Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, gynėjams advokatams Romualdui Matoniui, Vilijai Jurčikonienei, Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1986 m. birželio 30 d. Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį;

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1983 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis V. A. taksi paslaugų įmonėje dispečeriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, teistas: 1999-01-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; 2001-03-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2002-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, 2002-08-21 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 5 MGL bauda, subendrinus bausmes su 2002-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2005-10-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį- 2000 Lt bauda,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį;

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1983 m. rugsėjo 28 d. Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, teistas 2003-10-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1250 Lt bauda,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji P. M., M. Š. ir A. V. 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 23 val. Marijampolėje, J. B. aikštėje, veikdami bendrininkų grupe, tarpusavio konflikto metu suduodami D. P. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, padarė jam lengvo laipsnio galvos smegenų sutrenkimą, galvos sumušimą, veido muštą žaizdą, nosies kaulų lūžimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, tuo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tokia P. M., M. Š. ir A. V. veika atitinka Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M. M. Š. buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, o būtent, jie kaltinami tuo, kad po muštynių Marijampolėje J. B. aikštėje D. P. netekus sąmonės, bejėgiškos būklės įdėjo jį į P. M. išsinuomoto automobilio „Peugeot 405", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę ir uždarę nusivežė prie nenustatyto vandens telkinio, esančio Marijampolės miesto ar savivaldybės ribose, taip sukeldami pavojų nukentėjusiojo sveikatai, kur mažai orientuotam D. P. sudavė eilę smūgių kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, trenkė buteliu per galvą, tampė pririštą prie automobilio, taip nukentėjusiajam padarydami lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, galvos sumušimą, veido muštą žaizdą, nosies kaulų lūžimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, nugaros sumušimą ir nubrozdinimus, nubrozdinimus abiejuose rankose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o po to vėl sumuštą D. P. įsidėjo į automobilio bagažinę ir uždarytą vežiojo po Marijampolės miestą, o 2008 rugsėjo 2 d. apie 02.00 vai. nukentėjusiajam pavyko išsilaisvinti ir pabėgti, o taip pat 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 23.10 val. prie nenustatyto vandens telkinio, esančio Marijampolės miesto ar savivaldybės ribose, veikdami bendrininkų grupėje, iš D. P. drabužių kišenių pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir 200 litų, tuo padarydamas D. P. bendrą 500 litų turtinę žalą, o taip pat prievartavo turtą, atimant asmeniui laisvę, o būtent 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 23.20 vai., Marijampolės mieste, veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš D. P. psichinę prievartą- grasindami nužudyti ar kitaip susidoroti, bei laikydami sumuštą nukentėjusįjį automobilio „Peugeot 405", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, iš D. P. atvirai savo naudai reikalavo perduoti 5000 litų, kuriuos į sutartą vietą, esančią Vilkaviškio gatvėje, Marijampolės m., ir perduoti turėjo D. G..

Kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo D. P., liudytojo D. G. parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. G. ir M. V. parodymais, duomenimis, užfiksuotais specialisto išvadose.

Ištyrus bylos aplinkybes teismo posėdyje, pasitvirtino tik dalis kaltinimo, o būtent kaltinimo dalis dėl P. M.. M. Š. ir A. V. kaltės, padarius D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimo dalis dėl neteisėto laisvės atėmimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo bejėgiškos būklės žmogui, kankinant ar kitaip itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų, D. P. 500 Lt vertės turto vagystės, turto, 5000 Lt, prievartavimo atimant asmeniui laisvę, nepasitvirtino.

K. P. M. prisipažino kaltu, padaręs nuosprendžiu nustatytą veiką. Jis parodė, kad 2006-09-01 kartu su A. V. ir M. Š. bei merginomis sėdėjo ant suoliuko miesto centre. Prie jų priėjo trys vyrai, pradėjo kabinėtis prie merginų. Buvo apie 20-21 valanda, jau prietema. Vienas iš tų trijų vyrų sudavė smūgį A. V.. Kaip dabar žino, tai buvo D. P.. Prieš tai buvo žodinis konfliktas. Įvyko susistumdymas, jis su M. Š. stojo tarp A. V. ir D. P., susistumdė. Nuo D. P. teko gintis, gindamasis jis galėjo suduoti jam ir smūgius, aplinkybių tiksliai jis dabar neatsimena, bet nė vienas iš jų kompanijos specialiai D. P. ar jo draugų nemušė, nes jie buvo gerokai vyresni ir stambesni, pasipriešinti jie negalėjo. Grumtynių metu D. P. buvo pargriuvęs, jo veidas buvo nubrozdintas, mano, kad jis galėjo susižaloti krisdamas. A. V. taip pat buvo sužalotas veidas. Kiti du su juo buvę draugai D. P. nusivedė. Po kurio laiko, gal už poros minučių D. P. vėl grįžo, jau vienas, sakė, kad atėjo lyg ir taikytis, sakė, kad nereikia konfliktų, kad nupirks alaus, kad nėra ko pyktis. Jis su draugais į miestą buvo atvykęs išsinuomotu automobiliu Peugeot 405, šiuo automobiliu jie visi trys ir D. P. nuvažiavo prie užtvankos išgerti alaus. Alų pirko pakeliui, naktinėje parduotuvėje. Prie užtvankos buvo ir daugiau žmonių, D. P. buvo jau smarkiai išgėręs, skeryčiojosi, kabinėjosi prie ten buvusių žmonių, griuvinėjo, buvo įkritęs į vandenį, jie jį traukė. Mano, kad nugarą D. P. galėjo susižaloti, kai buvo traukiamas iš vandens, nes užtvankos dugnas yra išbetonuotas. D. P. buvo šlapias, dumblinas, kruvinas. Tokio vežti automobilyje jis nenorėjo, sakė, kad paliks D. P. prie užtvankos, tačiau D. P. įsiprašė į automobilį, sutiko važiuoti bagažinėje, prašė atvežti iki Mokolų. Prie užtvankos jie užtruko apie valandą, D. P. telefonu daug kartų kažkam skambino. Jis pats telefono neturėjo, galėjo turėti kišenėje kokią seną SIM kortelę, ar telefonus turėjo jo draugai, tiksliai nežino. Parvažiavę į miestą, D. P. paleido prie sodų, M.. Jis sakė, kad eina savo reikalais ir dingo. Jie dar jo ieškojo, bet nerado. Automobilį palikęs prie laidojimo biuro, jis su M. Š. ėjo namo, prie namų jis ir buvo sulaikytas. A. V. taip pat jau buvo nuėjęs. Įvykio metu jis buvo blaivus, sulaikius policijoje girtumas buvo nustatinėjamas. Nei iki įvykio, nei po jo su D. P. jis jokių reikalų neturėjo, žalos atlyginti nebandė, namuose pas A. P. nebuvo.

