- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- Ik-3030-189/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 1-2) ir patikslintu skundu (b.l. 22-24) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-06-23 sprendimą Nr. 68-162 (b.l. 17-18) dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2010-03-17 skundą (b.l. 3-7) dėl Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-24 sprendimo ir šio skundo grąžinimo iš naujo nagrinėti atsakovui.
Paaiškino, kad 2010-06-30 gavo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2010-06-23 raštą (b.l. 16) su atsakovo 2010-06-23 sprendimu Nr. 68-162 (b.l. 17-18). Šiuo sprendimu atsakovas nusprendė grąžinti pareiškėjo 2010-03-17 skundą (b.l. 3-7) bei 2010-04-26 ir 2010-05-19 skundo papildymus (b.l. 8-9 ir 10-12) bei įgaliojimo nuorašą (13-14). Nurodė, kad atsakovas savo sprendimu (b.l. 17-18) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad skundas buvo pasirašytas ne pareiškėjo, o jo motinos, kuri atsakovo nuomone, neturėjo teisės pasirašyti atsakovo vardu skundų centriniam mokesčių administratoriui. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovė D.., teikdama skundą atsakovui, veikė pagal 2007-01-03 įgaliojimą (b.l.13-14), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas įgalioja savo motiną D.S. atstovauti ją visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu, mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R.S. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, todėl motina D.S. atstovauja jo interesus pagal įgaliojimą. Pažymėjo, kad įgaliojimo sudarymo tikslas buvo įgalioti savo motiną D.S. atstovauti jo interesus visose valstybinėse institucijose.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į skundą (b.l. 29-30) nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad 2010-03-17 skundas (b.l. 3-7) dėl Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-24 sprendinio neatitiko LR Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) reikalavimų, t.y. pasirašytas ne pareiškėjo, o jo motinos D. S., tačiau nepateiktas galiojimas, įgaliojantis D.S. rašyti ir pasirašyti pareiškėjo vardu skundus ir kitus dokumentus, adresuotus centriniam mokesčių administratoriui. Be to, skunde nebuvo nurodytas konkretus reikalavimas. VMI 2010-04-09 sprendimu (b.l. 49) nustatė 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjo atstovė pateikė 2010-04-26 papildymą prie skundo (b.l. 8-9) su 2007-01-03 įgaliojimu (b.l. 13-14), tačiau atsakovo vertinimu, toks įgaliojimas įgalina D.S. atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamu turtu, tačiau nepatvirtina jos teisės atstovauti pareiškėją centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje, t.y. įgaliojime nėra nurodyta, kad D.S. gali rašyti ir pasirašyti pareiškėjo vardu skundus ir kitus dokumentus, adresuotus centriniam mokesčių administratoriui.
Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nedalyvavo (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, ABTĮ 80 straipsnyje numatytų bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, kad 2009-12-23 Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Minėtame patikrinime pareiškėją atstovavo pagal 2005-04-03 įgaliojimą, išduotą Sidnėjaus garbės konsulo, jo motina D. S.. Pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu paaiškinimus, papildomus dokumentus teritoriniam mokesčių administratoriui - Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, teikė pareiškėjo motina D. S.
Pareiškėjo vardu 2010-03-17 jo motina D.S. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu dėl Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-24 sprendimo Nr. (10.15)-10.1-8.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skundas, paduotas mokestiniame ginče, turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo arba jo atstovo. Skundą gavusi ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios ir kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Remiantis CK 1.69 straipsnio 1 dalimi, įgaliojimas yra laikytinas vienašaliu sandoriu. Pažymėtina, kad vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (CK 1.63 straipsnio 3 ir 5 dalys). Todėl vadovaujantis CK nuostatomis, aiškinant vienašalį sandorį - įgaliojimą, taip pat turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnis 1 dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas R.S. 2007-01-03 įgaliojimu įgaliojo savo motiną D.S. nupirkti jo vardu bet kokį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo lėšomis savo nuožiūra, gauti kreditą iš bet kurio Lietuvos Respublikos banko nekilnojamajam turtui įgyti, atstovauti pareiškėją visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose, tuo tikslu gauti reikalingas pažymas ir dokumentus <...>. Teismo posėdžiu metu pareiškėjas patikslino, jog įgaliojimas buvo išduotas su tikslu atstovauti jį visose valstybinėse institucijose. Atkreiptina, kad pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato (2009-10-15 civilinė byla Nr. 3K-3-440/2009).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą vertintina, kad pareiškėjo tikrasis ketinimas buvo įgalioti savo motiną atstovauti jo interesus visose valstybinėse institucijose, paduodant skundus, pasirašant įvairius dokumentus bei atliekant kitus veiksmus, susijusius ne tik su nekilnojamuoju turtu, kadangi pareiškėjas nuolat būna išvykęs iš Lietuvos, todėl pats neturi galimybių tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, teismas, įgyvendindamas teisingumą (LR Konstitucijos 109 str.), nagrinėdamas ginčą tarp šalių, taip pat turi vadovautis ir bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumas yra suprantamas, kaip universalus bendrasis teisės principas, reiškiantis moralinę žmogaus nuostatą ir kriterijų, pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai (LR Konstitucijos 109 str.). LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros (LR Konstitucinio Teismo 1995-12-22 nutarimas; 2000-12-06 nutarimas). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
Atkreiptina, kad remiantis byloje pateikta medžiaga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vienašalių sandorių, įskaitant ir įgaliojimus, sudarymo ir aiškinimo ypatumus, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, įgaliodamas savo motiną atstovauti jo interesus, išreiškė valią būti atstovaujamas visose valstybinėse institucijose, pateikiant skundus, pasirašant įvairius dokumentus bei atliekant kitus veiksmus atstovaujamojo vardu. Pažymėtina, kad teritorinis mokesčių administratorius - Utenos apskrities mokesčių inspekcija, atlikdama pareiškėjo patikrinimą (LR Mokesčių administravimo įstatymo 121, 126, 129 straipsniai), laikė tinkamu pareiškėjo 2005-04-03 įgaliojimą motinai D. S. atstovauti sūnaus interesus, atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą, teikiant paaiškinimus bei pasirašant dokumentus. 2005-04-03 įgaliojimo, išduoto Sidnėjaus garbės konsulo, turinys yra beveik adekvatus 2007-01-03 įgaliojimui. Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus konkrečioje situacijoje bei teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pareiškėjo įgaliojimas laikytinas tinkamu, paduodant skundą centriniam mokesčių administratoriui ir atstovaujant pareiškėjo interesus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjo R. S. skundą.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-162 „Dėl R. S. (asm. k. (duomenys neskelbtini)) ir 2010 m. kovo 17 d. skundą su papildymais perduoti nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.