- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- II-42-878/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00096-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- L. S.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-658-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. S. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-658-2019, kuriuo L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 90 eurų bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas nurodė, kad nutarimo nuostatos ir kai kurie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, įvykio vietos protokole nėra užfiksuota aplinkybių, kuriomis remiamasi skundžiamajame nutarime, neteisingai interpretuojamas autoįvykis techniniu požiūriu, neįvertintas autoįvykio mechanizmas laiko ir vietos kontekste, neįvertinti „BMV“ vairuotojo, kaip eismo įvykio dalyvio, veiksmai, jo poelgio teisėtumas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) kontekste. „BMW“ vairuotojo veiksmai akivaizdžiai neatitinka KET reikalavimų. Pareiškėjui neteisingai buvo pritaikyta KET 9 punkto nuostata, kadangi nekonkretizuota, kokį pavojų jis sukėlė, o pateiktoje eismo įvykio medžiagoje nenurodytas jo veiksmų pavojingumas, nematyti, kur jis viršijo greitį, nežiūrint to, kad toje situacijoje techniniu požiūriu neįmanoma greičio viršyti, nes specialių greičio apribojimų nėra. Neteisingai teigiama, kad abu vairuotojai važiavo vienoje eismo juostoje, ir tai iškreipia autoįvykio mechanizmą, kadangi pareiškėjas važiavo kita eismo juosta, lenkdamas kitus automobilius. Todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami kitaip. Negalima teigti, kad kitas eismo įvykio dalyvis elgėsi pagal KET reikalavimus, staigus kirtimas kitos eismo juostos siekiant įvažiuoti į stovėjimo aikštelę turėtų būti jo atitinkamai įvertintas, tai kardinaliai pakeistų kaltės sampratą. Skiriant administracinę nuobaudą buvo grubiai pažeisti administracinių nusižengimų teisenos principai: nekaltumo prezumpcija, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt., todėl mano, kad neteisėtai ir nepagristai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių. Šiuo pagrindu prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Teismo posėdžio metu L. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nurodė, kad jis 2018 m. sausio 9 d. apie 16 val. Alytuje, Daugų gatve centro link vairavo baltos spalvos taksi automobilį „Ford Galaxy“. Eismo sąlygos buvo geros. Į Daugų gatvę išvažiavo iš įvažiavimo į kiemus link gyvenamųjų namų, kur yra vaikų darželis. Išvažiuodamas į Daugų gatvę, turėjo praleisti du automobilius, vienas iš jų buvo „Audi 100“. Matė iš kairės pusės artėjantį automobilį „BMW“. Pareiškėjui, stovėjusiam įvažiavime į Daugų gatvę, iš dešinės yra kalniukas, už kurio yra pėsčiųjų perėja. Praleido automobilius ir įvažiavo, sukdamas dešinėn, į pagrindinę Daugų gatvę. Kalniukas buvo 3 metrai nuo sankryžos, netoli už jo buvo pėsčiųjų perėja, juos pareiškėjas pravažiavo. Iš pradžių buvo ištisinė juosta, bet pareiškėjas jos nekirto. Daugų gatvės danga buvo asfaltuota, švari, nuotraukose matomas sniegas yra tik suneštas kitų automobilių, apvažinėjančių eismo įvykio vietą, ratais. Gatvė nebuvo padengta ledu. „BMW“ važiavo lėtai, apie 15-20 km/val. greičiu, todėl jis trukdė eismui. Iš paskos automobiliui „BMW“ važiavo tamsiai rudos spalvos senesnio modelio „Audi 100“. Tarp šių automobilių buvo gal 5 m atstumas. Pareiškėjas pradėjo lenkti „Audi 100“, jį aplenkęs, susilygino su „BMW“ automobiliu ir pamatė, kad šis artėja prie pareiškėjo. Jis garsu signalizavo „BMW“ vairuotojui, bet tas nereagavo. Lenkė automobilius apie 30 km/val. greičiu. Slidi danga atsirado tik tuo momentu, kai pareiškėjas, „BMW“ automobiliui netikėtai sukant į kairę, bandė išvengti susidūrimo su juo, stabdydamas ir sukdamas į kairę, tada jo automobilis slydo. Šalia esančioje aikštelėje buvo sniego, į jį pareiškėjas įvažiavo, vengdamas susidūrimo, tačiau atsimušė į „BMW“ automobilio dureles. Automobilių apgadinimai rodo, kad ne pareiškėjas atsimušė į „BMW“, o pastarasis jį spaudė. Pareiškėjas nematė, kad „BMW“ automobilis būtų rodęs posūkio signalą. „Audi 100“ automobilis nestabtelėjo, nuvažiavo toliau. Pareiškėjas