- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-363-338/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Rimantas Savickas (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Utenos, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Atsakovas
- E. S., R. S.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Nuorašas Teisėja Vijolė Vitienė Civilinė byla Nr. 2A-363-338/2007 Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.21
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienė, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams E. S. ir R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti 2004-06-18 atsakovų E. Š. ir R. Š. sudarytą turto pasidalijimo sutartį negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad tokį sandorį, kuriuo atsakovas turtą perleido neatlygintinai, sudaryti atsakovas neprivalėjo, sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises, nes atsakovas, žinodamas apie priskaičiuotą sumokėti 139 380 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį, sandoriu perleisdamas nuosavybės teises į jam priklausiusią santuokinio turto dalį neatlygintinai, sumažino savo mokumą, kito turto, iš kurio galima būtų išieškoti, nepakanka. Ieškovas nurodė, kad teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. numatytu pagrindu įgijo tik po 2005-05-24, todėl termino nepraleido.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007-05-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-06-14 ieškovo patikrinimo aktu Nr. 001-7-04-47-41 atsakovui buvo papildomai apskaičiuota sumokėti 139 380 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Šis aktas buvo patvirtintas ieškovo 2004-07-30 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-46. Dėl minėto ieškovo sprendimo mokestiniai ginčai vyko iki 2005-05-24, ieškovo sprendimas paliktas galioti. Ieškovas 2005 m. lapkritį nustatė, kad atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų neturi, nes 2004-06-18 sudarė ginčijamą sutartį, kurios pagrindu iki to bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiems atsakovams priklausę didelės vertės du žemės sklypai atiteko atsakovės asmeninėn nuosavybėn neatlygintinai. Teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog esant CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų visetui, t. y., kad sandorio atsakovai sudaryti neprivalėjo, jų sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo, tačiau atsakovų sudarytos sutarties absoliutaus negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes konstatuoti ex officio nėra pagrindo (CK 6.227 str. 2 d.), nes nustatyta, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovai reikalauja ieškinio senatį taikyti, todėl ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki pareiškiant ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas byloje nustatė, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu buvo taikęs LR Administravimo įstatymo 95 str. numatytą mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę – jo vardu registruotų automobilių areštą. Atsakovas 2004-08-19 ieškovui pateikė paaiškinimą apie jam priklausančius automobilius. Jei ieškovas, 2004-08-19 sužinojęs, kad esamų transporto priemonių neužteks nepriemokai ir delspinigiams padengti, būtų realizavęs savo teisę gauti duomenis iš VĮ Registrų centro apie atsakovo nekilnojamuosius daiktus, būtų sužinojęs, kad sudarytas ginčijamas
sandoris, nes duomenys apie tai tuo metu minėtame registre jau buvo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip kreditorius, ne vėliau kaip 2004-08-19 turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.), todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2004-08-19. Tai, kad nuo 2004-06-15, kai atsakovas buvo supažindintas su patikrinimo aktu, iki 2005-05-24 vyko mokestiniai ginčai, nekliudė ieškovui pasinaudoti actio Pauliana, kaip specialiu gynybos būdu. Net ir laikotarpiu nuo 2005-05-24 iki tų pačių metų rugpjūčio 19 d., t. y. iki sueinant vienerių metų ieškinio senaties terminui, ieškovas jokių veiksmų neatliko, tik 2005-10-26 buvo priimtas sprendimas Nr. 8-19-2747 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir perduota antstoliui L. Jankauskui vykdyti. Tai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas.
