Kauno apylinkės teismo įsakymas

2025-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1805-667/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-01
Bylos Nr.
e1-1805-667/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50207-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
T. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1805-667/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50207-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės V. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. I. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia abejomis rankomis pastūmė savo sugyventinę V. J., ko pasėkoje ji nukrito ant žemės, po to ranka suėmęs nukentėjusiąją už plaukų tampė ją po žemę, sukeldamas fizinį skausmą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4.15 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmęs savo sugyventinei V. J. už plaukų ją tampė po žemę, po to rankomis suėmęs už kaklo smaugė, o nukentėjusiajai grįžus į namą, svetainėje vieną kartą tyčia rankos delnu sudavė V. J. į dešinę veido pusę, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei V. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl to, ką padarė labai gailisi. Jis gyvena su sugyventine V. J. jau apie 12-13 metų, turi bendrą mažametį vaiką, įprastai sutaria gerai. 2024 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., vakare, pradėjo namuose švęsti Šv. Kalėdas, buvo kartu ir tėvai R. ir E. I.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, vakaro eigoje viskas buvo gerai. Apie 3-4 val. nakties jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kažko susipyko su sugyventine V., dėl ko neprisimena. Atsimena, kad abu buvo kieme, jis dėl kažko supyko ant V. ir pradėjo ją tampyti už plaukų po kiemą, atliko ir kitus smurtinius veiksmus, bet aplinkybių praktiškai neatsimena, nes buvo neblaivus, todėl išsamiau papasakoti negali. Atsimena, kad mušė V., bet kokius tiksliai veiksmus atliko neprisimena. Prisimena, kad ji gynėsi prieš smurtą, bet kaip neatsimena, jokių pretenzijų jai neturi, nenukentėjo, policiją ir į medikus nesikreipė (b. l. 103–105).

Kaltinamasis T. I. 2025 m. kovo 21 d. apklausos metu nurodė, kad savo pirminius parodymus prisimena, juos tvirtina, prašo jais vadovautis. Tik nori pasakyti, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę V. J. ir atliko įtarime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu (b. l. 116–117),

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su savo sugyventiniu T. I. ir mažamečiu vaiku M. I.. Įprastai su sugyventiniu sutaria gerai. Kartu gyvena apie 13 metų. 2024 m. gruodžio 25 d. vakare apie 20.00 val., su sugyventiniu ir jo tėvais (R. ir E. I.) pas juos namuose šventė Šv. Kalėdas. Vartojo alkoholinius gėrimus - alų, džiną, viso vakaro metu bendravo, valgė. Apie 4.00 val. ji jau jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, išėjo viena parūkyti. Jai berūkant į lauką išėjo T. ir nieko nesakęs ją stūmė rankomis į kūno korpusą, į kurią vietą, tiksliai neprisimena. Po smūgio ji nukrito ant žemės, skausmo nejautė, tik išsigando. Tada jai gulint ant žemės jis suėmė rankomis jai už plaukų ir tampė ją po žemę, tuomet jautė stiprų skausmą, rėkė iš skausmo. Tada jis nurimo, ją paleido ir nuėjo atgal į namą, ji liko gulėti ant žemės ir verkė. Nežino kodėl jis smurtavo prieš ją. Praėjus maždaug 10-15 min., T. vėl išėjo į lauką, priėjo prie jos ir vėl pradėjo tampyti ją už plaukų, vėl ji jautė stiprų skausmą. Kai nustojo ją tampyti tada T. I., suėmęs rankomis V. J. už kaklo, pradėjo ją smaugti. Tada ji jau pradėjo gintis, kando jam į ranką, spardėsi, trenkė į veidą su kumščiu, kadangi jautė stiprų dusinimą, norėjo, kad jis ją paleistų. T. mama E., kuri jos neapgynė, tik pasakė, kad ji yra pati kalta, nors nieko nebuvo padariusi, išėjo į lauką. Visi jau tuo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai T. sudavė smūgį į veidą, jis ją paleido ir nuėjo namo. Jautė didelį skausmą, susirado ant žolės telefoną ir paskambino savo sesei V., paprašė atvykti. Ji kartu su sese įėjo į vidų ir T. staigiai su delnu jai vieną kartą sudavė į dešinį skruostą, skaudėjo, stipriai sudavė. Tada ji paskambino policijai, nes jie atsisakė išeiti iš jos namų. Sūnaus tą naktį nebuvo, nes jis leido laiką pas sesę namuose. GMP nekvietė nes neprireikė, jautė tik stiprų skausmą. T. tėvai tikrai nematė konflikto nuo pat pradžių, nes jie buvo lauke, o tėvai viduje. Labiausiai skaudėjo galvą, nuo to, kad tampė už plaukų. Atvykus pareigūnams paaiškino situaciją, o T. su tėvais išėjo iš namų. Kiek prisimena, daugiausia spaudimo žymių matėsi ant kaklo, neprisimena ar dar kur matėsi sužalojimai, bet pareigūnai ją nufotografavo. Pas teismo medikus atsisakė vykti, kadangi sužalojimai buvo nežymus ir jie jau yra praėję, nemato reikalo. Daugiau niekur dėl padarytų sužalojimų nesigydė. Dėl to, ką padarė T. civilinio ieškinio neteiks. Jis atsiprašė, labai gailisi dėl to ką padarė, ji jam atleido. Mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo (b. l. 50–52).