ir „BMW“ vairuotojas išlipo, dėl kaltės jie nesutarė, todėl iškvietė policijos pareigūnus, Šie atvykę nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Paskui jie nuvyko į policiją, ten bandė aiškintis, kuris kaltas. „BMW“ vairuotojas teigė, kad pareiškėjas atlėkė dideliu greičiu. Pareiškėjo teigimu, liudytojo, vairavusio automobilį „Audi 100“, parodymai yra melagingi, pareiškėjo duomenimis, automobilio „Audi 100“ valstybiniai numeriai priklauso ne tam automobiliui, kuris nurodytas, šis liudytojas nurodo neteisingą atstumą tarp jo ir „BMW“ automobilių. Įvykio metu buvo šviesu, todėl „BMW“ vairuotojas, sukdamas į kairę, turėjo pastebėti jį lenkiantį pareiškėją ir leisti šiam baigti lenkimo manevrą. Administracinio nusižengimo protokole neužfiksuoti jokie radaro parodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas būtų viršijęs greitį. Toje vietoje joks automobilis negalėtų važiuoti greičiau nei 50 km/val. greičiu. Ten nedraudžiama lenkti, nėra ištisinės linijos. Niekam pavojaus pareiškėjas nesukėlė. Policijos pareigūnas buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, siekia jį maksimaliai nubausti.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į L. S. skundą, nurodė, kad nesutinka su skundu ir pareiškėjo argumentais. Nagrinėjant L. S. administracinio nusižengimo bylą buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, būtinos bylai teisingai išnagrinėti, surinkti įrodymai, liudininkų parodymai įvertinti objektyviai ir visapusiškai. Duomenų, kad eismo įvykio liudininkai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta. Visi skundo motyvai vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-658-2019 palikti nepakeistą ir L. S. skundo netenkinti.
Institucijos atstovas R. V. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad būtent L. S. veiksmai vairuojant automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti. Tai patvirtina ir eismo įvykio liudytojų parodymai, ir surinkta eismo įvykio medžiaga. Pareiškėjas lenkė du automobilius, tarp kurių buvo apie 12 m atstumas, prie šio atstumo pridėjus pačių automobilį ilgį, būtų 20 m. Punktyrinės linijos ilgis iki susidūrimo irgi yra 20 metrų. Įvertinus tai, kad šie du automobiliai lenkimo metu dar judėjo, akivaizdu, kad pareiškėjas pradėjo lenkti per ištisinę liniją, pažeisdamas KET. Vairuotojas lenkdamas turi įsitikinti, ar lenkiama transporto priemonė nerodo kairio posūkio signalo. Pagal liudytojo P. D. parodymus, „BMW“ vairuotojas, vos tik pravažiavęs kalnelį, įsijungė posūkio signalą, t. y. iš anksto, apie 30 metrų prieš pradėdamas daryti posūkio manevrą. Jeigu tai matė liudytojas, tą patį turėjo matyti ir L. S.. Tiek „BMW“, tiek „Audi 100“ vairuotojai nurodė, kad buvo labai slidu, todėl jie važiavo lėtai. Iš karto po įvykio L. S. nurodė, kad buvo liudytojas, prašė jį surasti. Policija tokį prašymą paskelbė per spaudą, tada atsirado liudytojas P. D.. Taip pat nurodė, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, į tai, kad L. S. 35 kartus baustas administracinėmis baudomis už įvairius KET pažeidimus, šešios administracinės nuobaudos galioja.
Liudytojas Kelių policijos būrio vyriausiasis patrulis D. L. parodė, kad su kolege G. S. nuvykę į eismo įvykio vietą, rado automobilius „BMW“ ir miniveną. Vairuotojai nesutarė dėl eismo įvykių aplinkybių, nes taksi lenkdamas atsitrenkė į „BMW“. Pareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą. Vairuotojai nurodė, kad tarp jų važiavo „Audi“ automobilis, tačiau tuo metu įvykio vietoje jo nebuvo. „BMW“ vairuotojas aiškino, kad pravažiavęs pėsčiųjų perėją, įjungė kairį posūkio signalą, matė paskui save važiuojantį „Audi“ automobilį, pravažiuodamas matė dešinėje stovintį taksi automobilį. Taksi vairuotojas aiškino, kad lenkė nepažeisdamas KET. Akivaizdžių stabdymo žymių nesimatė. Tą dieną buvo pakankamai slidu, eismo sąlygos buvo sudėtingos, kelio danga buvo apledėjusi, sniego lyg nebuvo. Važiuojant į šį eismo įvykį, liudytojas pats vairavo tarnybinį automobilį, stabdant suveikė ABS, taigi, gatvėje buvo slidu. Pagal schemą, įvertinus automobilių ilgį, atstumą, tai, kad visi automobiliai judėjo, taksi automobilis negalėjo pradėti lenkimo, nekirsdamas ištisinės linijos, nepažeidęs KET.