K. M. Š. prisipažino padaręs nuosprendžiu nustatytą veiką. Jis parodė, kad įvykio vakarą su draugais ir merginomis sėdėjo aikštėje ant suoliuko. Prie jų priėjo trys vyrai, pradėjo kabinėtis. Vyrai buvo vyresni už juos, stambaus kūno sudėjimo. Jie prašė cigarečių, kai jis išsitraukė pakelį, vienas iš jų paėmė ne vieną cigaretę, bet visą pakelį. Kilo konfliktas. Dabar žino, kad vienas iš vyrų buvo D. P., kitas D. G.. D. P. sudavė smūgius A. V., jam smūgiavo D. G., trečiasis vyras į muštynes nesikišo. Jis gynėsi, smūgius gal ir sudavė, nes jį puolė. Nuo jo smūgio vienas iš puolusiųjų nukrito ant žemės. Mano, kad galėjo suduoti smūgius ir D. P. į veido sritį, nežino, ar galėjo pataikyti į nosį. Konfliktas baigėsi greitai, truko gal 5-10 minučių, gal mažiau. Visi trys vyrai pasišalino, o po kiek laiko grįžo vienas D. P., jo veidas buvo nubrozdintas, mano, kad tai atsitiko muštynių metu. D. P. pasakė, kad nori susitaikyti, kartu išgerti alaus. Povilo išsinuomotu automobiliu ‚Peugeot“ jie nuvažiavo į naktinę parduotuvę, ten D. P. pirko alų. Kadangi D. P. veidas buvo kruvinas ir jis norėjo apsiprausti, jie nuvažiavo prie užtvankos. Ten buvo ir daugiau žmonių, D. P. ten blūdijo, skeryčiojosi, prausdamasis įkrito į vandenį. Jie D. P. drausmino, kvietė prie savęs. Prie užtvankos prabuvo apie pusvalandį, grįždami vežė D. P. automobilio bagažinėje, nes jis buvo šlapias ir purvinas. D. P. prašė parvežti jį į M., nes ten gyvenąs jo draugas. Ten D. P. ir nuvežė, o po to su P. M. ėjo namo. Nuo įvykio praėjus 3-4 savaitėms, D. P. jį susirado per draugą, norėjo susitaikyti ir prašė nepykti dėl to, kad juos sulaikė policija. Smulkiai įvykio detalių jis neatsimena, nes įvykis buvo seniai. Iš D. P. telefono jis neskambino, pas A. P. namuose nebuvo.

Kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nuosprendžiu nustatytą veiką ir paaiškino, kad 2006-09-01 sėdint su draugais ir merginomis miesto centre, prie jų prisikabino trys vyriškiai, kurių jis ankščiau nepažinojo. Kilo konfliktas, D. P. jam sudavė smūgį, tampė paneles. Jis pasijuto pažemintas, piktas, taip pat sudavė D. P. smūgius. Iš viso sudavė apie 5 smūgius rankom ir kojom. Matė, kad D. P. sužalojo, nes jo veidas buvo kruvinas. Visi trys vyrai buvo girti, tačiau tik vienas D. P. buvo konfliktiškas. Draugai D. P. nusivedė, tačiau jis po kelių minučių grįžo. D. P. norėjo su jais taikytis, kartu išgerti alaus. Naktinėje parduotuvėje D. P. nusipirko alaus, bet jie to alaus gėrė mažai. Jie visi nuvažiavo prie užtvankos, ten renkasi jaunimas. Prie užtvankos užtruko nuo pusvalandžio iki valandos. D. P. ten konfliktavo su kitais asmenimis, ėjo, vartėsi, griuvinėjo visur, ėjo praustis veidą, lūpas valytis, įsivertė į vandenį. Prie užtvankos D. P. jiems buvo draugiškas. Iš D. P. telefono jis neskambino niekam, turėjo savo telefoną, ar kam skambino , neatsimena, nebent panelėms. Ar iš jo telefono skambino draugai, neatsimena. D. P. prašymu atvežė jį į Mokolus, ten jis turėjo susitikti su draugu. Jį sulaikė, kai ėjo namo persirengti, sulaikymo metu slėpėsi, nes manė, kad vaikšto D. P. draugai ir nori juos sumušti.

2006-09-13 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1093/06(09) (t. 1, b. l. 45) užfiksuota, kad D. P. kliniškai konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, veido mušta žaizda, nosies kaulų lūžimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, nugaros sumušimas ir nubrozdinimai, o taip pat nubrozdinimai abiejose rankose galėjo būti padaryti artimu laiku vienas kitam paveikiant kietais bukais daiktais, galimai 2006-09-01; D. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kitais, kietų bukų savybių turinčiais, daiktais, o taip pat galimai tempiant automobiliu ir kontaktuojant su kelio važiuojamosios dalies nelygumais, galimai keturiolika poveikių pasekoje; mažai tikėtina, jog D. P. konstatuojamus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats; D. P. konstatuoti kūno sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, t.y. jis gydėsi stacionare nuo 2006-09-02 iki 2006-09-08 ir ambulatoriškai iki 2006-09-15. Aprašomojoje išvados dalyje nurodoma, kad įvykio aplinkybės nurodytos užduotyje duoti išvadą, medicinos dokumentų duomenyse užfiksuotas girtumas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už D. P. gydymą pareiškė civilinį ieškinį 473,90 Lt sumai . Ieškinio kaina pagrįsta pridėtais dokumentais (t. 1, b. l. 49, 50).

Nukentėjusysis D. P. teismo posėdyje neapklaustas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešus byloje nurodytu adresu, nukentėjusioji motina A. P. pranešė, kad D. P. posėdyje dalyvauti negali, nes gyvena ir dirba užsienyje, sugrįžti negali, jo vardu prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 3, b. l, 141), (t. 3, b. l. 154). Nukentėjusysis D. P. faksograma teismui pranešė, kad jam apie teismo posėdžius žinoma, taip pat prašė bylą nagrinėti be jo, nes dirbdamas Anglijoje yra išnaudojęs atostogas ir negali išeiti iš darbo (t. 3, b. l. 163).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam D. P. buvo rodomos kaltinamųjų nuotraukos. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (t. 1, b. l. 54-55, 56-57, 58-59) užfiksuota, kad D. P. iš nuotraukų neatpažino P. M., A. V., M. Ž. kaip asmenų, dalyvavusių jį pagrobiant ir prievartavusių turtą.

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole ( t. 1, b. l. 60-62) užfiksuota, kad D. P. parodo vietą Gedimino gatvėje, Marijampolėje, kur jis rado savo sportinį batelį, pamestą įvykio 2006-09-01 metu.

