Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (šiuo metu VšĮ „A.“ (duomenys neskelbtini)), nevedęs, (duomenys neskelbtini) I kurso moksleivis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. ir V. S. veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei nežymiai sužalojo žmogų, o būtent 2015 m. gruodžio 18 d. apie 18.00 val., prie UAB „Palink“ parduotuvės „Iki“, Žemynos g. 2, Vilniuje, E. G. bendraudamas su T. L. trenkė jam vieną smūgį į veido sritį, po to šiam parkritus ant žemės spyrė į kairį šoną, dėl šių smūgių T. L. padaryta poodinė kraujosruva apatiniame kairės akies voke ir nosies nugarėlės sumušimas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tuomet E. G. pagrobė 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, priklausantį jo motinai V. L., o V. S. pagrobė 169 Eur vertės muzikinę kolonėlę „JBL“, priklausančią jo motinai V. L., tokiu būdu padarydami V. L. 469 Eur turtinę žalą.

E. G. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gruodžio 18 d. susitiko prie prekybos centro „Kubas“, kur buvo nukentėjusysis, V. S. ir dar vienas pažįstamas. Jie pasiūlė eiti link prekybos centro „Iki“, kuris yra Žemynos g. Jis užėjęs į parduotuvę nusipirko alaus. Kiti turėjo savo alkoholio. Jis išgėrė du buteliukus alaus. Nepamena aplinkybių, kodėl trenkė nukentėjusiajam ir paprašė iš šio mobilaus ryšio telefono. Trenkė vieną kartą į veidą. Tai buvo nesuplanuota. Su V. neveikė kartu. Jis pareikalavau, po ko nukentėjusysis jam atidavė telefoną „Samsung S5“ juodos spalvos. Einant namo V. atblokavo ekraną ir pareikalavo iš jo 30 eurų. Telefoną jis pasiliko sau. Jis nukentėjusiajam nespyrė. Nežino, kaip buvo su kolonėle. Prieš tai jis matė, kad ši grojo, o po to jos nepastebėjo. Kai ėjo po įvykio V. jam nieko nerodė.

V. S. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad susitikę išgėrinėjo alų. Susitikę su nukentėjusiuoju nuėjo už prekybos centro „Iki“ tęsti išgėrimus. Jis buvo išgėręs, bendravo su Ž. ir matė, kaip buvo mušamas T. L.. Kai viskas pasibaigė, jis pamatė kolonėlę ir ją paėmė tikėdamasis parduoti. Jis išgirdęs konfliktą atsisuko ir matė, kad buvo trenkta nukentėjusiajam. Mačiau, kaip buvo trenkta ranka vieną kartą. Trenkė E. į veido sritį. Nukentėjusysis nugriuvo. E. priėjęs reikalavo telefono, nukentėjusysis nenorėjo atiduoti. Tuomet buvo trenkta dar kartą koja gulinčiam. Tada T. L. atidavė telefoną. Pamatęs, kad yra kodas, E. grįžo ir pradėjo prašyti kodo. Nukentėjusysis kodą pasakė. Nukentėjusysis nebuvo praradęs sąmonės, nebuvo užsimerkęs, tiesiog gulėjo.

Nukentėjusysis T. L. teisme parodė, kad susitiko prie fontano Pašilaičiuose. Nuėjo už prekybos centro „Iki“. Jo paklausė, ar jis turi kolonėlę, kad paleistų muziką. V. jo prašė ištraukti kolonėlę, kad girdėtųsi muzika. Jis planavo važiuoti namo, bet gavo smūgį, neteko sąmonės. Jam sudavė į nosį. Arčiausiai buvo E., kai gavo smūgį kumščiu. Gavo vieną smūgį, ir neteko sąmonės. Atsimerkęs patikrino kišenes, nebuvo telefono. E. priėjo ir prašė kodo. Jis pasakė, kad tiksliai nepamena. Tuomet E. sudavė jam koja, t. y. spyrė į šoną vieną kartą. Jis pasakė kodą. Tuomet V. ir E. išėjo. Kolonėlę jis buvo padėjęs ant žemės. V. lyg buvo paėmęs šią į rankas. Jis norėjo paimti kolonėlę ir eiti namo, tada gavau smūgį. Norėjo ją paimti iš V. rankų. Šis laikė kolonėlę rankose, kai jis gavo smūgį. Vėliau jau kolonėlės nebebuvo. Kai jis gavo smūgį, V. buvo E. už nugaros apie pusę metro. Jam sakė, kad jeigu pasakys policijai, jį susiras ir kažkas bus. Nepamena, kuris taip pasakė. Jis prašė atiduoti telefoną. Telefoną laikė kišenėje. Jis buvo išsitraukęs telefoną pažiūrėti, kiek valandų, tuomet V. kažką norėjo pažiūrėti ir metė telefoną į krūmus. Jis surado telefoną ir įsidėjo į kišenę Jis pats telefono neatidavė.