Liudytoja Kelių policijos būrio vyriausioji patrulė G. S. parodė, kad, dirbdami su D. L., gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvykę pamatė „BMW“ ir septynvietį automobilius. „BMW“ automobilio vairuotojas sakė, kad važiavo lėtai, paskui jį važiavo dar vienas automobilis. Jis įjungė kairio posūkio signalą, pradėjo sukti į kairę ir pajuto smūgį. Taksi vairuotojas sakė, kad lenkė. Nė vienas vairuotojas nepripažino savo kaltės. Kolega braižė įvykio schemą. Kelio danga buvo slidi, buvo šalta. Pareigūnai patys važiavo automobiliu, buvo matyti, kad slidu.
Liudytojas P. D. parodė, kad apie 16.30 val. - 16.40 val. jis tėvo D. D. automobiliu „Audi 100“ Alytuje, Daugų gatve 40 km/val. greičiu važiavo nuo Ulonų gatvės. Buvo pasnigę, slidi kelio danga. Priekyje jo maždaug 15-20 metrų atstumu važiavo „BMW“ automobilis. Važiuodamas sankryžoje matė iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išlindusį baltos spalvos taksi automobilį. Tiek jis, tiek „BMW“ vairuotojas taksi automobilį dar turėjo apvažiuoti. Pravažiavus tą sankryžą, iškart yra kalniukas ir perėja. „BMW“, tik pervažiavęs kalnelį, pradėjo rodyti kairio posūkio signalą. Tą pamatęs, liudytojas pasidavė dešiniau ir sumažino greitį. Jų greitis tada buvo apie 20 km/val. Pervažiuodamas kalnelį, išgirdo automobilio akseleratoriaus garsą, per kairės pusės veidrodėlį matė, kad jam pravažiavus sankryžą prieš kalniuką, baltas taksi automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, įsuko į priešingą eismo juostą, į kairę kelio pusę ir iš karto juos lenkė. „BMW“ tuo metu buvo per 2-3 automobilius nutolęs nuo liudytojo. Balto automobilio greitis nebuvo didelis, apie 40-50 km/val. Kai baltas automobilis juos lenkė, tarp liudytojo automobilio ir „BMW“ buvo 10-15 m atstumas. Šį atstumą įvertino vizualiai, tarp jų būtų tilpę trys automobiliai. Kai „BMW“ prieš kalniuką pristabdė, tada liudytojas priartėjo prie jo, paskui liudytojas pristabdė prieš kalniuką ir taip „BMW“ atitolo, paskui „BMW“ prieš sukdamas pradėjo stabdyti, liudytojas vėl priartėjo. Pravažiavus kalniuką, tarp jų buvo bent dviejų automobilių atstumas. Kai „BMW“ suko į kairę, tarp jų atstumas buvo sumažėjęs, jie abu sulėtino greitį, o baltas automobilis važiavo priešinga juosta. „BMW“ suko į kairę, baltas automobilis lenkė liudytoją, tada atsimušė į „BMW“. Kai baltas automobilis stabdė ir slydo, jo vairuotojas spaudė garsinį signalą, tuo metu „BMW“ automobilis jau buvo užsukęs į kairę. Ten buvo mažas atstumas, baltas automobilis tuo metu, kai garsu signalizavo, jau buvo aplenkęs P. D. automobilį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, todėl liudytojas nuvažiavo. Darbe papasakojo apie matytą įvykį, todėl kolega, perskaitęs policijos skelbimą, jam pasakė, kad ieškomas liudytojas. Tada P. D. nuvyko į policiją.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis D. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. 16.40 val., dirbdamas kartu su vyr. patrule G. S., gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu Alytus, Daugų 9, kur įvyko eismo įvykis, kurio vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Nuvykę rado automobilius „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „BMW“ vairuotojas T. M. ir ,,Ford“ vairuotojas L. S. paaiškino, kad „BMW“ vairuotojui sukant į kairę, į parkavimo vietą, šis nepraleido jį lenkiančio „Ford“ automobilio ir su juo susidūrė. Abu vairuotojai savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio neigė. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos fotonuotraukos. Policijos komisariato patalpose vairuotojai surašė paaiškinimus (adm. nusižengimo b. l. 5).