2010 m. gegužės 18 d. perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 163), 2010 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas nukentėjusiojo D. P. pareiškimas- prašymas (t. 3, b. l. 31). Pareiškime nurodoma, kad jis gyvena ir dirba Londone, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žino, tačiau į Lietuvą grįžti nesiruošia, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškimas išsiųstas per Lietuvos ambasadą Londone, jame esantis D. P. parašas patvirtintas Lietuvos ambasados Londone trečiojo sekretoriaus, pareiškimas registruotas ambasadoje, už parašo patvirtinimą paimtas konsulinis mokestis. Pareiškime nurodoma, kad nukentėjusiojo manymu P. M., M. Š., A. V. nepagrįstai kaltinami kūno sužalojimu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu. Pareiškime nurodoma, kad muštynės prasidėjo dėl jo (D. P.) kaltės, jis pirmas pradėjo muštynes ir dėl to nukentėjo. Po konflikto jie susitaikė, nusipirko alaus ir nuvyko prie vandens telkinio išgerti. Norėdamas nusiprausti ir būdamas girtas, jis įkrito į vandenį, sušlapo ir išsipurvino. Kadangi buvo šlapias, važiuoti į miestą bagažinėje pasisiūlė pats. Niekas iš kaltinamųjų neprašė iš jo pinigų, nevertė niekam skambinti. Savo draugui prašydamas pinigų jis skambino, norėdamas dar išgerti. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo kaltinamuosius, kadangi buvo piktas dėl sumušimo, vėliau su jais susitaikė ir jokių pretenzijų P. M., M. Š. ir A. V. neturi.

Kadangi kaltinimas didžiąja apimtimi buvo grindžiamas nukentėjusiojo D. P. parodymais, gavus nukentėjusiojo pareiškimą, siekiant patikrinti jo pareiškime nurodytas aplinkybes, prokuroro prašymu byla 2010-09-02 buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti (t. 3, b. l. 42). Atliekant papildomą ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis D. P. nebuvo apklaustas. 2010-11-23 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje gauta pareiškimo, pasirašyto D. P. vardu, datuoto 2010-11-15, nepatvirtinta kopija, kuriame nurodoma, kad į Kauno apygardos teismą pareiškimą išsiuntė nepagalvojęs, kad gali pakenkti sau, todėl nori jį atšaukti ir pasilikti prie pirminių parodymų (t. 3, b. l. 96). Šio pareiškimo atsiradimo aplinkybes taip pat kitas jai žinomas aplinkybes teisme paaiškino liudytoja A. P..

Liudytoja A. P. parodė, kad iki įvykio su sūnum kaltinamųjų nepažinojo, dabar pažįsta. D. P. yra jos sūnus, jis tikrai žino apie šiandien vykstantį teismo posėdį ir kitas posėdžių dienas, ji jam pranešė. Jis gyvena Anglijoje ir negali atvykti dėl darbo, o atostogas jau yra išnaudojęs. Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama be jo. Įvykio metu sūnus buvo grįžęs iš Paryžiaus, o tą naktį turėjo išvažiuoti. Prieš penkerius metus, 2006-09-01 apie 1 nakties jai paskambino iš greitosios ir pasakė, kad jos sūnus labai sunkios būklės išvežtas į Kauno klinikas. Kaune neleido lankyti, jį lankė, kai parvežė į Marijampolę. Matė, kad sūnaus galva sutinusi, negalima buvo net pažinti, nuo nugaros buvo nusilupusi oda, jis sunkiai kalbėjo. Ligoninėje jį apklausinėjo tyrėja, kuri su sūnumi galėjo susikalbėti tik jos pagalba. Apie įvykio aplinkybes sūnus jai smulkiai nepasakojo, nes sūnus nuo jos daug ką slepia. Daug detalių ji sužinojo iš laikraščių. Ji neatsimena, ar sūnus minėjo asmenis, kurie jį sumušė, tačiau sakė, kad jį mušė trys vaikinai. Kaip jis buvo mušamas, sūnus nekonkretizavo. Iš ligoninės sūnus grįžo po dviejų savaičių, namuose išbuvo gal mėnesį ar daugiau. Paskui pradėjo vėl važinėti į Paryžių. Jis išvažiuodavo ir vėl grįždavo. Po įvykio nebūdavo jokių paslapčių. Vieną dieną jam kažkas paskambino, sūnus pasakė, kad eina susitikti su vyruku. Paklausus, kur eina, jis nesakė. Jau vėliau buvo atėjęs į namus P. M., prisistatė, kad jis D. draugas, prašė D. telefono, elgėsi mandagiai. Ji klausė, kas jis toks, bet jis nesakė, sakė, kad kartu dirbo užsienyje, paminėjo Daniją. Kadangi jos sūnus Danijoje nebuvo, telefono jam nedavė, sakė, kad turi atsiklausti sūnaus. Kitą kartą tas vyras atėjo su M. Š., ji telefono vėl nedavė, dėl to M. Š. pyko, atrodė suirzęs. Liudytoja patvirtino, jog, jos nuomone, pirminiai sūnaus parodymai yra teisingi, išsigalvoti nurodytų aplinkybių sūnus negalėjo.

Apie nukentėjusiojo sūnaus rašytus pareiškimus liudytoja A. P. parodė, kad raštą, kuriuo sūnus atsisako anksčiau ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, jai parodė tyrėjas V. Š.. Apie tą raštą, kuriuo jis paneigia parodymus, ji kalbėjo su sūnumi, bet jis jai nesakė, kodėl taip pasielgė. Ji įkalbinėjo sūnų likti prie pirminių parodymų, tačiau sūnus sakė nesijaudinti, viskas bus tvarkoje. Paskui ji priprašė, kad sūnus atsiųstų paneigimą, kad liktų prie savo pirmų parodymų. Sūnus jai pasakė, kad tokį raštą išsiuntė faksu į Marijampolės paštą, pasakė nueiti ten ir pasiimti. Ji pašte paaiškino, kad jos vardu turi būti atėjusi faksograma, ir gavo vieną lapą, rašytą sūnaus ranka, adresuotą prokurorei. Po to raštą nunešė prokurorei. Gaunant faksogramą pašte, niekur pasirašyti nereikėjo.

