertuvių metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu pastarajai į veidą, padarydamas jai kairės akiduobės srities sumušimą, pasireiškusį patinimu ir poodine kraujosruva, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. M. M., apklaustas kaip įtariamasis, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Su R. Ž. yra sugyventiniai, gyvena jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartais su R. Ž. vartoja degtinę, po to pykstasi. Taip įvyko ir 2024-09-15 vakare, išgėrė per daug degtinės, susipyko, ji išėjo namo pas motiną. Tada jis apie 02.00 val. nakties jau buvo 16 dieną, jai paskambino ir paprašė grįžti, pasakė, kad šiuo metu yra pas kaimyną Č. Š., vartoja degtinę dviese. Paprašė R. Ž. užeiti ir jį parvesti namo. Ji atėjo, buvo irgi išgėrusi, pas kaimyną jie su ja dar susipyko ir išėjo dviese namo. Namuose su ja dar išgėrė jos atneštą butelį degtinės, 0,5 l talpos ir nuėjo miegoti. Prabudo po pietų, nuėjo į parduotuvę, nupirko vieną butelį degtinės, 0,5 l. talpos, grįžo namo ir dviese išgėrė, gėrė maždaug iki 16.30 val. vakaro. Išgertuvių metu jie susipyko, net silpnai atsimena dėl ko, atrodo jai kažkas paskambino. Žodinio konflikto metu jis jai sudavė kumščiu į veidą, dėl to dabar labai gailisi, bet įvykio dieną buvo stipriai išgėręs, nesusivaldė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai jį vežė į areštinę, bet pakeliui jam pasidarė bloga, skaudėjo širdis, policijos pareigūnai nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jam buvo suteikta pagalba. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, R. Ž. atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka, jeigu jam bus paskirta bausmė laisvės apribojimas.
3. M. M. pasitikrinti blaivumą nesugebėjo.
4. Nukentėjusioji R. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-09-16 apie 02.00 val. nakties, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, ji ėjo namo per mišką, buvo neblaivi, užsikabino už kelmo, nukrito ant žemės, atsitrenkė ir truputį skaudėjo veidas. Atsikėlė ir iš karto nuėjo pas kaimyną Č. Š., nes kai M. M. jai skambino ir prašė grįžti namo, jis pasakė, kad yra pas kaimyną Č. Š., kartu vartoja degtinę, prašė užeiti ir jį (M. M.) parvesti namo. Ji užėjo, jie abu buvo neblaivūs, jie su sugyventiniu apsižodžiavo ir išėjo kartu namo. Namuose jie su M. M. dar išgėrė degtinės, 0,5 l. talpos, kurią ji buvo parnešusi iš motinos, ir nuėjo miegoti. Prabudo po pietų, vėl nuėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, 0,5 l. talpos, kurią grįžę išgėrė, gėrė maždaug iki 16.30 val. vakaro. Tada būdami abu neblaivūs susipyko, matyt M. M. ją supavyduliavo, ir žodinio konflikto metu jis jai sudavė kumščiu į veidą, kiek tiksliai pasakyti negali, bet ne aštuonis kartus, matyt būdama neblaivi taip pasakė policijos pareigūnams, tuo labiau buvo labai ant jo įpykusi, susijaudinusi, iš tikrųjų sudavė vieną smūgį į veidą, pataikė į kairę akį. Jai skaudėjo. Ji iš karto po konflikto iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė policiją. M. M. iš jos vieną telefoną paėmė, ji iš savo kito, kurį nuolat naudoja, iškvietė pareigūnus. Tačiau kaip policija atvyko, sugyventinis jai telefoną grąžino. Dėl panaudoto prieš ją smurto ji jam jau atleido, pretenzijų jam neturi, jis jos atsiprašė, jie bendrauja, jis labai gailisi jog taip pasielgė, dėl visko kaltas alkoholis, abu buvo padauginę jo. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, jo reikšti neketina. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
5. 2024-09-16 (17.21 val.) alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0136 nukentėjusiajai R. Ž. buvo nustatytas 3,27 promilių girtumas.
6. 2024-09-16 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra R. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), ant jos veido, po kairę akimi matomas patinimas, mėlynė, veidas yra paraudonavęs. Daugiau jokių sumušimo žymių nepastebėta.