Autoavarijos vietos schemoje bei fotonuotraukose užfiksuotas 2019 m. sausio 9 d. įvykęs eismo įvykis, automobilių ,,BMW 5ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir ,,Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis ir susidūrimo vieta, transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Iš jos matyti, kad automobilių važiavimo kryptimi nuo sankryžos su dešinėje pusėje esančiu šalutiniu keliu Daugų gatvėje 27 m tęsiasi ištisinė horizontalaus kelio ženklinimo vidurio linija, toliau prasideda punktyrinė linija, 17,5 m nuo ištisinės linijos pabaigos kairėje pusėje prasideda automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje prie artimiausio krašto stovi automobilis, nuo susidūrimo vietoje stovinčio „Ford Galaxy“ automobilio galinių ratų nuo ištisinės linijos pabaigos yra iki 20,2 m, „BMW“ ir „Ford Galaxy“ automobiliai susidūrę kairėje gatvės pusėje jų važiavimo kryptimi, galinis dešinys „BMW“ ratas yra dar dešinėje gatvės juostoje, iki šio rato nuo ištisinės linijos pabaigos yra 23,2 m. Automobilis „Ford Galaxy“ priešingo eismo juostoje stovi tiesiai. Tarp automobilio „BMW“ dešinės pusės galinės dalies iki gatvės krašto yra 2,7 m atstumas. Fotonuotraukose matyti, kad „BMW“ automobilis didžiąja dalimi yra jau kairėje kelio pusėje, pasukęs į automobilių stovėjimo aikštelę, ant gatvės yra šlapio sniego, taksi automobilis atsitrenkęs dešiniu priekiniu kampu į „BMW“ vairuotojo durelių kraštą, jo priekinis kairys ratas yra ant šlapiu sniegu padengtos gatvės dangos, važiavimo kryptis yra tiesiai, jis nepasukęs kairėn (adm. nusižengimo b. l. 6, 7-10).
Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuota, kad automobilio ,,BMW 5ER REIHE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durys, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, o ,,Ford Galaxy“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės ir dešinės pusės priekinio posūkio žibintas (adm. nusižengimo b. l. 11 ir 12).
Apklausos protokole užfiksuota, jog 2019 m. sausio 9 d. 18.20 val. apklausiamas T. M. parodė, kad jis 2019 m. sausio 9 d. 16.10 val. vairavo automobilį „BMW“, iš Ulonų gatvės įsuko į Daugų gatvę, kur pravažiavęs saugos kalnelį, pėsčiųjų perėją ir dar kelis metrus, įjungė kairį posūkio signalą. Iš galo saugiu atstumu važiavo dar vienas automobilis, dešinėje pusėje prieš saugos kalnelį ir perėją stovėjo taksi automobilis. Per veidrodėlius matė, kad iš priekio ir iš galo lenkiančių automobilių nėra, todėl, rodydamas posūkį, suko į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, išgirdo signalą ir pajuto smūgį į automobilio kairės pusės dureles, bandė jo išvengti, bet nespėjo (adm. nusižengimo b. l. 13).
Apklausos protokole užfiksuota, jog 2019 m. sausio 9 d. 18.15 val. apklausiamas L. S. parodė, kad jis 2019 m. sausio 9 d. 16.10 val. vairavo automobilį ,,Ford Galaxy“, važiavo Daugų gatve ir lenkė priešais važiuojančius automobilius, vieną aplenkė, o su kitu susidūrė, nes šis suko į kairę ir pastojo kelią. Bandė stabdyti automobilį, spaudė garsinį signalą, tačiau dėl slidžios kelio dangos nepavyko sustoti. Kitą automobilį vairuojantis vairuotojas nepastebėjo, kad jis jį lenkia (adm. nusižengimo b. l. 14).
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, siekiant išsiaiškinti 2019 m. sausio 9 d. 16.10 val. Alytuje, Daugų g. ties 7 pastatu įvykusio įvykio aplinkybes, 2019 m. sausio 28 d. per televiziją, radiją, dienraščius, savaitraščius ir interneto portalus išplatino prašymą atsiliepti eismo įvykio liudininką, kuris važiavo paskui automobilį ,,BMW“, ir kitus asmenis, mačiusius minėtą eismo įvykį, kurie galėtų suteikti tyrimui reikšmingos informacijos (adm. nusižengimo b. l. 15).