Nukentėjusioji V. L. teisme parodė, kad T. po treniruotės pasakė, kad važiuos susitikti su draugais į Pašilaičius. Ji pasakė, kad po darbo šį paims. Apie 19.30 ji paskambino ir išgirdo keiksmažodžius, pasakė T. važiuoti namo. Šis pasakė, kad tuoj parvažiuos, kad nereikia atvažiuoti jo paimti, ir telefonas atsijungė. Ji nuolat skambinėjo, po pusvalandžio telefonas nebeveikė. Kai grįžo sūnus namo, visas veidas buvo kruvinas. Nusiprausęs T. pradėjo pasakoti, kad jį užpuolė, trenkė į nosį, paėmė telefoną, sudavė į šoną. Tada nuvežė jį į Santariškes. Kitą dieną parašė pareiškimą, daiktai buvo grąžinti. Daiktai buvo jos pirkti, jų vertę nustatė pagal kvitus, tikrai buvo kolonėlės pirkimo kvitas. T. darė operaciją, nosis buvo sulūžusi, buvo smarkiai patinęs veidas. Sūnus su gipsu ant nosies vaikščiojo dvi savaites. T. neįvardino, kas jį užpuolė. Buvo paminėtas V.. Po to jau kalbėjo apie E., atsirado Ž. Prie policijos jai jis pasakė, kad buvo trise, dėl to ji įvardino tris asmenis.

Iš pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji V. L. 2015 m. gruopdžio 19 d. pranešė apie tai, jog 2015 m. gruodžio 18 d. apie 20 val. jos sūnų T. L. užpuolė ir sumušę pavogė jo daiktus – mobilų telefoną Samsung ir muzikinę kolonėlę JBL. Užpuolikus pažįsta iš matymo, atsimena, kad buvo trise, nes buvo praradęs sąmonę, po medikų apžiūros nustatytas nosies lūžis ir krūtinės sumušimas, žala 469 eurai (b. l. 23).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 21 d. nukentėjęs T. L. atpažino V. S. (b. l. 34 - 36).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 21 d. nukentėjęs T. L. atpažino E. G. (b. l. 37 - 39).

Iš specialisto išvados matyti, kad T. L. padaryta poodinė kraujosruva apatiniame kairės akies voke ir nosies nugarėlės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. gruodžio 18 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai: telefonas SAMSUNG GALAXY S5 bei kolonėlė JBL (b. l.78 - 82); daiktai grąžinti T. L. (b. l. 83).

E. G. ir V. S. kaltinami įvykdę plėšimą veikdami kartu, t. y. tuo, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei nežymiai sužalojo T. L.. Plėšimo nusikalstama veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu teismas nustatė, kad E. G. ir V. S. veikdami kartu, E. G. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. L., tuo padarant jam medicinos specialistų nustatytus kūno sužalojimus, abu pagrobė iš nukentėjusiojo svetimą V. L. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ ir 169 Eur vertės muzikinę kolonėlę „JBL“. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir tarpusavyje sutampančių duomenų visuma. E. G. ir V. S. kaltė pripažino iš dalies, abu neigė bendrininkavimą, o E. G. dargi nepripažino spyręs nukentėjusiajam. Dalinį kaltinamųjų kaltės neigimą paneigia ir tikrąsias faktines aplinkybes patvirtina tarpusavyje ne tik sutampanti, bet ir logiškai pateisinama duomenų visuma. Tiek nukentėjusysis T. L., tiek kaltinamasis V. S. parodė, kad E. G. reikalaudamas pasakyti telefono kodą spyrė gulinčiam nukentėjusiajam T. L. į šoną. Nukentėjusioji V. L. teismui patvirtino, kad sūnus grįžęs po įvykio namo jai pasakojo apie suduotą smūgį į šoną ir teigė jaučiantis skausmus toje dalyje. Netikėti šių duomenų visuma teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu teismas pripažįsta įrodytomis ne tik paties E. G. pripažintas, bet ir jam inkriminuotas kitas faktines aplinkybes.