Šalies argumentai
Ieškovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2007-05-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to, kad teismas atsakovo E. Š. atžvilgiu sprendimą pagrindė neištirtomis teismo posėdyje su galimu ieškinio senaties termino praleidimu susijusiomis aplinkybėmis, o atsakovės R. S. atžvilgiu ieškinio senatį pritaikė savo iniciatyva. Atsakovo E. Š. atstovės advokatės R. Š. prašymas 2007-05-14 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo 2005-11-30 ieškinį atmesti dėl jo senaties termino praleidimo nelaikytinas pareikštu per įmanomai trumpiausią laiką ir yra akivaizdus piktnaudžiavimo teise atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1178/2001). Be to, vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialinių teisinių santykių šalies pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį, negalioja kitoms, turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalis taikyti ieškinio senatį prašo, o kita – ne, ieškinys pareikštas šiai šaliai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį. Atsakovė R. S. nei tiesiogiai, nei per savo atstovę advokatę N. G. reikalavimo taikyti ieškinio senatį per visą bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laiką nepateikė. Kito atsakovo reikalavimas taikyti senatį jai negalioja, todėl teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo jos atžvilgiu yra priimtas tik teismo iniciatyva, nežiūrint į tai kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. neleidžia teismui taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu dėl sekančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė kokias konkrečias materialines ir procesines teisės normas pažeidė teismas priimdamas ginčijamą sprendimą. CK 6.66 str. l d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovas teigia, kad bet kurioje proceso stadijoje šalis, dalyvaujanti procese turi teisę reikalauti taikyti ieškininę senatį. Nurodo, kad tik teismo posėdžio metu paaiškėjo kada ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas pažymi, kad iki Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-24 priimtos nutarties, ieškovas turėjo galimybę prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, kaip reikalavimų užtikrinimo priemonę, tačiau dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo to nepadarė, todėl jo interesai neturėtų būtu ginami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 326 str. l d. 4 p.).
Utenos rajono apylinkės teismas 2007-05-28 sprendime konstatavo, kad 2004-06-14 ieškovo patikrinimo aktu Nr. 001-7-04-47-41 atsakovui buvo nurodyta sumokėti 139 380 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Šis aktas buvo patvirtintas ieškovo 2004-07-30 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-46. Dėl minėto ieškovo sprendimo mokestiniai ginčai vyko iki 2005-05-24. Šią dieną ieškovo sprendimas paliktas galioti. Ieškovas 2005 m. lapkritį nustatė, kad atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų neturi, nes 2004-06-18 sudarė ginčijamą sandorį. Teismas konstatavo, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovai reikalauja ieškinio senatį taikyti, todėl ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki pareiškiant ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip kreditorius, ne vėliau kaip 2004-08-19 turėjo sužinoti apie
jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.), todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2004-08-19, o ne nuo 2005-05-24, vykę mokestiniai ginčai, nekliudė ieškovui pasinaudoti actio Pauliana, kaip specialiu gynybos būdu. Su šiais skundžiamo teismo sprendimo teiginiais sutikti negalima, kadangi Atsakovė R. Š. nei tiesiogiai, nei per savo atstovę advokatę N. G. reikalavimo taikyti ieškinio senatį per visą bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laiką nepateikė. Atsakovo E. Š. atstovės advokatės R. Š. prašymas 2007-05-14 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo ieškinį atmesti dėl jo senaties termino praleidimo nelaikytinas reikalavimu taikyti ieškinio senatį, kadangi pareikštas nesavalaikiai, t. y. užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės nei atsakovai, nei jų atstovai nepareiškė, kad turi prašymų ar papildymų (3 t., b. l. 11). Atsakovai pateikdami atsiliepimus į jiems pareikštą ieškinį (l t., b. l. 68–70, 65–66) ir triplikus (l t., b. l. 111–113, 114–116), dėl ieškinio senaties termino praleidimo nieko nepasisakė. Kadangi ieškinio senaties termino klausimas buvo iškeltas baigiamųjų kalbų metu, tai teismas, manydamas, kad tai yra aplinkybė, turinti reikšmės bylos išsprendimui, turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str.). Šioje byloje apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, kurios teismo posėdyje nebuvo tiriamos, o tai CPK normos daryti draudžia. CPK 253 str. 4 d. nurodyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė.
Kadangi teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog yra ginčo šalies reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo, tai laikantis šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, būtina suteikti galimybę ieškovui teismo posėdyje pasisakyti dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senaties institutą. Kada ieškovo reikalavimui prasidėjo ieškinio senaties terminas nustatyti šioje byloje yra itin svarbu, nes nuo to priklauso teisingo sprendimo priėmimas. Atsakovo E. Š. atstovė pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teigia, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovai nepateikė apeliacinių skundų ir neginčijo teismo sprendimo dalies, kuria teismas konstatavo, jog yra CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų visetas, t. y., kad sandorio atsakovai sudaryti neprivalėjo, jų sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.