Apklausos protokole 2019 m. sausio 29 d. užfiksuota, jog liudytojas P. D. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. 16.30 val. jis vairavo tėčiui priklausantį automobilį ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ulonų g., priekyje jo važiavo tamsios spalvos „BMW“ automobilis, kurio valstybinių numerių neatsiminė. Iš Ulonų g. suko į Daugų gatvę, priekyje važiuojantis automobilis „BMW“ irgi suko į Daugų gatvę. Važiavimo greitis buvo apie 40 km/h, buvo pasnigę, kelio danga buvo slidi. Važiuodamas Daugų gatve, pamatė iš šalutinio kelio, iš dešinės pusės, į pagrindinę gatvę išlindusį baltos spalvos taksi automobilį, kurį priekyje važiavęs „BMW“ automobilis turėjo apvažinėti. Matėsi, kad taksi automobilis buvo įžūliai išlindęs į pagrindinę gatvę, lyg norėdamas, kad jį praleistų. Prieš pėsčiųjų perėją, kuri yra su greičio ribojimo kalneliu, pristabdė ir „BMW“ automobilis, ir jis. Tik už pėsčiųjų perėjos priekyje važiuojantis „BMW“ automobilis pradėjo rodyti kairio posūkio signalą, lėtinti važiavimo greitį, greitis buvo apie 20 km/h. Suprato, kad „BMW“ automobilis nori sukti į stovėjimo aikštelę, todėl nuo priekyje važiuojančio automobilio „BMW“ laikėsi apie 10-15 metrų atstumu. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jį pradėjo lenkti taksi automobilis, girdėjo automobilio akseleratoriaus garsą. Taksi automobilio vairuotojas pradėjo lenkti, tačiau nematė, kad priekyje jo važiuojantis „BMW“ automobilis rodo kairio posūkio signalą ir suka į kairę. Tada išgirdo taksi automobilio signalą, girdėjo ir matė, kad taksi automobilis stabdo, tačiau slysdamas atsitrenkė į „BMW“ automobilio priekines duris. Pristabdė, matė, kad žmonės nenukentėjo. „BMW“ automobilio vairuotojas negalėjo išlipti iš automobilio, kadangi po smūgio į kaires duris šios neatsidarė. Išlipęs taksi automobilio vairuotojas rėkavo, skėsčiojo rankomis. Atstumas nuo perėjos ir įvykio vietos yra labai mažas, mano, kad taksi automobilis, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, jį iškart pradėjo lenkti, kirsdamas ištisinę liniją. Per spaudą (15min.lt) sužinojo, kad reikalingas eismo įvykio liudininkas, važiavęs paskui „BMW“ automobilį, todėl kreipėsi policijos tyrėją K. V. (adm. nusižengimo b. l. 16-17).
Institucijos pateiktoje skaitmeninėse nuotraukose DSCF3887 ir DSCF3889 matyti, kad Daugų gatvėje nuo sankryžėlės su šalutiniu keliu dešinėje iš karto prasideda paaukštinta pėsčiųjų perėja, toliau tęsiasi ištisinė vidurio linija, kuri pereina į punktyrinę, ties ja kairėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė keletui automobilių (b. l. 33).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad raudonos spalvos automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos metai yra 1987, savininkas yra D. D. (b. l. 58).