Abu kaltininkai teigė nesitarę veikti kartu, dėl ko neigė įvykdę nusikaltimą bendrininkaudami. Teismas pastebi, kad kaltininkų susitarimas veikti bendrai šiuo atveju pasireiškė ne žodiniu susitarimų, bet konkliudentiniais V. S. veiksmais, t. y. šiam pritariant E. G. naudojamam smurtui, kuriuo pasinaudojus ir atėmus galimybę priešintis iš nukentėjusiojo buvo užvaldytas svetimas turtas. V. S. pripažino matęs E. G. smurtinius veiksmus, suduotus smūgius nukentėjusiajam būtent po ko nutarė ir paėmė garso kolonėlę. Nukentėjusysis tyrimo metu nurodė, kad po suduoto smūgio pamatė prie savęs stovinčius du vaikinus, t. y. E. G. ir V. S. (b. l. 32). Teisme nukentėjusysis nurodė, kad tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis į veidą, V. S. laikė kolonėlę rankose ir buvo už nugaros E. G. apie pusę metro. Tokie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jo valia priešintis buvo palaužta ne tik dėl E. G., bet ir dėl V. S. veiksmų, abu šiuos asmenis nukentėjusysis suprato ir vertino kaip veikiančius bendrai, iki tol E. G. ir V. S. ne kartą buvo nuėję į šalį ir kažką tarėsi, iki smurto panaudojimo būtent V. S. buvo numetęs telefoną į krūmus. Remiantis šiais faktais teismas pripažįsta, kad E. G. ir V. S. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami kartu bendrininkų grupėje, be išankstinio žodinio susitarimo.

Tokiu būdu teismas ištyręs įrodymų visumą ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs surinktų įrodymų pakankamumą ir patikimumą, jų nuoseklumą ir logiškumą, galimus prieštaravimus, suformavo vidinį įsitikinimą, kuris jokiu būdu nėra išankstinis nusistatymas ar nuojauta, o tik įrodymais pagrįsta ir objektyvią tiesą atitinkanti išvada, pripažįsta E. G. ir V. S. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Įvertinus tai, kad kaltinamieji po to, kai buvo panaudotas fizinį smurtą, bendrais veiksmais iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą turtą, t. y. turtą užvaldė plėšimo būdu, jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas neturi teisinio pagrindo dalinio kaltinamųjų prisipažinimo vertinti kaip jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kartu teismas įvertinęs nusikalstamos veikos turinį ir kiekvieno iš bendrininko atliktus veiksmus, jų laiką, pobūdį ir laipsnį, būtinumą palaužiant nukentėjusiojo galimybę priešintis – nemato pagrindo bendrininkavimo pripažinti kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pagrindo atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Teismas taip pat vertina, kad V. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą bendrininkaujant, kaltę pripažino iš dalies, keičiasi, bet nėra iki galo padaręs reikalingų išvadų, dėl ko teismo įsitikinimu nėra pagrindo jį besąlygiškai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų atsakomybes, kiekvieno kaip bendrininko veiksmų turinį, V. S. kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

E. G. būdamas jauno amžiaus padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, pasikėsindamas ne tik į svetimą turtą, bet ir asmens sveikatą, veikė savanaudiškais tikslais, bendrininkaudamas įžūliai smurtavo smūgiuodamas nukentėjusiajam, tuo metu nusikalto pirmą kartą, šiuo metu yra teistas jau du kartus, yra nevedęs, teigė dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, baustas administracine tvarka (b. l. 113 - 119). Toks kaltininko gyvenimo būdas, padaryti ne tik administracinės teisės pažeidimai, bet ir kiti nusikaltimai po įvykio verčia teismą pripažinti, kad asmuo nusikalto ne atsitiktinai, bet dėsningai dėl sąmoningai pasirinkto elgesio būdo. Dalinis kaltės ir veiksmų pripažinimas taip pat rodo, kad iki šiol nėra padarytos reikalingos išvadas. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad E. G. skirtina sankcijoje numatyta ne švelniausio pobūdžio arešto, bet laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį E. G., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, nusikalstamos veikos turinį, atlygintą turtinę žalą grąžinus pagrobtus daiktus, teismas kartu įvertina tai, kad E. G. teigė pakeitęs gyvenimo būdą, šiuo metu siekia dirbti legaliai gaunant pragyvenimo šaltinį, planuoja ateitį būnant naudingu visuomenei. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, nes E. G. gali taisytis laisvėje. Dėl to teismas mato pagrindą atidėti E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vidurkio dydžio terminui su įstatymo numatytais įpareigojimais, kurie verstų asmenį kontroliuoti savo elgesį ir taip tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.

V. S. būdamas nepilnamečiu pirmą kartą padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, savo kaltę iš esmės pripažino, grąžino pagrobtą turtą nukentėjusiajam. V. S. tiek iki įvykio, tiek po jo turimais duomenimis nebaustas administracine tvarka (b. l. 107), mokosi, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. V. S. pripažino turėjęs problemų dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, dėl ko šiuo metu yra reabilitacijos centre, kur pakeitė gyvenimo būdą, turi ilgalaikius tikslus, anksčiau jam nebuvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad V. S. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant minimaliam terminui ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamiesiems tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – E. G. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91), V. S. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67, 67) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios

Teismas pastebi, kad šio nuosprendžio priėmimo metu E. G. yra nuteistas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs. Remiantis informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis įrašų apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamasis įsakymas įteiktas nuteistajam, kad jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas – nėra. Dėl šių priežasčių teismas šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės nebendrina nei su 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nei su neįsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, nuo 22 val. iki 6 val. neišvykti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir V. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.