7. 2024-09-25 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotoje specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Ž. GMP medikai, 2024-09-16 17.22 val. atvykę į iškvietimą, priimtą 17.00 val., diagnozavo „galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą“. Tačiau GMP apžiūros metu konstatuota, kad „apžiūros metu jokių sužalojimų nestebima“. 2024-09-16, 18.10 val. – 18.17 val. asmens apžiūros protokole konstatuota, kad „po kaire akimi matomas patinimas, mėlynė, veidas yra paraudonavęs. Daugiau jokių sumušimo žymių nepastebėta“. Pateiktose 2024-09-16 ir 2024-09-17 fotolentelėse matyti kairės akiduobės srities patinimas ir spalviniai pokyčiai – patamsėjimas (fotolentelės pateiktos nespalvotos). Įvertinus tai, kad po GMP iškvietimo R. Ž. negalėjo būti papildomai traumuota, nes, tikėtina, GMP darbuotojų ji buvo perduota policijos pareigūnams, darytina išvada, kad jai padarytas kairės akiduobės srities sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio, t. y. 2024-09-16. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Izoliuotas (nesant kitų kūno sužalojimų) akiduobės srities sužalojimas nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką daiktą, tačiau kategoriškai tokios sužalojimo atsiradimo galimybės atmesti negalima. Ta aplinkybė, kad atvykę GMP medikai nekonstatavo jokių sužalojimų, gali būti paaiškinama tuo, kad sužalotoje kūno srityje morfologiniai traumos požymiai (patinimas, kraujosruva) ne visada išryškėja iškart po traumos.
8. Liudytojas Č. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl įvykio gali paaiškinti, kad 2024-09-16 apie 12 val. 00 min. pas jį namo, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstami R. Ž. kartu su M. M., abu buvo neblaivūs ir atnešė degtinę. Jie pradėjo vartoti alkoholi, namuose buvo jie tik trise, jokių kitų asmenų nebuvo. Būnant pas jį, tarp R. Ž. ir M. M. jokio konflikto nebuvo, jie tarpusavyje nesimušė. Apie 14 val. 00 jie išėjo namo. Daugiau dėl šio įvykio nieko pasakyti negali.
9. 2024-09-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra BPC garso įrašas, 2024/09/16_16:50:56, pavadinimu 37066686276_112 Vilniaus BPC, kurio trukmė 00:01:08. BPC garso įraše užfiksuotas pranešėjos (R. Ž.) pranešimas, kad ją sumušė vyriškis, tačiau pokalbio eigoje pranešėja tęsė pokalbį su galimai neblaiviu vyru ir į operatorės klausimus neatsakinėjo. Pokalbis nutrūko.
10. 2024-09-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad tarnybiniame kompiuteryje, kurio I.P. adresas 10.102.117.35 apžiūrimas body kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-20240916-171417UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 00.09.29 val. Matome medinį, vieno aukšto namą. Prie namo ant suoliuko sėdi vyras, t. y. M. M., netoli stovi akivaizdžiai neblaivi nukentėjusioji R. Ž.. Aiškinantis įvykio aplinkybes R. Ž. nurodo, kad sugyventinis (M. M.), su kuriuo ji gyvena aštuonis mėnesius, tą pačią dieną apie aštuonis kartus kumščiu jai smogė į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. R. Ž. GMP atsisakė. Patikrinus R. Ž. blaivumą nustatytas 3,27 promilių neblaivumo laipsnis. Padaryta R. Ž. nuotrauka.
11. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, į alkotesterio parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas, nėra, bylos aplinkybės yra aiškios, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, jog M. M., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. Ž., nežymiai ją sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
12. Skiriant kaltinamajam M. M. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamasis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko ir už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, nedirba.
13. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlė skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu; įpareigoti 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 5) gydytis nuo alkoholizmo, 6) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
14. Teismo vertinimu siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis. Tačiau prokuroro siūlomi įpareigojimai būti namuose tam tikru laiku ir draudimas vartoti alkoholį neskirtini, kadangi kylant konfliktams asmuo turi turėti galimybę išeiti iš namų, kad prasidėjęs konfliktas nebūtų eskaluojamas ir smurtinių konflikto padarinių būtų išvengta. Drausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas šiuo atveju taip pat netikslinga, kadangi kaltinamasis pripažino, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Priklausomam asmeniui yra ypač sudėtinga susilaikyti nuo vartojimo, jam reikėtų skirti gydymą, o su tokiu įpareigojimu kaltinamasis sutiko. Pažymėtina ir tai, kad vietoje įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi tai yra specializuota programa, kurios turinys nukreiptas būtent į smurtinio elgesio pokytį.
15. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4 dalies 1, 4 punktus, skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
2) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
5) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).