Liudytoja D. J. parodė, kad D. P. yra jos brolis, santykiai su juo geri. Jis gyvena užsienyje, į Lietuvą buvo parvažiavęs prieš 2-3 metus. Apie jo sužalojimą ji sužinojo iš mamos, pamatė jį po 2-3 savaičių Marijampolės ligoninėje. Buvo sumuštas, ištinęs, nugara nubrozdinta. Jis dar sunkiai šnekėjo, šneka buvo nerišli, sakė, kad šnekant skauda. Jis pats apie įvykį nei ligoninėje, nei vėliau nieko nepasakojo, sakė niekur nesikišti. Apie tai, kad jis pakeitė savo parodymus, ji žino, kodėl jis taip padarė- nežino.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba tyrėja Marijampolės PK, šioje byloje atliko tyrimo veiksmus, apklausė nukentėjusįjį D. P. ligoninėje. Buvo savaitgalis, ją iškvietė budėtojas, pasakė, kad buvo įvykis. Apklausiant prie nukentėjusiojo buvo jo motina. Kaip atrodė nukentėjusysis, pasakyti negali, nes neatsimena, bet buvo sąmoningas. Tada apklausė tik nukentėjusįjį, motinos neapklausė, protokolą surašė iš nukentėjusiojo žodžių, mano, kad protokolą D. P. perskaitė, jis pats protokolą pasirašė. Tai, kad protokole nurodyta jo surašymo vieta- policijos komisariatas, gali būti techninė klaida.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirba Marijampolės PK tyrėju, šioje byloje atliko tyrimą, apklausė D. P. po to, kai jis buvo paleistas iš ligoninės. D. P. aiškino, kad rugsėjo 1 d. su D. G. ir dar vienu draugu buvo miesto centre, nusipirko alaus ir ten gėrė. D. P. pasakojo, kad ten taip pat buvo merginų ir vaikinų kompanija, jis ėmė kalbinti merginas, vienas iš vaikinų liepė jam nesikišti, todėl jis šiam vaikinui sudavė. Paskui sakė, kad tas konfliktas nurimo ir jie išsiskirstė, jo draugai kažkur nuėjo, o jis liko vienas. Eidamas gatve, gavo smūgį, atsipeikėjo mašinos bagažinėje, po to jį mušė, įmetė į vandenį. Jis buvo praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę, išgirdo kalbant, kad reikia juo atsikratyti, todėl pats pasiūlė pinigų, kad tik jį paleistų. Jis pats skambino D. G., prašė atnešti pinigų. D. P. manymu, D. G. kreipėsi į policiją supratęs, kad D. P. yra blogai. D. P. taip pat sakė, kad buvo paliktas automobilio bagažinėje, bet kažkokiu būdu jam pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. D. P. taip pat paaiškino, kad po įvykio dingo jo turėti 200 litų ir mobilaus ryšio telefonas. Asmenų, kurie jo atžvilgiu naudojo smurtą, D. P. teigė neįsidėmėjęs. Liudytojas V. Š. taip pat parodė, kad bylą grąžinus tyrimui papildyti, nukentėjusiojo motinos A. P. teko ilgai ieškoti, kad ji atvyktų į apklausą. A. P. aiškino, kad su sūnumi bendrauja mažai, jis Marijampolėje pasirodo retai, savo koordinačių neduoda. Liudytojas taip pat parodė, jog jam yra žinoma, kad A. P. atnešė prokurorei faksogramą.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2006 metais dirbo Marijampolės PK. 2006 m. rugsėjo mėn. jį ir kolegą D. kriminalistai nusivežė į Vilkaviškio g. prie parduotuvės „Iki“, kur buvo vykdoma kažkokia operacija. Buvo naktis, tamsu, bet gatvė buvo apšviesta. Jie pamatė du bėgančius vyrus, kurie sukėlė įtarimą, todėl su Didvaliu juos sulaikė ir perdavė tolimesniems veiksmams. Žinojo vieną, kurio pravardė ar pavardė buvo Ž.. Aplinkybių, dėl ko jie buvo sulaikomi, jis neatsimena.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2006-09-01 dirbo Marijampolės PK kriminalinės policijos tyrėju. Tą dieną dirbo kabinete, paskambinęs budėtojas pranešė, kad pas jį tuoj ateis vaikinas. Atėjęs vaikinas pasakė, kad įvyko konfliktas, kad jo draugą kažkas pagrobė, kad reikalauja pinigų. Iš pradžių jis pasakojimu nepatikėjo, bet tuo metu ėmė skambėti to vaikino telefonas, jis girdėjo pokalbius, suprato, kad pinigų tikrai reikalaujama. Sumos, kurios buvo prašoma, jis neatsimena, tačiau kalba ėjo apie tūkstančius. Jis liepė D. G. derėtis, ir buvo sutarta dėl mažesnės sumos. D. G. tuos pinigus nešė. Jis organizavo pasalą toje vietoje, kur buvo sutarta perduoti pinigus. Kartu su jais ėjo D. G., jie ėjo iš paskos. Apieškojus vietą, apleistame pastate pamatė vieną asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V.. Tuo metu iš kažkur išlindo kruvinas nukentėjęs, pamatęs sulaikytą A. V., puolė jį mušti. Per radijo stotį jis išgirdo, kad sulaikyti dar du asmenys. Nukentėjusysis D. P. nurodė, kad jis išsilaisvino iš automobilio Peugeut 405, kuris stovi Vokiečių gatvėje. Jie rado tą automobilį ir prie jo laukė, tačiau niekas neatėjo. Apžiūrėjus vietovę, kažkuris iš pareigūnų krūmuose rado mobilaus ryšio telefoną, raktų ryšulį.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir papildomame įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 3-5, 6-9) užfiksuota, kad Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje rastas atrakintas automobilis Peugeot 405 v/n (duomenys neskelbtini), prie Ambrazevičiaus- Basanavičiaus gatvės namo Nr. 23 rastas telefonas „Nokia“, automobilio užvedimo rakteliai su signalizacijos pulteliu.

Automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 12-24) užfiksuota, kad jame rasta cigarečių nuorūkos, alaus kamšteliai, automobilio dokumentai, automobilio nuomos kvitas, automobilio užvedimo rakteliai, vienkartinė nosinė ir kiti daiktai, iš automobilio bagažinės paimti dėmių, panašių į kraują, pavyzdžiai.

Pakvitavime (t. 1, b. l. 33) užfiksuota, kad P. M. grąžinti automobilio užvedimo rakteliai, rasti a/m „Peugeot 405“, priklausantys D. S..

2006-09-01 automobilio nuomos sutarties Nr. 34 kopijoje ir kasos pajamų orderio Serija GIN Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje (t. b. l. 26) užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., tel. Nr. 8-634-67549. Nuomos terminas nuo 2006-09-01 11.00 val. iki 2006-09-04 11.00 val.

2006-09-06 pakvitavime (t. 1, b. l. 30) užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įgaliota atstovė D. D. iš policijos atsiėmė du automobilio raktelius su dviem pulteliais, rastus apžiūrint papildomą įvykio vietą.

Biologo specialisto išvadoje Nr. 140-(11865)-ISl-3789 užfiksuota:

ant tirti pateiktų cigarečių nuorūkų, laboratorijoje pažymėtų Nr. 22-26 (mėg. Nr. 26-30), paimtų 2006-09-02 automobilio „Peogeut 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, Vokiečių g. 29, Marijampolėje, rastų žmogaus biologinių pėdsakų ir ant M. Ž. kelnių (mėg. Nr. 42) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su M. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. Ž. fokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000001 %;

ant tirti pateiktų: popierinės nosinės (mėg. Nr. 33), tampono su nuopjova nuo avarinio ženklo dėklo (mėg. 34), trijų veltinio gabaliukų (mėg. Nr. 35-37), tampono su nuopjova nuo bagažinės dangčio gumos (mėg. Nr. 38) ir 5 1 talpos bakelio (mėg. Nr. 50), paimtų 2006-09-02 automobilio „Peogeut 405, valst. Nr. ACU 698, apžiūros metu, Vokiečių g. 29, Marijampolėje, M. Ž. džemperio (mėg. Nr. 40) ir kelnių (mėg. Nr. 41), A. V. džinsų (mėg. Nr. 44), P. M. kelnių (mėg. Nr. 46), D. P. džemperio (mėg. Nr. 47 ir Nr. 48) ir džinsų (mėg. Nr. 49) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. P. genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000005 %;

ant tirti pateikto mobilaus telefono (mėg. Nr. 39), paimto 2006-09-02 apžiūrint papildoma įvykio vietą, rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, nepriklausančių P. M. ir tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant N. V. asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. Ž. genotipu, antro asmens- su D. P. genotipu. (t. 1, b. l. 154-161).