Institucijos pateikti duomenys apie transporto priemonių dydžius patvirtina, kad „Ford Galaxy“ 2001 m. modelio, ilgis yra 4617-4641 cm, (b. l. 59, 60), „BMW M E60“ (2006) ilgis yra 4864 cm (b. l. 61), „Audi 100“ (1990) ilgis yra 4793 cm (b. l. 62).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais Alytaus automatinės meteorologijos stoties ir artimiausios vietovei Lazdijų automatinės meteorologijos stoties duomenimis, 2019 m. sausio 10 d. 16-17 val. oro temperatūra buvo -6,8o C, šalo iki -6,9o C, santykinė oro drėgmė buvo nuo 73 iki 75 %, vėjas pietryčių, kritulių nuo 16 iki 17 val. nebuvo (b. l. 65), iš esmės analogiškus duomenis pateikė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pagal juos kelio dangos temperatūra keliuose aplink Alytų buvo neigiama (b. l. 85-86).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. S. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. vasario 14 d. nutarimu L. S. buvo paskirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y., už tai, kad jis 2019 m. sausio 9 d. apie 16.35 val. Alytuje, Daugų gatvėje, ties 7 pastatu, vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nekreipė dėmesio, kad prieš jį važiuojančio automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. M., iš anksto įjungęs kairio posūkio signalą, suka į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, neatsižvelgė į meteorologines važiavimo sąlygas ir slidžią kelio dangą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pradėjęs lenkimo manevrą, vairuojamą automobilį stabdė, bet dėl slidžios kelio dangos laiku sustoti nesugebėjo ir trenkėsi į kairėn sukančio automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Savo veiksmais L. S. pažeidė KET 9, 101, 127, 136.2, 137 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Už šį nusižengimą L. S. paskirta 90 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas įpareigoja vairuotojus prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai blogas matomumas. KET 136.2 punktas numato pareigą vairuotojui prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 137 punktas numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Nagrinėjamu atveju bylos pareiškėjo ir institucijos atstovo paaiškinimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais duomenimis įrodyta, jog L. S. nevykdė reikalavimo duoti kelią, keisdamas savo važiavimo kryptį, nes jis, lenkdamas vienu metu iš karto du priekyje važiuojančius automobilius, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nekreipė dėmesio, kad prieš jį važiuojančio automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, iš anksto įjungęs kairio posūkio signalą, suka į kairėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pradėjo lenkimo manevrą, netinkamai pasirinko važiavimo greitį, nes neatsižvelgė į meteorologines važiavimo sąlygas ir slidžią kelio dangą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pastebėjęs kliūtį, vairuojamą automobilį stabdė, bet dėl slidžios kelio dangos laiku sustoti nesugebėjo ir trenkėsi į kairėn sukančio automobilio „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną bei jį apgadino, taip savo veiksmais jis sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.
Tai, kad automobilio „BMW“ vairuotojas T. M. įjungė kairio posūkio signalą, vos pervažiavęs perėjos kalnelį, patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir tuo metu jam iš paskos važiavęs liudytojas P. D.. Tiek T. M. paaiškinimuose policijai nurodė, tiek tą patvirtino ir liudytojas P. D. bei pripažino pats pareiškėjas L. S., tuo metu, kai T. M. pervažiavo kalnelį su perėja, jam iš paskos tą pačią vietą dar pravažiavo P. D., ir tik juos praleidęs pareiškėjas išsuko į Daugų gatvę. Taigi, akivaizdu, kad T. M. kairio posūkio signalą pradėjo rodyti tuo metu, kai pareiškėjas dar stovėjo šalutiniame kelyje, esančiame prieš pat perėją. Liudytojas P. D. parodė, kad jis matė šį rodomą posūkio signalą, iš jo ir to, kad T. M. vairuotas automobilis „BMW“ pradėjo stabdyti, suprato, kad šis automobilis suks kairėn, ir pasuko dešiniau, sulėtino ir savo automobilio greitį. Šiuo atveju nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei eismo įvykio schema ir nuotraukos (b. l. 6, 7-10) patvirtina, kad posūkio į kairę signalą automobilio „BMW“ vairuotojas įjungė pravažiavęs pėsčiųjų perėją su greičio ribojimo kalneliu, esant ištisinei kelio horizontalaus ženklinimo linijai, skiriančiai priešingos krypties eismo srautus, tai yra vietoje, kurioje KET išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą draudžia. Taigi, T. M. ketinimas sukti į kairę buvo išreikštas visiškai aiškiai ir laiku, nes tą puikiai suprato ir atitinkamai KET nustatytų reikalavimų laikėsi „BMW“ automobiliui iš paskos važiavęs P. D.. Nagrinėjamu atveju „BMW“ vairuotojo veiksmai visiškai atitiko KET reikalavimus. Todėl pareiškėjo versija, kad jam pradėjus lenkti automobilį „BMW“, šis netikėtai pasuko į kairę ir jam pastojo kelią, yra paneigta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklausto liudytojo P. D. parodymais, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nei pareiškėjo, nei nukentėjusiojo nepažinojo, apie įvykio liudininko buvimą policijai iškart po įvykio nurodė tiek pats pareiškėjas, tiek T. M., šis liudytojas atsirado sureagavęs į būtent pareiškėjo prašymu policijos paskelbtą pranešimą. Be to, apie P. D. parodymų patikimumą leidžia spręsti jų atitikimas nukentėjusio nuo eismo įvykio T. M. parodymams, eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų duomenims.
Pareiškėjas nurodė, kad niekas nedraudžia lenkti transporto priemonės, rodančios posūkio signalą, tačiau tą paneigia KET 136.2 punktas, numatantis, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, ir KET 137 punkto nuostatos, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Taigi, L. S. šiuo atveju atlikti lenkimo manevro negalėjo, jis privalėjo palaukti iki automobilio „BMW 5ER REIHE“ vairuotojas užbaigs posūkio manevrą.
