Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00781. Nurodė, kad antstolis A. S. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2015-02-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 049 473,88 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Senamiesčio svečių namai“ išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai. 2016-05-16 pareiškėja gavo antstolio A. S. patvarkymą atsisakyti skirti papildomą ekspertizę. Antstolis nurodė, kad 2015-11-23 gavo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta areštuoto pareiškėjai priklausančio turto, esančio Duomenys neskelbtini, vertė – 882 601,00 Eur. Pareiškėja nesutinka su antstolio pateiktomis turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ išvadomis dėl nurodyto turto vertės, kadangi nurodyto turto vertė yra neprotingai maža. Nurodė, kad visų ekspertizės akte nurodytų nekilnojamųjų daiktų vertė visiškai neatitinka Registro centro duomenų bazėje nurodytos vidutinės turto vertės, todėl pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą iki bus išnagrinėtas minėtas skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės antstolis toliau vykdys išieškojimą ir pardavinės turtą už tą kainą, kuri jau nustatyta ir kurią ginčija pareiškėja. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, kadangi sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kada buvo nustatytos nekilnojamojo turto vertės, nurodytos VĮ Registrų centro išraše. Taip pat pažymėjo, kad nors išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė 2015-03-16 raštą dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo kainų, kuriame nurodytos minimalios kainos, už kurias turi būti parduotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis Duomenys neskelbtini, tačiau šis sutikimas galioja iki 2015-04-16.Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėtas minėtas skundas dėl antstolio veiksmų.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė reikalavimo įvertinti pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo galimybės.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, kadangi nesustabdžius turto realizavimo skundo patenkinimas nebeturėtų jokios prasmės, jei iki skundo išnagrinėjimo antstolis parduotų turtą už nustatytą kainą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 2 dalis), kuri, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikoma ir bylose dėl antstolių veiksmų, tačiau tik tais atvejais, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 straipsnio 3 dalis).Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia nesutikimu su nustatyta nekilnojamojo turto kaina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė skundą antstolio A. S. 2016-05-10 patvarkymą Nr. S1a-30479 atsisakyti skirti papildomą ekspertizę panaikinti ir įpareigoti antstolį paskirti pakartotinę ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti. Skundą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, kainų, nurodytų 2015-10-12 UAB „Capital vertinimas“ įvertinime bei Registrų centro nekilnojamojo turto išraše, neatitikimu. Pareiškėja teigia, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2015-03-16 rašte dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo kainų nurodyta turto vertė yra ženkliai didesnė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš į bylą pareiškėjos pateiktos nekilnojamojo turto kainų palyginimų suvestinės negalima nustatyti, kada VĮ Registrų centro nurodytos nekilnojamojo turto vertės buvo nustatytos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiame Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2015-03-16 rašte Nr. dnk1502673 nurodyta, jog minimali šiame rašte nurodyta nekilnojamojo turto kaina galioja iki 2015-04-16. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas, kadangi vykdymo veiksmų sustabdymas, jei nėra objektyvių priežasčių, nepagrįstai suvaržytų išieškotojo teises, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog nėra pateikta objektyvių įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 str., 178 str.).Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9158-1030/2016 pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pažymėtina, jog priimtas teismo procesinis sprendimas, nors ir neįsiteisėjęs, a priori neleidžia teigti, kad skundas yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.