Informacinės duomenų bazės pažymoje nurodoma, kad M. Š. ankstesnė pavardė buvo Ž..( t. 1, b. l. 11).

Liudytojas D. G. parodė, kad nei P. M., nei M. Š., nei A. V. nepažįsta. D. P. pažįsta, buvo draugai, dabar jau susipykę, susipyko po šio įvykio.

Liudytojas parodė, kad 2006-09-01 jis su D. P. ir dar vienu draugu buvo pas Liną, išgėrinėjo. Vakarop sugalvojo išeiti į miestą, nuėjo į miesto centrą. Ten ant suoliukų sėdėjo kelios panelės su vaikinais. D. P. vieną merginą ėmė kalbinti, vaikinas, buvęs kompanijoje, jam kažką pasakė. Tada D. P. vienam iš vaikinų smogė. Muštynės neprasidėjo, D. P. su vaikinais tik ginčijosi, o jis su kitu draugu nuėjo šonan. D. liko, kažkam skambinėjo. Iš pradžių jis ėjo jiems iš paskos, paskui kažkur dingo. D. P. paskambino jam maždaug po valandos ir paprašė pasiskolinti pinigų, prašė 5000 litų, sakė, kad būtinai reikia, kad jam būsią blogai. Sulaukęs šio skambučio, jis nuėjo į policiją ir pranešė apie žinomas aplinkybes, apie tai, kad buvo incidentas aikštėje. Paskui D. P. dar kartą jam skambino, klausė, ar gavo pinigų, sakė, kad įkrito į upelį ar balą, todėl jo nepriima į automobilį, įgrūdo į bagažinę. Pareigūnai nurodė sakyti, kad pinigus jis gavo, tačiau nurodė sakyti, kad gavo mažesnę sumą- 1500 litų. . Deividas skambino po to 3-4 kartus, nurodinėjo, kur eiti, jis taip pat kartą skambino D. P.. Visą laiką jis kalbėjo tik su D. P., vieną kartą gal kalbėjo su kitu asmeniu, bet Deivido telefonu. Jam einant D. P. nurodytu maršrutu, pareigūnai važiavo su mašina, po to sulaikė kažkokius vyriškius, ką sulaikė, jis nematė, nes buvo tamsu. Po to jis dar matė ir D. P., davė jam sausus drabužius, matė, kad jis sumuštas, kalbėjo jie mažai. Ligoninėje jo nelankė. Kalbantis su D. P. jokių pašalinių balsų jis negirdėjo. Kalbantis su kitu asmeniu, jis pasakė, kad pinigų neduos, kol nepamatys savo draugo.

Liudytojas parodė, kad su D. P. jie susipyko po įvykio. Kai D. P. išėjo iš ligoninės, jiedu buvo vieną kartą susitikę, išgėrinėjo. D. P. tada jam papasakojo, kad jis pažinojo tuo vyrukus, kad iki įvykio turėjo su jais kažkokių sąskaitų, taip pat, kad įvykio dieną kartu su jais gėrė prie ežero. Tada D. P. patikino jį, kad dėl incidento jis pats kaltas, kad nueis į policiją ir viską sutvarkys. Jei jis būtų žinojęs šias aplinkybes, į policiją būtų nesikreipęs. P. D. jis įsitraukė į nemalonumus, draugai dabar jį vadina skundiku, ožiu, dėl to su D. P. kontakto jis nepalaiko 4 metus. Liudytojas taip pat parodė, kad D. P. turėjo polinkį įsivelti į konfliktus.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose (t. 1, b. l. 81-83, 84-6, 87,88) užfiksuota, kad liudytojas D. G. atpažįsta M. Ž. ir P. M. kaip asmenis, dalyvavusius konflikte 2006-09-01 naktį B. aikštėje, A. V. D. G. neatpažįsta.

Mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 8-619-56672 skambučių ir SMS žinučių išklotinėse užfiksuota, kad laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 23:11:24 val. iki 2006 m. rugsėjo 2 d. 02:30:32 val. iš nukentėjusiojo D. P. mobilaus telefono buvo ne vieną kartą skambinama liudytojui D. G. priklausančiu telefono abonentu Nr. 8-603-82645 (t. 1, b. l. 73).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokole (t. 1, b. l. 103, 104) užfiksuota, kad M. Š. telefone „SIEMENS 45", kurio abonentinis numeris yra 8-643-22149, yra įvestas P. M. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra pavadintas vardu „(duomenys neskelbtini)", A. V. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra pavadintas vardu „(duomenys neskelbtini)" (t. 1, b. l. 103, 104).

Mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso A. V.) skambučių ir SMS žinučių išklotinėse užfiksuota, kad jis 2006-09-02 nuo 01:05:51 val. iki 02:13:27 val. penkis kartus kontaktuoja su M. Š. telefonu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 118, 136).

Mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso P. M.) skambučių ir SMS žinučių išklotinėse užfiksuota, kad 2006-09-02 nuo 00:50:43 val. iki 00:59:43 val. P. M. SIM kortelė buvo įdėta į mobilaus ryšio telefono aparatą, kuris priklauso A. V., o 00:57:18 val. buvo išsiųsta SMS žinutė, kurios tekstas “ ...nu ką, mes tai velnią bagažinėje vežiojamės ir nežinom ką daryt?“ (t. 1, b. l. 131, 191, 192).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokole, užfiksuota, kad nustatyta, kad A. V. telefone „SAMSUNG SGH-X620", kurio abonentinis numeris yra 8-658-25085, yra įvestas P. M. abonentinis numeris 8-634-67549, kuris yra pavadintas vardu „(duomenys neskelbtini)", M. Š. abonentinis numeris 8-643-22149, kuris yra pavadintas vardu „(duomenys neskelbtini)". Šiame telefone randama SMS žinutė siųsta Nr. +4561962565 apie bagažinėje vežiojamą „velnią“, šio telefono telefonų knygoje tokio numerio nėra (t. 1, b. l. 185).

