- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- A15.-51-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00245-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rima Volikienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Pažeidėjas
- B. K.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,
B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. Š. 2019 m. gruodžio 22 d. surašė B. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad B. K. 2019 m. lapkričio 18 d. 16.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,62 promilės girtumas, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei nesant nukentėjusiojo iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas stovintis automobilis, padaryta 442,58 Eur turtinė žala. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais B. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 bei 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. ir nukentėjusios transporto priemonės savininko SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu ir nukentėjusios transporto priemonės savininko atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. administracinių nusižengimų tyrimo metu pateiktame paaiškinime kaltę dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną ir laiku grįžo į namus ir, norėdamas kieme pastatyti automobilį, stumdamas atbulomis nepastebėjo stovinčio kaimynės automobilio ir į jį atsitrenkė. Išgirdo garsą, pavažiavo į priekį ir išlipęs nuėjo apžiūrėti kliudyto automobilio. Apžiūrėjęs jokių sugadinimų nepastebėjo, todėl nusprendė, kad automobilio nekliudė. Savo automobilį perstatė į kitą vietą, apžiūrėjo ir savo automobilį, bet apgadinimų taip pat nepastebėjo, todėl nuėjo namo. Policijos nekvietė, nes automobiliai apgadinti nebuvo. Įvykio metu buvo neblaivus, nes vartojo prieš tai alkoholio – degtinės - savo sode ir su automobiliu grįžo namo.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai, eismo įvykio metu žala padaryta 442,58 Eur, kuri nustatyta pagal draudimo bendrovės pateiktą sąmatą, todėl tai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kas kvalifikavimui reikšmingas žalos dydis. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas buvo neblaivus, - tai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, o protokole dar inkriminuota ANK 417 straipsnio 8 dalis, nes eismo įvykis įvyko dėl saugaus atstumo nesilaikymo važiuojant atbuline eiga. B. K. visus nusižengimus pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Prašo teismo B. K. dėl šių nusižengimų pripažinti kaltu ir paskirti jam administracines nuobaudas sankcijų ribose.
Nukentėjusioji I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną ji, grįžusi iš darbo namo, pastatė savo automobilį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Vėliau ji išėjo pasivaikščioti ir jai beeinant paskambino daugiabučio namo gyventoja V. M., kuri paklausė, ar ji yra namuose. Jai atsakius, kad ji ne namuose, V. M. pasakė, kad grįžtų, nes į jos automobilį įvažiavo B. K.. Ši kaimynė įvykį matė per langą. B. K. parkuodamas savo automobilį įvažiavo į jos stovintį automobilį. Ji netoli buvo nuėjusi, todėl tuoj pat grįžo. Kai grįžo į kiemą, B. K. savo automobilį dar parkavo. Kai prisiparkavo, - išlipo ir jam kieme pasakė, kad jis įvažiavo į jos automobilį. B. K. priėjo prie jos automobilio, pasižiūrėjo, numojo ranka ir pasakė, kad nieko čia nėra ir išėjo namo. Ji matė savo automobilio apgadinimus: pažeista priekinio priešrūkinio žibinto apdailos juostelė, klibėjo pats žibintas ir ant bamperio matėsi įskėlimas. Kadangi B. K. su ja nekalbėjo, numojęs ranka išėjo namo, todėl ji iškvietė policiją. Automobilis priklauso lizingo bendrovei, ji moka lizingą, automobilis yra draustas Kasko draudimu ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobiliui padarytą žalą nustatė draudimas, nes ji nuvarė automobilį į draudimo rekomenduotą autoservisą Šiauliuose UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl žalą draudimas atlygino šiam servisui, kusi suremontavo jos automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, B. K., kadangi buvo namuose, atėjo į kiemą, įvykusio eismo įvykio neneigė, tačiau jo manymu, nors ir atsitrenkė, tačiau automobiliui nieko nepadarė, jo neapgadino. Kad B. K. yra neblaivus, jai iškart taip pasirodė, nes jis nerišliai kalbėjo, o policijos pareigūnams pildant dokumentus, jam ir buvo nustatytas neblaivumas. Su B. K. yra kaimynai, ar jis šiuo metu važinėja su mašina, nežino, bet automobilio stovėjimo vieta vis keičiama, matė jį tik valant mašiną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, inter alia (be kita ko), už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Iš paties B. K. rašytinio paaiškinimo, duoto tiriant administracinius nusižengimus, institucijos atstovo ir nukentėjusiosios I. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu, o taip pat administracinio nusižengimo bylos rašytinių įrodymų: administracinio nusižengimo protokolo, tarnybinio pranešimo, I. G. rašytinio paaiškinimo, liudytojos V. M. apklausos protokolo, eismo įvykio vietos schemos su fotolentele, pažymos dėl eismo įvykio, informacijų apie transporto priemonių registraciją, draudimą bei techninę apžiūrą, transporto priemonės apžiūros protokolo, PVM sąskaitos faktūros, išrašo iš vairuotojų registro, patikros sertifikato, nustatyta, kad B. K. 2019 m. lapkričio 18 d. apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas neblaivus – nustatytas 0,62 promilės girtumas, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į I. G. valdomą (SIA „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausantį) stovintį automobilį „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas: įskėlė priekinio kairės pusės priešrūkinio žibinto apdailą ir įstūmė į vidų priešrūkinį kairės pusės žibintą, padarydamas 442,58 Eur turtinę žalą, bei, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju B. K. padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos bei pilnai įrodytos visa bylos medžiaga, kadangi jis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, ką draudžia Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatos, važiuodamas atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas, sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, kai padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Be aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų, B. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole jo padaryta veika taip pat kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – šios teisės normos redakciją, galiojusią nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 (TAR, 2018-12-28, Nr. 2018-21888) redakcija, ANK 3 straipsnio 1 ir 4 dalys), t.y. už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Tačiau, teismo vertinimu, toks B. K. padarytos veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatų pažeidimo - būtinų saugumo priemonių (reikiamo saugaus atstumo) važiuojant atbuline eiga nesilaikymo – įvykusio eismo įvykio, akivaizdu, kad šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nusižengimo požymiai (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo požymius (kaip visumos dalį). Todėl administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
B. K. kaltu dėl visų padarytų administracinių nusižengimų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu pripažintina ta, kad šį nusižengimą jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų už kitokius kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat neturi. Eismo įvykio metu padaryta turinė žala atlyginta. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, B. K. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos administracinės nuobaudos – minimalios sankcijose už jo padarytus administracinius nusižengimus numatytos baudos (ANK 32, 34 – 36 straipsniai).
Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles ir B. K. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 423 straipsnio 3 dalį).
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tiek turto (šiuo atveju transporto priemonės) konfiskavimas - administracinio poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 28 straipsnio 2 punktas, 29 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai už padarytus administracinius nusižengimus ANK straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju įvertinus B. K. padarytų nusižengimų pobūdį ir jų pavojingumą bei tai, kad B. K. administracinį nusižengimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio nusižengimų darymui ateityje, jam skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, t.y. 3 (trejiems) metams (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 28, 32, 34 straipsniai, 38 straipsnio 2 dalis, 423 straipsnio 4 dalis).
Nors B. K. šiuo atveju padarė grubius ir pavojingus administracinius nusižengimus, tačiau įvertinus tai, kad tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, sunkios pasekmės nekilo, darytina išvada, jog jis nėra piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, sistemingai darantis ypač grubius ir pavojingus nusižengimus. Todėl atsižvelgiant į visumą bylos duomenų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29, 32 straipsniai, 38 straipsnio 2 dalis, 423 straipsnio 5 dalis) netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34-36, 38 straipsniais, 635 - 637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
B. K. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir bei jam paskirti administracines nuobaudas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą,
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, B. K. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, B. K. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį (Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 (TAR, 2018-12-28, Nr. 2018-21888) redakcija) nutraukti.
Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108998204.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.