Pastebėtina ir tai, kad liudytojas P. D. parodė, jog L. S. jį ir automobilį „BMW“ pradėjo lenkti iš karto, išsukdamas iš šalutinio kelio į Daugų gatvę, lenkė jau perėjoje ir toje vietoje, kur gatvėje yra ištisinė horizontalaus kelio ženklinimo vidurio linija. Pareiškėjas L. S. tvirtino, kad jis ištisinės linijos nekirto, lenkti automobilius pradėjo tik esant jau punktyrinei kelio vidurio linijai. Tačiau šią pareiškėjo versiją paneigia liudytojo P. D. parodymai, jog jis per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip L. S. automobilis, prieš tai buvęs įžūliai išlindęs į pagrindinę gatvę, vos jam pravažiavus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, jau įsuko į priešingą eismo juostą, į kairę kelio pusę ir iš karto juos lenkė, P. D., dar pervažiuodamas kalnelį, išgirdo to automobilio akseleratoriaus garsą. Be to, šią versiją paneigia ir eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir duomenys apie įvykyje dalyvavusių automobilių ilgį. Liudytojas P. D. nurodė, kad pervažiavus kalnelį, tarp jo ir priekyje važiavusio automobilio „BMW“ buvo bent dviejų automobilių atstumas, apie 10-15 m. Pareiškėjas tvirtino, kad šis atstumas buvo tik 5 m. Teismui nėra pagrindo tikėti šia pareiškėjo versija, kurią paneigia patikimi liudytojo P. D. parodymai. Pažymėtina, kad bylos duomenys – liudytojų P. D., policijos pareigūnų D. L. bei G. S., netgi paties pareiškėjo pirminiai paaiškinimai policijai patvirtina, jog gatvė eismo įvykio metu buvo slidi. Liudytojų parodymus patvirtina ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys, jog Alytaus regione kelio dangos temperatūros ir oro temperatūra eismo įvykio metu buvo minusinė, šalo, santykinė oro drėgmė buvo didelė, tai neabejotinai lėmė kelių slidumą. Taigi visiškai nelogiška tikėti pareiškėjo teigimu, jog važiuojant slidžia gatve, tarp „BMW“ ir „Audi 100“ automobilių buvo tik 5 m atstumas, nes toks mažas atstumas buvusiomis eismo sąlygomis būtų buvęs nesaugus, be to, labai abejotina, kad netikėtai įvykus eismo įvykiui, tik tokiu atstumu nuo „BMW“ automobilio būdamas „Audi 100“ vairuotojas būtų spėjęs laiku sustabdyti savo automobilį, neatsitrenkdamas į „BMW“. Atkreiptinas dėmesys, kad po eismo įvykio „BMW“ automobilis liko beveik pusiau užėmęs dešinę eismo juostą, o tuo atveju, jei „Audi 100“ važiavo 20 km/val. greičiu, nuvažiuoti šiam automobiliui 5 m, pareiškėjo teigimu, jį skyrusius nuo „BMW“, būtų reikėję mažiau nei 1 s. Taigi, labai abejotina, ar esant slidžiai kelio dangai, tarp „BMW“ ir „Audi 100“ esant pareiškėjo nurodomam 5 m atstumui, „Audi 100“ nebūtų atsitrenkęs į „BMW“. Tuo tarpu pareiškėjas teigė, kad „Audi 100“ net nesustojęs nuvažiavo tolyn. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti logiškais liudytojo P. D. parodymais, jog tarp jo vairuojamo automobilio ir „BMW“ buvo 10-15 m atstumas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, jog automobilio „BMW“ ilgis yra 4864 cm, „Audi 100“ ilgis yra 4793 cm, šie automobiliai kartu su bent 10 m tarpu tarp jų užėmė apie 20 m ilgį, tai yra faktiškai visą ties brūkšnine kelio ženklinimo linija iki susidūrimo automobilio „Ford Galaxy“ nuvažiuotą kelią. Įvertinus tai, kad lenkiami automobiliai judėjo apie 20 km/val. greičiu, pareiškėjo automobilis lenkdamas turėjo nuvažiuoti žymiai didesnį atstumą nei 20 m, kurį būtų sudarę stovintys „BMW“ ir „Audi 100“ automobiliai su bent 10 m atstumu tarp jų. Įvertinus autoavarijos vietos schemoje nurodytą atstumą, jog nuo susidūrimo vietos iki ištisinės linijos pabaigos yra 23,2 m, nelieka jokių abejonių, kad pareiškėjas ir patį lenkimo manevrą pradėjo pažeisdamas KET, t. y. kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo juostą, skiriančią priešingos krypties eismo srautus. Būtent tą parodė ir liudytojas P. D., nuosekliai tvirtinęs, kad pareiškėjas juo lenkti pradėjo, iš šalutinio kelio iškart išsukęs į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją.