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie pripažįstami įrodymais ir vertinami (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus

Byloje ištirtų aplinkybių visetas neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajam D. P. 2006 m. rugsėjo 1 dienos naktį buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie specialisto išvadoje įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nurodytu laiku fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo visi trys kaltinamieji- P. M., M. Š. ir A. V.. Šią aplinkybę pripažino patys kaltinamieji, be to, liudytojas D. G. taip pat patvirtino, kad 2006-09-01 naktį Marijampolės m. centre, J. B. aikštėje D. P. įsivėlė į konfliktą su aikštėje buvusiais vaikinais, iš kurių vienam sudavė smūgį. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu D. G. atpažino P. M. ir M. Š. kaip asmenis, dalyvavusius šiame konflikte. Nors liudytojas D. G. neatpažino A. V., be to, teigė, kad matė tik vieną smūgį, kurį sudavė ne kaltinamieji, o D. P., teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų parodymais, kad nukentėjusįjį J. B. aikštėje jie mušė visi trys. Tokia įvykių eiga yra įtikinama, nes sutampa su D. G. parodymais, kad D. P. nuo jo ir draugo atsiskyrė, taigi, buvo vienas, o trys kaltinamieji turėjo pagrindą ir galimybę sumušti D. P. už tai, kad jis priekabiavo prie jų merginų ir sudavė vienam iš jų (A. V.) smūgį.

D. P. sveikatos sutrikdymo mastas yra nustatytas specialisto išvadoje, sudėtingiausias iš D. P. padarytų sužalojimų yra nustatytas nosies kaulų lūžimas, o nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis D. P. konstatuotas dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų jo sveikata sutriko daugiau kaip dešimčiai dienų. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad nukentėjusysis stacionare gydėsi 6 dienas, dar 7 dienas gydėsi ambulatoriškai. Šie objektyvūs duomenys prieštarauja nukentėjusiojo sesers, liudytojos D. J., parodymams, kad ji brolį ligoninėje lankė praėjus 2-3 savaitėms po įvykio ir tuo metu jis dar jautėsi ir atrodė blogai, negalėjo kalbėti.

Tokia kaltinamųjų veika, kai dėl jų veiksmų nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Tačiau kaltinamiesiems inkriminuota kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis, o būtent, kad jie šią veiką padarė bejėgiškos būklės žmogui, kankinant ar kitaip žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktai). Teismo ištirti bylos duomenys tokios veikos kvalifikacijos nepatvirtina.

Visų pirma, neginčytinai yra nustatyta konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų priežastis. Ta priežastis yra būtent nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, būdamas neblaivus, ką patvirtina ir liudytojas D. G., ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, nakties metu prikibo prie merginos, buvusios su kaltinamaisiais, o vienam iš kaltinamųjų jį sudrausminus, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Šią aplinkybę tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai tvirtino ne tik visi trys kaltinamieji, bet ir liudytojas D. G., nukentėjusiojo draugas. Teismas nuosprendžio negrindžia nukentėjusiojo D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tam nėra įstatyminio pagrindo, tačiau šių parodymų turinys teismui žinomas ir juose neteigiama kitaip. Taigi, teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, todėl jis dėl to ir buvo sumuštas, padarant jam nustatytus sužalojimus. Kai fizinis smurtas panaudojamas dėl konkrečių konflikto dalyvių veiksmų, laikoma, kad jis buvo panaudotas dėl tarpusavio konflikto, o ne dėl chuliganiškų paskatų ir buvo nukreiptas į konkretų asmenį, o ne į viešąją tvarką.

Antra, bylos medžiagoje nėra jokių neginčytinų duomenų, kad kaltinamieji fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį, kai jis buvo bejėgiškoje būklėje. Įtarimai kaltinamiesiems buvo formuluojami taip, kad po D. P. suduoto nenustatyto kiekio smūgių į galvos sritį J. B. aikštėje, pastarasis prarado sąmonę ir bagažinėje nugabenus jį prie nenustatyto vandens telkinio, mažai orientuotam D. P. buvo smūgiuojama kojomis į įvairias kūno vietas, trenkiama buteliu per galvą, D. P. buvo tampomas pririštas prie automobilio. Jokie objektyvūs duomenys tokios įvykių eigos nepatvirtina. Teismo medicinos specialisto išvadoje detaliai aprašyti D. P. padaryti kūno sužalojimai ir jų pasekmės, o taip pat tų sužalojimų padarymo mechanizmas. Specialisto išvadoje teigiama , kad D. P. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek paveikiant jį kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais galimai 14 poveikių pasekoje. Toks sužalojimų padarymo mechanizmas, jų pobūdis ir pasekmės prieštarauja inkriminuotoms aplinkybėms apie ilgalaikę D. P. nesąmoningą būklę ( mažai orientuotas), smūgiavimą jam buteliu per galvą ir tampymą pririšus prie automobilio. Nustačius, kad J. B. aikštėje nukentėjusįjį mušė visi trys kaltinamieji, specialisto nustatyti 14 trauminių poveikių D. P. galėjo būti padaryti šių muštynių metu, kiekvienam iš kaltinamųjų suduodant nukentėjusiajam po 4-5 smūgius. Nors specialisto išvadoje teigiama, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti taip pat galimai tempiant automobiliu ir kontaktuojant su kelio važiuojamosios dalies nelygumais, tame pačiame išvados sakinyje teigiama, kad jie galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kitais kietų bukų savybių turinčiais daiktais. Nesant objektyvių duomenų apie bejėgišką nukentėjusiojo būklę, o taip pat nesant kitų įrodymų šaltinių apie tokią nukentėjusiojo būklę, teismas daro išvadą, kad kaltinimo dalis dėl D. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo jam esant bejėgiškoje būsenoje, nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo šalintina.

Trečia, bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad D. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Įstatymas nenustato, koks žalojimo būdas pripažintinas padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai. Kad sužalojimas padarytas šiuo būdu sprendžiama iš aplinkybių visumos ir kaltininkų tyčios turinio, tai yra, nustačius, kad kaltininkas suvokia, kad žaloja asmenį kankindamas ar itin žiauriai ir to nori. Teismų praktikoje šis žalojimo būdas dažniausiai nustatinėjamas, kai asmuo yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Šioje praktikoje veiksmai laikomi padaryti kankinant ar kitaip itin žiauriai, kai šiais veiksmais asmeniui siekiama suteikti kuo daugiau fizinių kančių, taip pat, kad jos truktų kuo ilgesnį laiką, taip pat kitomis sąlygomis, kurias ir pats kaltininkas, ir visuotinai priimtų normų besilaikantys asmenys laiko itin žiauriomis ir kankinančiomis. Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymas analogišku būdu teismų praktikoje sutinkamas gan retai, šio nusikaltimo sudėties subjektyviajai pusei įrodyti turi būti surinkta itin daug duomenų, nes būtina neginčytinai pašalinti nusikaltimo sudėtyje esantį prieštaravimą tarp nusikaltimo padarymo būdo ir pasekmių. Įtarimas kaltinamiesiems nesunkiai sutrikdžius D. P. sveikatą kankinant ar kitaip itin žiauriai suformuluotas taip, kad nėra galimybės nustatyti, kokius iš kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų kaltinimas laiko kankinimu ar žalojimu itin žiauriai. Tačiau teismas daro išvadą, jog šiuo nuosprendžiu nustatytos D. P. žalojimo aplinkybės yra būdingos daugeliui neblaivių asmenų tarpusavio konfliktų, toks žalojimo būdas nelaikytinas nei kankinamu, nei itin žiauriu. Duomenų, iš kurių būtų galima padaryti priešingą išvadą, bylos medžiagoje nėra.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamųjų P. M., M. Š. ir A. V. kaltė sužalojus D. P., dėl ko jis sirgo ilgiau kaip 10 dienų, įrodyta, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

P. M., M. Š., A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kiekvieno iš jų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.

