- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2-228-839/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01835-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Atsakovas
- N. P.
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ atstovui advokato padėjėjui A. K., atsakovui N. P. (prisijungę nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-228-839/2025 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo priteisti atsakovo 3160 EUR išmokėtos žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas: 71 EUR žyminį mokestį ir 805,86 EUR už ieškinio parengimą.
Ieškinyje bei atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovės ADB „Gjensidige“ ir draudėjo N. P. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiu 2023-04-18 iki 2023-05-17 buvo apdrausta automobilio BMW X3, (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2023-04-22 Rokiškio rajono sav., Rokiškis, P. Š. g. 1, atsakovui vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir teritoriją juosianti tvora bei vartus. Žala atlyginta išmokant draudimo išmokas: 5100,24 Eur už vartus ir tvorą, 1321,62 Eur už apšvietimo stulpą. Draudimo įmoką (9 Eur) pagal draudimo sutartį atsakovas turėjo sumokėti iki 2023-04-18, tačiau įmoka laiku sumokėta nebuvo. Atsakovas įmoką sumokėjo 2023-04-23, t. y. jau po 2024-04-22 eismo įvykio. Atsakovas jau ne pirmą kartą vėluoja sumokėti įmoką už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Laiku nesumokėdamas draudimo įmokos, neįvykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d. nurodo, kad tuo atveju, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. 2023-04-22 eismo įvykio metu Atsakovas nebuvo sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, buvo apgadintas svetimas turtas, todėl yra visos TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos sąlygos draudikui reikalauti žalos atlyginimo ir iš atsakovo prašo priteisti 50 % visos žalos atlyginimo. Atsikertant į atsiliepimo motyvus dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo 2024-02-29 nepraėjo metai, o būtent nuo visos žalos atlyginimo momento ir turi būti pradedamas skaičiuoti senaties terminas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2023-04-18 pasinaudojant draudimo brokerio SST Brokeris, UADBB paslaugomis atsakovas ryšio priemonių pagalba apdraudė automobilio BMW X3 valdytojo civilinę atsakomybę 2023-04-18 iki 2023-05-17 laikotarpiui. Draudimo brokeris atsiuntė tai patvirtinantį draudimo sutarties liudijimą LT/AYB 4804816, patvirtinantį, kad automobilio valdytojo civilinė atsakomybė yra apdrausta. Liudijime nurodoma, kad draudimo įmokos kaina yra 9 EUR. Iš ieškovo į bylą pateiktos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurios atsakovas neturi, ieškovui buvo žinomas ne tik atsakovo adresas, bet taip pat ir telefono numeris, tačiau laikotarpiu nuo 2023-04-18 iki 2023-05-17 jokių pranešimų nurodytais kontaktiniais duomenimis ieškovas atsakovui niekada nėra pateikęs. Apie įvykusį įvykį buvo pranešta draudikui per jo valdomas informacines sistemas. Pranešimų apie eismo įvykio metu padarytų žalų įvertinimus, reiškiamas pretenzijas, apskaičiavimus, proceso eigą, atlyginimą nebuvo gauta. Atsakydamas į 2024 m. kovo 20 d. gautas pretenzijas atsakovas pateikė ieškovui išsamų ir teisiškai pagrįstą atsakymą dėl reiškiamų pretenzijų nepagrįstumo. 2024 m. gegužės 5 d. ieškovas el. paštu pateikė atsakovui laišką, kuriuo nusprendė sumažinti Pretenzijose reiškiamus reikalavimus iki 3210 EUR, tačiau argumentuoto ir pagrįsto atsikirtimo į atsakovo atsakymo argumentus nebuvo pateikta, kas leidžia manyti, ieškovas sutiko su atsakyme nurodytais argumentais ir paprasčiausia šioje situacijoje nori gauti bent kažkokias išmokėtų lėšų kompensacijas, ką patvirtina ir pačio ieškovo pasyvumas reiškiant atsakovui reikalavimus: pirmos pretenzijos pateiktos po 8 mėnesių po išmokėjimo ir beveik metai po eismo įvykio, kartotinos pretenzijos pareikštos dar po 4 mėnesių po pirmų pretenzijų, o ieškinys teismui pateiktas dar po 3 mėnesių po kartotinų pretenzijų pareiškimo. 2024-07-09 pateiktos pakartotinės pretenzijos, kuriose ieškovas savo nuožiūra sumažino teikiamus reikalavimus. 2024 m. liepos 19 d. atsakovas dar kartą pateikė ieškovui išsamų ir teisiškai pagrįstą atsakymą dėl reiškiamų pretenzijų nepagrįstumo ir pateikė savo pasiūlymą dėl 500 EUR kompensacijos, tačiau į tai išsamiai taip pat nebuvo atsakyta.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio reikalavimams grąžinti dalį išmokos jau yra suėjęs vienerių metų sutrumpintas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ieškinio senaties terminas. Nuo pranešimo apie eismo įvykį 2023 m. balandžio 24 d. ir ieškinio teismui pateikimo 2024 m. spalio 11 d. praėjo beveik pusantrų metų, o nuo atskirai administruotos žalos atlyginimo bylos bei joje 2023-06-22 išmokėtos išmokos daugiau nei metai.
TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Pareiga ieškovui atlyginti eismo Įvykio metu padarytos žalos išmoką (dalį jos) kyla ne iš draudimo įmokos (ne)sumokėjimo laiku fakto, o draudimo sutarties sudarymo pagrindu. Draudikas privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti Privalomojo draudimo įstatyme numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Draudimo įmoka buvo sumokėta įvykio dieną, t. y. vėluojant tik 4 dienas nuo ieškovo vienašaliai savo nuožiūra nustatyto draudimo įmokos už teikiamą 30 dienų draudimo apsaugą sumokėjimo termino, tačiau dėl mokėjimo metu buvusios ne darbo dienos (šeštadienis) užskaityta ieškovo sąskaitoje tik kitą dieną, Atsakovo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, tyčios ir/ar siekio vengti ar bandyti išvengti itin mažos vertės (9 Eur) draudimo įmokos, ji nebuvo sumokėta dėl paprasčiausio užmaršumo. Atsakovas ne kartą buvo naudojosi ieškovo kaip draudiko paslaugomis (vien per pastaruosius 4 metus buvo sudaryta net 11 įvairių rūšių draudimo sutarčių), kurios buvo apmokėtos, tačiau atsakovas nebuvo jokia forma ir būdu įspėtas apie itin mažos 9 Eur sumos draudimo įmokos pagal išduotą liudijimą vėlavimą sumokėti ir/ar atsakovui nebuvo jokia forma išaiškintos to pasekmės. Neabejotina, kad gavus tokį priminimą laiku, atsakovas nedelsiant būtų įvykdęs praleistą mokėjimą, kadangi atsakovas neturi jokios tyčios nesumokėti pagal sudarytas sutartis. Toks ieškovo reikalavimas tai neatitinka pačių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių prasmės ir tikslų, kurių esmė, kad būtų atlyginta dėl eismo įvykio nukentėjusiųjų asmenų patirta žala, ir šiuo atveju sudaro prielaidas draudikams (šiuo atveju – Ieškovui) tuo piktnaudžiauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW X3, v/n (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-04-18 14:00 val. iki 2023-05-17 24:00 val. turėjo ieškovo suteiktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugą. Draudimo sutartis sudaryta 2023-04-18. Pagal draudimo sutarties 1.5.2. p., Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime grafoje „Kita informacija“ nurodytą informaciją vienkartinė 9 EUR draudimo įmoka turėjo būti sumokėti iki 2023-04-18. Draudimo įmoka 2023-04-18 sumokėta nebuvo, atsakovo pateiktais duomenimis įmoka sumokėta 2023-04-23. 2023-04-22 Rokiškio rajono sav., Rokiškis, P. Š. g. 1, atsakovui vairuojant automobilį BMW X3, v/n (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir teritoriją juosianti tvora bei vartus. Žala atlyginta ieškovei išmokant draudimo išmokas: 2023-06-22 5100,24 Eur už vartus ir tvorą, 2024-02-29 1321,62 Eur už apšvietimo stulpą.
4. Atsakovas prašo ieškinio reikalavimams (daliai jų) taikyti ieškinio senatį. Byloje nustatyta, jog ieškovas draudimo išmokas nukentėjusiesiems išmokėjo per kelis kartus, t. y. 2023-06-22 išmokėta 5100,24 Eur, 2024-02-29 išmokėta 1321,62 Eur. Ieškovas vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo visos draudimo išmokos išmokėjimo (pilnai sumokėjus visas dvi išmokas) termino, tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023-06-22, t. y., kai nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta pirmoji draudimo išmoka. Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka su pozicija, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi ieškovas draudimo išmokas mokėjo per du kartus. Ieškinys teismui pateiktas 2024-04-11.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį. LR CK 1.125 str. 7 d. dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovo reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, nagrinėjamu atveju, būtent tuomet, kai ieškovas sumokėjo visą draudimo išmoką, kurios atsiradimo pagrindas yra tas pats eismo įvykis (LR CK 1.127 str. 4 d.). Nurodyto CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties esmė ir prigimtis lemia, kad pagrindinė draudiko prievolė pagal šią sutartį yra draudiko pareiga, remiantis draudimo sutarties sąlygomis, išmokėti draudimo išmoką, kompensuojančią nuostolius, atsirandančius iš žalos atlyginimo prievolės. Tai reiškia, kad pagrindinė draudiko prievolė pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bus laikoma įvykdyta, nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žala ar jos dalį) išmokėjus draudimo išmoką.
