- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2905-503/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00326-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja D. Ž. pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visas A. R. ir D. R. santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekia nustatyti jos tėvui A. R. priklausiusio turto dalį bendrojoje nuosavybėje su D. R., kad notaras galėtų išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į A. R. priklausiusį turtą (b. l. 2–3).Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. R., kuris bendrosios nuosavybės teise turėjo dalį gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kiemo statiniais bei 3 žemės sklypus. Statiniai registruoti jos motinos D. R. vardu, žemės sklypai – abiejų tėvų vardu. Mirus tėvui, ji notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau ji negali gauti tėvui priklausančio turto paveldėjimo dokumentų, nes nenustatyta tėvui priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje. Notaras negali išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimo. Būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvų santuokos metu įgytas turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, nes tėvo mirties dieną turtas padalintas nebuvo. Jų santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, kai nutraukiant santuoką turto padalinimas nebuvo privalomas. Tėvų ištuoka įregistruota 2014 m. liepos 8 d. Laikytina, kad tėvų santuokos metu įgytas turtas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šio bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį. Kadangi vienas iš sutuoktinių yra miręs, pasidalinti santuokos metu įgytą turtą notarine tvarka ar motinai kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl turto padalinimo nėra galimybės, todėl turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas. Ji naudojasi tėvo turto dalimi, ginčų nėra. Jos broliai ir seserys atsisakė palikimo jos naudai (b. l. 2–3; 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 39 sek. – 12 min. 11 sek.). Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su pareiškimu. Ji su A. R. susituokė (duomenys neskelbtini). A. R. testamento nepaliko, po skyrybų kitos santuokos nesudarė (b. l. 23; 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 40 sek. – 17 min. 20 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai A. R. ir D. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7; 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 40 sek. – 17 min. 20 sek.). 1992 m. spalio 29 d. VĮ Registrų centras įregistruota D. R. nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį kiemo statinių ir 2 ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 17–19). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 1993 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą nutraukti A. R. ir D. R. santuoką, tačiau santuokoje įgyto turto nepadalino (b. l. 9). 2009 m. kovo 19 d. pirkimo pardavimo sutartimis A. R. ir D. R. įsigijo 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruota nuosavybės forma – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 11–16). 2014 m. liepos 8 d. įregistruotas A. R. ir D. R. santuokos nutraukimas, santuokos nutraukimo data – 2014 m. liepos 8 d. (b. l. 8). A. R. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 5). A. R. palikimą priėmė D. Ž. (b. l. 10).Ginčo dėl minėto nekilnojamojo turto – 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies kiemo statinių ir 2 ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini), bei 3 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nekyla, dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 187 straipsnis), jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių – A. R. ir D. R., nuosavybė. Nors teismo sprendimas dėl pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo priimtas 1993 m. gruodžio 6 d., laikytina, kad santuoka nutraukta 2014 m. liepos 8 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis; Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnis). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas A. R. ir D. R. santuokos metu. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši taisyklė preziumuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje, kuri galiojo ir žemės sklypų įsigijimo metu. Pastatų įsigijimo metu analogiška nuostata buvo įtvirtinta galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Minėta prezumpcija gali būti nuginčyta, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Ši norma taikytina sprendžiant dėl sutuoktinių teisių į santuokos metu įgytą turtą, nepriklausomai, ar jis įgytas po 2000 m. CK įsigaliojimo, ar iki to (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Kadangi turtas įsigytas nenutraukus A. R. ir D. R. santuokos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija neginčyta, laikytina, kad turtas priklausė A. R. ir D. R. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu viešame registre buvo įregistruotas.CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad abiejų sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši norma galiojo žemės sklypų įsigijimo metu. Pastatų įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta analogiška nuostata. Teismas sprendžia, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad A. R. ir D. R. turtas priklausė ne lygiomis dalimis. Todėl laikytina, kad A. R. ir D. R. turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje buvo lygios. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Todėl nutraukus A. R. ir D. R. santuoką, jų turto teisinis režimas pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje kiekvienam priklausė po 1/2 dalį turto. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad A. R. palikimą po jo mirties priėmė pareiškėja. Tačiau pareiškėjai neišduotas palikimo perėjimo jai liudijimas, kadangi A. R. ir D. R. įgytas nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas bei nebuvo nustatyta A. R. priklausanti turto dalis. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir konstatuotina, kad A. R. ir D. R. santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklausė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu bendrai įsigytas turtas bei turtinės teisės priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.