Dėl šios P. M., M. Š., A. V. veikos Valstybinė ligonių kasa pareiškė 473,90 Lt civilinį ieškinį už D. P. gydymą, šis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, iš kaltinamųjų jį priteisiant solidariai.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį

Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį atsiranda tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau kaip 48 valandas. Pagal įstatymo formuluotę nusikalstamos veikos tikslas yra neteisėtas laisvės atėmimas, o smurto panaudojimas ar kiti įstatymo dispozicijoje numatyti veiksmai yra nusikalstamos veikos padarymo būdas. Įtarimas P. M., M. Š., A. V. suformuluotas taip, kad iš jo turinio sunku nustatyti, kokią veiką kaltinimas laikė neteisėtu D. P. laisvės atėmimu. Kadangi ikiteisminiame tyrime kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus ir 146 straipsnio 2 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis, būtų galima manyti, jog kaltinimas, formuluodamas įtarimus, turėjo omenyje, kad D. P. neteisėtas laisvės atėmimas buvo padarytas panaudojant fizinį smurtą, o taip pat prieš jo valią vežant nukentėjusįjį automobilio bagažinėje. Taip formuluojant įtarimą yra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą ir apsunkinamas įrodymų vertinimas.

Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas nepatvirtina kaltinamųjų P. M., M. Š. ir A. V. kaltės kokiu nors būdu neteisėtai atėmus laisvę D. P.. Kaip nustatyta nuosprendyje jau aptartais įrodymais, kaltinamųjų D. P. atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas buvo nukreiptas į tai, kad būtų pastarajam atkeršyta už jo, kaltinamųjų manymu, nederamą elgesį, priekabiaujant prie merginų. Nors specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad automobilio, kuriuo važinėjo kaltinamieji, bagažinėje rasti nukentėjusiojo biologiniai pėdsakai, patvirtina, kad D. P. šioje bagažinėje buvo, tai nepatvirtina kaltinimo versijos, kad į tą bagažinę, turint tikslą neteisėtai atimti nukentėjusiajam laisvę, jis buvo patalpintas prieš savo valią ir vežamas iš Marijampolės link nenustatyto vandens telkinio, po to atgal į Marijampolę ir vežiojamas po miestą ir nepaneigia kaltinamųjų teiginio, kad nukentėjęs į bagažinę įlipo savo noru po to, kai sušlapo ir išsipurvino prausdamasis užtvankoje po išgertuvių. Dėl nuosprendyje jau aptartų argumentų teismo išvadų negalima remti nukentėjusiojo D. P. parodymais, nes teismo posėdyje jo apklausti nepavyko. Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis D. P. į teismo posėdį atvykti vengė sąmoningai, nes pirmą kartą byla Kauno apygardos teisme gauta 2010-05-05 (t. 2, b. l. 161), su papildomu tyrimu ir bylos nagrinėjimu teisme procesas truko daugiau kaip metus, per tą laiką asmuo, jei jis būtų suinteresuotas bylos eiga, galėjo rasti būdų atvykti į Lietuvą ir dalyvauti procese. Iš nukentėjusiojo motinos A. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis, parašęs teismui prašymą per Lietuvos Respublikos ambasadą, iš viso nebeketino kontaktuoti su teismu, tačiau dar kelis prašymus parašė motinos įkalbėtas.

Kaltinamieji P. M., M. Š. ir A. V. pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neapdaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį

P. M., M. Š. ir V. V. buvo kaltinami iš D. P. kišenės po to, kai sumušė, pagrobę jo turtą-300 Lt vertės telefoną „Nokia“ ir 200 litų. Iš įtarimo formuluotės taip pat negalima nustatyti, dėl ko ši veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ar kaltinimas tai laikė atvirąja vagyste, ar kišenvagyste. Ši kaltinimo dalis buvo grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiajam nepatvirtinus savo parodymų teisme, jokių kitų duomenų, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiojo turtą, bylos medžiagoje nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuota, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu ant žemės rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, šis telefonas yra įtrauktas į daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sąrašą ir saugomas Marijampolės AVPK. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad telefonas būtų apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, duotas nukentėjusiajam atpažinti, taigi, nėra duomenų, kad jis susijęs su šia byla. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis būtų turėjęs 200 litų ir kad šiuos pinigus kaltinamieji iš jo būtų kokiu nors būdu pagrobę.

Kaltinamieji P. M., M. Š. ir A. V. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neapdaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį

P. M., M. Š., A. V. pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnį buvo kaltinami, kad prievartavo iš D. P. 5000 Lt, atimdami jam laisvę. Kaltinamiesiems taip pat inkriminuota, kad šią veiką jie padarė panaudodami prieš D. P. psichinę prievartą- grasindami nužudyti ar kitaip susidoroti. Turto prievartavimas atimant laisvę, įeina į nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, grasinimas nužudyti turėtų būti vertinamas kaip grasinimas panaudoti fizinį smurtą ir tai yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, požymis.

Dėl kaltinimo neteisėtai atėmus D. P. laisvę, nuosprendyje yra pasisakyta, analizuojant kaltinimą pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį. Nustačius, kad kaltinamieji nepadarė veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad jie neatėmė nukentėjusiajam laisvės, daroma išvada, kad kaltinamųjų veikoje nėra jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, požymio.

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad kaltinamieji vertė nukentėjusįjį perduoti jiems 5000 Lt tai darydami veikomis, kurios numatytos Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje. Šios įstatymo dalies dispozicija numato, kad veika gali būti padaryta grasinant panaudoti prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Įstatymo dispozicijoje išvardintų veikų sąrašas baigtinis, kaltinamiesiems inkriminuota kitokios psichinės prievartos panaudojimas, pasireiškęs grasinimu nužudyti ar kitaip susidoroti.

Tačiau bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad tokią veiką kaltinamieji padarė. Kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas nukentėjusiojo D. P., liudytojų D. G. ir liudytojų, policijos pareigūnų M. V. bei A. G. parodymais.

Dėl nuosprendyje aptartų priežasčių, nuosprendis negali būti grindžiamas nukentėjusiojo parodymais.