Taip pat teismas pažymi, kad paties pareiškėjo parodymai apie įvykio faktines aplinkybes yra labai subjektyvūs ir prieštaringi, jis teigė, kad pamatęs kairėn sukantį „BMW“ automobilį, stabdė, suko kairėn, kad išvengtų atsitrenkimo, netgi įvažiavo į sniegą automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau tą visiškai paneigia tiek autoavarijos vietos schemoje, tiek fotonuotraukose užfiksuota jo automobilio padėtis – „Ford Galaxy“ po eismo įvykio liko stovėti gatvės važiuojamojoje dalyje, matyti, kad automobilis netgi pasukęs priekį dešiniau (adm. nusižengimo b. l. 7-8). Pareiškėjo teiginiai, kad įsukus iš šalutinės gatvelės į Daugų gatvę, kalniukas yra už 3 nuo sankryžos, netoli už jo yra pėsčiųjų perėja, taip pat neatitinka tikrovės – pateiktos fotonuotraukos (b. l. 33) aiškiai patvirtina, kad kalnelis su perėja prasideda iškart ties šia sankryžėle su šalutiniu keliu. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis kaltinamas greičio viršijimu, tačiau šį jo teiginį paneigia nutarime nurodytas kaltinimas, iš kurio matyti, kad greičio viršijimu jis nėra kaltinamas. L. S. kaltinamas neatsižvelgęs į meteorologines važiavimo sąlygas ir slidžią kelio dangą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Teismas pastebi, kad ,,leistinas greitis“ ir ,,saugus greitis“ yra ne tapačios sąvokos, nes leistino greičio laikymasis nereiškia, jog važiuojama saugiai. Saugus greitis tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis, esant sklidžiai kelio dangai, neretai yra mažesnis nei leistinas, todėl jis turi būti pasirinktas įvertinant meteorologines sąlygas, kelio dangą, eismo intensyvumą, vairavimo įgūdžius ir automobilio būklę, padangas. Šių aplinkybių pareiškėjas, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, neįvertino, dėl to nesugebėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki kliūties bei sukėlė eismo įvykį. Būtent tai ir parodo pareiškėjo veiksmų pavojingumą, nes taip L. S. sukėlė pavojų tiek „BMW“ vairuotojui T. M., tiek šio turtui.
Pareiškėjas teigė, kad Institucijos atstovas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, buvo šališkas, vadovavosi ne įstatymais, o savo vidiniu įsitikinimu ir dėl to nepagrįstai nubaudė L. S.. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju, išnagrinėjus skundą, nenustatyta, kad Institucijos pareigūnas būtų nevertinęs surinktų įrodymų ir padaręs jais nepagrįstas išvadas. Skundžiamame nutarime išanalizuoti surinkti įrodymai, jie tinkamai įvertinti ir būtent jais remiantis priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjo kaltės.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija pagrįstai patraukė L. S. administracinėn atsakomybėn bei teisingai kvalifikavo nusižengimą, todėl jo prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atmetamas. Taip pat pažymėtina, kad Institucija tinkamai įvertino ir visus byloje surinktus pažeidėją charakterizuojančius duomenis – Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad L. S. nuo 2015 m. balandžio 3 d. yra net 16 kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis, daugiausia už KET pažeidimus (b. l. 21-26), tai jį neigiamai charakterizuoja kaip sistemingai ir piktybiškai nesilaikantį KET ir kitų teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad jam skiriamos nuobaudos teigiamo poveikio nedaro, jis ir vėl daro pažeidimus, tai neduoda pagrindo jo padaryto pažeidimo laikyti atsitiktiniu. Todėl Institucija, atsižvelgusi į neigiamą pažeidėjo charakteristiką, sistemingą KET pažeidinėjimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą – L. S. 2018m. liepos 31 d. nubaustas už toje pačioje ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taigi, nusižengė pakartotinai, tinkamai individualizavo jam skirtiną nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl švelninti paskirtą nuobaudą ar trumpinti administracinio poveikio priemonės termino nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-658-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjo L. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.