6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (nagrinėjamu atveju 11 straipsnio 7 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Įstatyme nėra ribojimo draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, tai, jog ieškovas reiškia reikalavimą ne dalimis, atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis). Juolab, kad tik visiškai išmokėjus žalos atlyginimą tampa aiški galimo regresinio reikalavimo apimtis.
7. Paskutinė draudimo išmokos dalis išmokėta 2024-02-29, ieškinys pateiktas 2024-04-11, todėl vienerių metų terminas nėra suėjęs. Ieškovas teise reikšti ieškinį regreso tvarka atsakovui, pasinaudojo išmokėjęs nukentėjusiesiems asmenims visas išmokas, t. y. pilnai įvykdęs savo prievolę. Tai, jog ieškovas, administruodamas žalos atlyginimą, vedė atskiras žalų apskaičiavimo bylas, buvo du nukentėję subjektai, o žalų apskaičiavimas, atsakovo nuomone, užtruko pernelyg ilgai, nėra pakankamas pagrindas kitaip skaičiuoti senaties terminus. Atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo ieškovas neteikė, t. y. nereiškė dviejų atskirų reikalavimų, siekdamas prisiteisti atskirai dvi išmokėtas draudimo išmokas, todėl negali būti atskirai skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į atskiras reikalavimo dalis.
8. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų ir draudimo įmokos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas ar įmokos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas, tačiau remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalimi draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tokiu atveju įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Ši draudiko teisė savaime nėra ribojama TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą, galimybe reikalauti delspinigių ar pranešimu draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius. Visgi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo ir kitais kriterijais. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 64 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnį, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Nutarimas nenurodo, kokia proporcija minėtu atveju draudikas iš draudėjo gali susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės, t. y. teismas įvertinęs visas minėtas aplinkybes gali draudikui grąžinamos sumos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Šalys byloje patvirtino, jog per pastaruosius 4 metus atsakovas buvo sudaręs apie 11 privalomojo draudimo sutarčių su ieškove. Teiktais paaiškinimais praeityje taip pat buvo atsakovo draudimo įmokų sumokėjimo vėlavimų, tačiau kadangi jie neužsitęsdavo ilgesnį nei kelios dienos laikotarpį jokie pranešimai nebuvo siunčiami. Ieškovės pateiktais duomenimis 2019-04-27 atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl vėlavimo sumokėti draudimo įmoką dėl to, jog vėlavimas sumokėti įmoką truko beveik apie pora savaičių ir pagal įprastą įmonės praktiką pranešimai dėl vėlavimo paprastai siunčiami praėjus apie 14 dienų nuo termino įmokai atlikti pasibaigimo. Iš 2019-04-27 pranešimo turinio, kad jame yra skiltis apie įmokų nesumokėjimo pagal sudarytą TPVCA draudimo sutartį pasekmes, tarp kurių yra nurodytas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies turinys. Taigi galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su įstatymu bei aiškintis, jei kokie kyla klausimai. Nagrinėtinu atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra profesionalus teisininkas, o apie 11 privalomojo draudimo sutarčių sudarymas per 4 metų laikotarpį rodo didesnę nei įprasta asmens patirtį draudimo teisiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, atsakovas gan daug kartų turėjo galimybes ir privalėjo susipažinti su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygomis bei draudimo įmokų sumokėjimo terminais, tačiau to galimai nedarė, todėl argumentai, jog negavus jokio pranešimo apie draudimo įmokos nesumokėjimą jis negalėjo įvykdyti savo kaip draudėjo įsipareigojimų, tai yra, jog jis galėtų būti vertinamas kaip vidutinis vartotojas, kuris nesupranta ir nežino, kas yra draudimo sutartis, nepagrįsti. 2023-04-18 draudimo sutarties liudijimo LT/AYB 4804816 skiltyje „KITA INFORMACIJA“ pakankamai aiškiai nurodyta draudimo įmoka ir mokėjimo terminai: 9 EUR - 2023-04-18. Pagrindo manyti, jog atsakovas anksčiau nėra skaitęs kitų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisų ir jų priedų, nėra. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą tik apie paties atsakovo nepakankamą rūpestingumą ir nesidomėjimą savo pareigomis, tačiau teismo nuomone, nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas galimai piktnaudžiauja, nes kaip minėta, įmokos, nors ir vėluojant, visgi buvo sumokėtos. Iš byloje ieškovės pateikto priminimo apie nesumokėtą draudimo įmoką vėlavimą matyti, kad ne anksčiau kaip po 10 dienų vėlavimo būdavo siunčiamas pranešimas dėl įmokų vėlavimo, tačiau duomenų, jog toks pranešimas iki 2023-04-22 buvo išsiųstas ir dėl įmokos vėlavimo pagal 2023-04-18 sudarytą sutartį, nėra pateikta, todėl sutiktina, kad atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad net neatsiskaičius laiku pagal draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja. Kita vertus, atsakovas taip pat tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, kurių tinkamas vykdymas ieškovei svarbus, nes draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą.
11. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą draudimo įmoką vėlavo sumokėti 5 dienas, kas sudaro apie 16 proc. viso 1 mėn. draudimo termino, objektyvių priežasčių dėl kurių terminas praleistas nėra nustatyta, tačiau įmoka buvo sumokėta, įmokos dydis 9 EUR, kas negali būti vertinama kaip reikšminga įmoka savo dydžiu ir pinigine verte ieškovei dėl jos stabilios finansinės būklės, atsakovas nebuvo vienkartinis ieškovės klientas, sutartis nebuvo nutraukta ir draudimo apsauga buvo tęsiama, todėl yra pagrindas grąžintinos sumos dydį mažinti iki 1000 EUR, kas iš esmės sudaro apie 16 proc. visos žalos dydžio ir proporcingai atitinka termino, už kurį nebuvo sumokėta įmoka, praleidimo procentine išraiška dydį.
12. Atsakovas nurodo, kad draudimo įmokos mokėjimą atliko 2023-04-22, tačiau su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo. Iš atsakovo pateikto mokėjimo informacijos matyti, kad ieškovas 2023-04-23 atliko momentinį mokėjimą, o pagal detalesnę banko informaciją nurodyta, kad „Šiandien įvykdėme tolesnes operacijas IŠEINANTIS MOMENTINIS MOKĖJIMA įskaitymo datos nurodymas 23.04.23“. Pagal viešai pateikiamą informaciją interneto tinklalapiuose (pvz., https://www.lb.lt/lt/momentiniai-mokejimai, https://www.citadele.lt/lt/private/payments) momentinio mokėjimo atveju mokėtojo pinigai gavėją pasiekia per kelias sekundes, lėšos įskaitomos akimirksniu, net jei jos pervedamos tarp skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų klientų skirtingose valstybėse, jie vykdomi visomis dienomis be poilsio ir švenčių dienų. Todėl darytina išvada, jog draudimo įmokos mokėjimas atliktas po įvykusio įvykio.
13. Iš 2004 m. TPVCAPDĮ priėmimo (pakeitimo) lydinčiosios medžiagos matyti, kad pagrindinis minėto įstatymo projekto 11 str. 6 – 7 d. tikslas yra užtikrinti žalos atlyginimą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, o draudėjo pareigų nevykdymas neturėtų įtakoti draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo ar jos dydžio. Tuo pačiu projekte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos sumas, jei draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Todėl atsakovo samprotavimai ir argumentai, jog šia įstatymo nuostata buvo siekiama apsaugoti vien tik draudikų interesus nėra pagrįsti, nes ši nuostata labiau skirta būtent dėl nukentėjusių asmenų interesų apsaugos net ir tuo atveju, kai draudimo įmoka nėra sumokėta.
14. Žalos dydžio skaičiavimai ir pagrindimas pakankamai aiškūs ir detalizuoti. Objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti draudimo išmokos dydį, teismo nuomone, nėra pateikta, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
15. LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
16. Ieškovė pateikė dokumentus, jog yra sumokėjusi 71 EUR žyminio mokesčio, patyrė 805,86 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui.
18. Pagal ieškovės atstovo pateiktą sąskaitą teisinės pagalbos išlaidos nurodytos kaip už dviejų ieškinių parengimą (po 402,93 EUR už kiekvieną) ir išlaidos patirtos iki bylos iškėlimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad daugiau jokių kitokių teisinės pagalbos išlaidų ieškovė nenurodė patyrusi, atstovas atstovavo teismo posėdyje, kurio trukmė apie 2 val. 30 min., yra pagrindas laikyti, jog ieškovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą (nesureikšminant jų įvardinimo ir tai, jog pateiktas tik vienas ieškinys, t. y. pirmenybę teikiant turiniui, o ne formai) buvo būtinos sprendžiant visą kilusį ginčą su atsakovu.
19. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos jų apmokėjimo dokumentais, sumos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių. Atstovas rengė procesinius dokumentus, atstovavo posėdyje. Pagal pateiktus dokumentus išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2023 m. III ketvirčio iki 2024 m. II ketvirčio pakilo nuo 2018,20 EUR iki 2196,40 EUR (CPK 93 str. 1 d.).
20. Ieškinys tenkintas iš dalies (32 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 281 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB ,,Gjensidige“, kodas juridinių asmenų registre 110057869, 1000 EUR žalos atlyginimo, 281 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.