Liudytojo D. G. parodymų analizė taip pat nepatvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą veiką prievartaudami D. P. turtą. Liudytojas parodė, kad jis matė incidentą tarp D. P. ir kaltinamųjų J. B. aikštėje, jo teigimu, muštynių tada neįvyko, tačiau sulaukęs D. P. skambučio ir prašymo paskolinti 5000 litų, jis pamanė, kad tai susiję su minėtu incidentu ir tuoj pat kreipėsi į policiją. Toks įvykių interpretavimas neįtikėtinas dėl kelių priežasčių. Pirma, D. G. nebuvo tas asmuo, kuris galėtų disponuoti tokia pinigų suma, o mieste gyveno ir D. P. motina bei sesuo, iš kurių, esant realiam pavojui, buvo galima tikėtis pagalbos. Antra, D. G. yra ne kartą teistas, iš jo parodymų turinio matyti, kad jis laikosi nuteistųjų subkultūros taisyklių, pagal šias taisykles policija yra paskutinė vieta, kur galima būtų kreiptis pagalbos, o kitur ieškoti pinigų ar kitos pagalbos D. G. pagal jo parodymus nė nebandė. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad pinigų iš jo prašė D. P., jokių patikimų duomenų, kad D. P. tai vertė daryti kaltinamieji ar kokie kiti asmenys byloje nėra.

Kad D. P. ir D. G. kontaktai 2009-09-01 vakare ir naktį buvo susiję tik su jais abiem rodo jų telefoninių kontaktų analizė. Mobilaus ryšio telefonų abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. P.) kontaktų išklotinėje užfiksuota, kad 2006-09- 01 vakare ir naktį iš 2006-09-01 į 2006-09-02 jis mobilaus ryšio telefonu naudojosi intensyviai nuo 20. 01 val. iki 02.37 val., tame tarpe, nuo 2006-09-02 0.01 val. 16 kartų kontaktavo su liudytoju D. G., kuris naudojosi telefonu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jie vienas kitam skambino po šešis kartus ir po du kartus apsikeitė SMS žinutėmis. Duomenų apie SMS žinučių turinį bylos medžiagoje nėra. Vienodas išeinančių ir įeinančių kontaktų skaičius, SMS žinučių rašymas patvirtina, kad asmenys bendravo laisvai, kas prieštarauja kaltinime inkriminuotoms aplinkybėms. Be to, iš telefono abonento Nr. 8 658 25085, kuriuo naudojosi A. V. ir telefono Nr. 8 643 22149, kuriuo naudojosi M. Š., kontaktų išklotinės matyti, kad jie telefonu bendravo 2006-09-02 nuo 01.05 val. iki 02.13 val., taigi, tuo metu jie nebuvo kartu, o kaip tik šiuo metu ir užfiksuoti D. P. ir D. G. telefoniniai kontaktai, neva patvirtinantys faktą, kad kaltinamieji P. M., M. Š. ir A. V. prievartavo D. P. turtą.

Liudytojo M. V. parodymai dėl inkriminuotos veikos neinformatyvūs. Liudytojas A. G. patvirtino, kad girdėjo D. G. pokalbį su D. P. apie reikalaujamus pinigus, tačiau aptartų aplinkybių kontekste, šis pokalbis nepatvirtina, kad būtent kaltinamieji prievartavo D. P. turtą ar kad D. P. turtas apskritai buvo prievartaujamas.

Kaltinamieji P. M., M. Š. ir A. V. pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neapdaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių

Kaltinamieji P. M., M. Š., A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jie baustini.

nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis);

nuo nusikaltimo padarymo praėjo penkeri metai;

nors M. Š. ir A. V. praeityje buvo teisti, paskutinis nuosprendis M. Š. atžvilgiu buvo priimtas 2005-10-10, A. V.- 2003-10-28;

administracine tvarka P. M. baustas tik už KET pažeidimus, paskutinį kartą- 2008-08-16 (t. 2, b. l. 80, 83);

M. Ž. (Š.) dėl socializuoto elgesio sutrikimo įrašytas į psichiatro įskaitą (t. 2, b. l. 46), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (vairavimas neturint teisės vairuoti) 2006 metais (t. 2, b. l. 49), už kitus pažeidimus administracine tvarka baustas tris kartus 2006 metais (t. 2, b. l. 50);

A. V. administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2009 metais;

M. Š. ir A. V. dirba.

Išvardintos aplinkybės yra svarbios paskiriant kaltinamiesiems bausmę bei ją individualizuojant (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Nesunkų nusikaltimą kaltinamieji padarė prieš penkerius metus, daugiau jie nenusikalto, vienintelis kaltinamasis M. Š. buvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, nesusijusių su KET pažeidimais, tačiau tokių pažeidimų nepadarė nuo 2006 metų, šiuo metu dirba. Kaltinamasis P. M. sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, laukia kito kūdikio gimimo (t. 3, b. l. 177, 178, 176).

Esant šioms aplinkybėms, visiems kaltinamiesiems skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, laisvės apribojimas, nustatant bausmės terminą sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra saugomi Marijampolės AVPK nuosprendžiui įsiteisėjus, jie grąžintini savininkams pagal pareikalavimą, beverčiai daiktai sunaikintini. M. Š. pasas (t. 2, b. l. 143) ir A. V. asmens tapatybės kortelė (t. 2, b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus jiems grąžintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas

nusprendžia:

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu „b“, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2006-09-02 iki 2006-09-04 santykiu 1:2;

uždrausti P. M. bausmės atlikimo metu tiesiogiai, per kitus asmenis ar ryšio priemonėmis bendrauti su D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

įpareigoti P. M. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

P. M. pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu „b“, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2006-09-02 iki 2006-09-04 santykiu 1:2;

uždrausti M. Š. bausmės atlikimo metu tiesiogiai, per kitus asmenis ar ryšio priemonėmis bendrauti su D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

įpareigoti M. Š. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.

M. Š. pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu „b“, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2006-09-02 iki 2006-09-04 santykiu 1:2;

uždrausti A. V. bausmės atlikimo metu tiesiogiai, per kitus asmenis ar ryšio priemonėmis bendrauti su D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

įpareigoti A. V. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.

A. V. pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį išteisinti, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš P. M., M. Š., A. V. solidariai 473,90 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt tris litus 90 cnt.) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už D. P. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąsias priemonės: P. M.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, M. Š.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, grąžinant jam byloje saugomą pasą, A. V.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, grąžinant jam byloje saugomą asmens tapatybės kortelę.

Nukentėjusiojo D. P. sportinius batelius, džinsines kelnes, sportinį džemperį, saugomus Marijampolės AVPK, mobilų telefoną „Nokia“, saugomą Marijampolės AVPK, grąžinti savininkui pagal pareikalavimą

Nuteistojo P. M. džemperį, kelnes, batus, mobilų telefoną „Siemens C75", saugomus Marijampolės AVPK, grąžinti P. M..

Nuteistojo M. Š. džemperį, kelnes, sportinius marškinėlius, sportinius batelius, mobilų telefoną „Siemens A55", saugomus Marijampolės AVPK, grąžinti M. Š..

Nuteistojo A. V. džemperį, kelnes, sportinius marškinėlius, sportinius batelius, mobilų telefoną „Samsung SGH-X620", saugomus Marijampolės AVPK, grąžinti A. V..

5 1 talpos bakelį, 28 vnt. cigarečių nuorūkų, nosinę, kramtomą gumą, 3 vnt. veltinio gabalų, saugomus Marijampolės AVPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.