- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- A2.9.-3859-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03283-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., išnagrinėjęs L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2014 m. balandžio 14 d., apie 09.00 val., viešoje vietoje – prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo V. L., samdomų darbininkų akivaizdoje, t. y. tokiais veiksmais L. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Šalies argumentai
L. P. nepripažino padariusi pažeidimą, nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo. Buvo savo sklype. Sklypas yra (duomenys neskelbtini). Įvažiavo automobilis į (duomenys neskelbtini) sklypą. Mano yra (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo per servitutinį kelią, kuris yra jos nuosavybė. Įvažiavo krauti statybinę įrangą, nes turėjo prasidėti statybos. Išėjo į lauką, priėjo prie tvoros, vadovą ir jam pasakė, kad įvažiavo per nuosavybės teise priklausantį servitutinį kelią. Gali važiuoti (duomenys neskelbtini) namo naudotojai. Statybininkai ne naudotojai. Jie atvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) statomą namą. Jis pasakė, kad nežinojo, suprato. Pasakė, kad išsikrautų statybinę įrangą ir daugiau nevažinėtų. Mūsų pokalbis baigėsi. Jie išsikrovė. Prašė to vyruko, kad kai bus šeimininkė V. L., pasakyti tą patį. Ji (duomenys neskelbtini) savininkė. Jis sakė, kad turi tuoj atvažioti šeimininkė. Šeimininkė gal apie 10 valandą pasirodė. Išėjo ant savo laiptelių ir jai pasakė. Pasakė, kad nevažiuotų jokios mašinos per jai priklausantį servitutinį kelią. Pokalbis užtruko greitai. Ji pasakė: ,,Kai tu statysi namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, aš tave skųsiu“. Ji visą laiką grasina. Necenzūrinių žodžių nebuvo.
Liudytoja V. L. paaiškino, kad atvažiavo, įėjo į kiemą. Ant savo laiptelių L. P. pradėjo šaukti, kad aferistė, kad ten jos žemė, negalima važinėti ir kodėl leidžia darbininkams važinėti. Darbininkai buvo kieme. Jie turi nuo vartelių raktus. Jie į kiemą neįvažiuoja, nes mažas sklypas. Darbininkai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Per (duomenys neskelbtini) įvažiuoti negalima, didelis judėjimas, siaura gatvė. Kad nekliudyti eismui, darbininkai statydavo (duomenys neskelbtini) ir atvažiuodavo tik su savo įrankiais.
Liudytojas S. P. paaiškino, kad servituto kelias nustatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Turi būti surašyta kam sklypas priklauso. Šiuo metu vykdoma statyba sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ji turi būti aptarnaujama tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės gali būti aptaraujamas L. sklypas. Servitutu turi teisę naudotis sklypo 2 savininkai ir naudotojai, kad įvažiuoti į savo sklypą, bet jokiu būdu ne tranzitu į tą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Liudytoja L. Š. paaiškino, kad balandžio 14 dieną, būnant namuose, matė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės, servitutiniu keliu, priklausančiu L. P. važiuoja krovininis autobusiukas ir lengvoji mašina. Jie įvažiavo į (duomenys neskelbtini) sklypą, išsikrovė savo įrangą, susinešė visą įrangą į (duomenys neskelbtini), prie statomo namo. Mama išėjo į kiemą ir per tvorą kalbėjosi su darbų vykdytoju. Ji paprašė, kad daugiau darbininkai nevažiuotų iš (duomenys neskelbtini) gatvelės pusės. Jie sutiko, sakė išvažiuos. Necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Po kiek laiko atvažiavo L. į savo sklypą, (duomenys neskelbtini). Mama vėl išėjo į kiemą ir ant laiptelių, per tvorą vyko pokalbis, paprašė L., kad jos darbininkai daugiau nevažiuotų servitutiniu keliu. L. pagrasino P., kad kai mes statysime namą, ji mus skųs. Nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Grasinimas buvo iš L. pusės.
Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad balandžio 14 dieną, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo ant jų rėkti. Atvažiavo savo automobiliu. Ten yra įvažiavimas į kiemą. Kieno kiemas nežino. Ši ponia pradėjo šaukti, kad ten veža medžiagas. Neaiškino, kad ten jos teritorija. Ne ant jo šaukė, ant moters. Ši moteris iškoliojo savo kaimynę. Ji ginčijosi ir tiek žinių. Tas buvo prieš pusę metų, nelabai atsimenu. Žinau, kad ši kaimynė užsipuolė, tikrai. Užsipuolė, kad veža statybines medžiagas.
Teismo posėdžio metu ištirta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), V. L. skundas (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 12), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 13), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d., apie 09.00 val., viešoje vietoje – prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tarp L. P. ir V. L. kilo žodinis konfliktas dėl sklypo naudojimosi. Teismas laiko, kad žodinis konfliktas, garsus pokalbis, kad ir viešojoje vietoje, savaime negali būti laikomas smulkiu chuliganizmu. Kad L. P. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, neginčitinais įrodymais nenustatyta, nes liudytojai V. L. Ž. P., betarpiškai dalyvavę įvykyje, negali nurodyti, kad būtų vartoti necenzūriniai žodžiai. Žodis „aferistė“, netgi ir įvykio kontekste, negali būti laikomas necenzūriniu.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
L. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9-3859-825/2014 L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.