Liudytoja V. M. J. parodė, kad ji gyvena netoli savo sesers V. J. namų, su seserimi sutaria gerai. Sesuo gyvena su sugyventiniu T. I., į jų santykius nesikiša. Su juo jau gyvena virš 10 metų. 2024 m. gruodžio 26 d, apie 4.00 val., sulaukė savo sesers V. skambučio. Sesuo jai pasakė, kad jai reikia pagalbos ir ar gali atvažiuoti. Ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas V. į namus, kadangi iš balso suprato, kad kažkas ten vyksta, žinojo, kad jos namuose tuo metu buvo ir T. tėvai. Sesuo ją pasitiko ir pasakė, kad T. ją tampė už plaukų po kiemą, smaugė, atrodė labai sumišusi. Sesuo buvo išgėrusi alkoholio tai matė iš jos veido. V. prašė kartu su ją nueiti į namus ir juos visus išprašyti. Kiek prisimena, V. kaklas buvo mėlynas, ji buvo visa purvina, daugiau sužalojimų neatsimena. Joms įėjus į vidų sesuo kažką šaukė ant T. ir jis jai vieną kartą su delnu trenkė į skruostą. Po šio smūgio jos išėjo. Sesuo nesakė, kad jai skauda, bet buvo labai pikta. Sesuo prašė T. ir jo tėvų išeiti iš jos namų, bet jie nesutiko. Sesuo iškvietė policijos pareigūnus, kiek prisimena medikai atvykę nebuvo. Paaiškino pareigūnams, kas nutiko, jie išprašė iš V. namų ir T., ir jo tėvus. Ji pati įvykio metu nenukentėjo ir pretenzijų neturi. Kiek jai žinoma, sesuo su savo sugyventiniu jau susitaikė (b. l. 67–69).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d. dirbo kartu su kolege Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja V. A.. Apie 5.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir jos vyro, nes vyras su tėvais neišeina iš jos namų. Atvykus į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), pamatė tarpusavyje konfliktuojančius asmenis. Bendraujant su pranešėja V. J. pastaroji nurodė, kad ji kieme sukonfliktavo su T. I., kuris yra jos sugyventinis. Teigė, kad jis ją tampė po kiemą už plaukų, po to smaugė ir kelis kartus sudavė jai su ranka į veidą. Aiškino, kad ji gynėsi ir tokiu būdu sugyventiniui įdrėskė į kaklą. Moteris negalėjo nurodyti dėl ko prasidėjo konfliktas. Ar matėsi sužalojimai ant moters, neprisimena, bet tai turėjo užfiksuoti savo tarnybiniame pranešime. Lyg ir prisimena, kad ant kaklo matėsi kraujosruva. Bendraujant su T. I., pastarasis buvo labai agresyvus, šaukė, nevykdė reikalavimų. Visi asmenys buvo neblaivūs. T. neigė, kad naudojo smurtą prieš sugyventinę. Kaip tik visą kaltę dėl konflikto vertė ant sugyventinės, pasakojo, kad išėjus į lauką sugyventinė pradėjo ant jo rėkti, jis tik bandė ją nuraminti ir sugriebė jai už kaklo, daugiau nieko nedarė. Nurodė, kad sugyventinė jam įkando, bet paaiškinti kodėl susipyko irgi negalėjo. Kartu buvo ir smurtautojo tėvai, kurie vis nerišliai kažką pasakojo, buvo akivaizdžiai neblaivūs, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie teigė, kad jų sūnus nekaltas, pirma jį pulti pradėjo V. draskė sūnų už kaklo. Medikų pagalbos, kiek prisimena, pranešėja atsisakė. Po konflikto smurtautojas su tėvais iš namų pasišalino. Iš situacijos pasirodė, kad vyriškiui tėvai daro didelę įtaką ir kišasi į jų santykius (b. l. 72–74).

Iš 2024 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko V. J., kuri nurodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4 val. išėjo į lauką ir sukonfliktavo su savo sugyventiniu T. I.. T. I. paėmė V. J. už plaukų ir tampė ją per žemę. Po to paėmęs už kaklo smaugė ir kelis kartus sudavė su ranka per veidą. V. J., gindamasi nuo sugyventinio, pradrėskė jam kaklą, tačiau jokių kažkokių daiktų ar didesnio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Dėl ko konfliktas įvyko įvardinti negalėjo. Pabendravus su T. I. šis nurodė, kad prieš sugyventinę smurto nenaudojo. Aiškindamas situaciją nurodė, kad jo sugyventinė išėjo į lauką ir pradėjo rėkti ant jo, šis bandydamas apraminti sugyventinę sugriebė jai už kaklo. Taip pat, nurodė, kad ji jam įkando. Dėl ko įvyko konfliktas įvardinti negalėjo. Pabendravus su T. I. tėvu R. I. ir mama E. I., jie nurodė, kad V. J. pati pirma pradėjo pulti jų sūnų, griebė jam už kaklo ir pradėjo draskyti. Dėl ko įvyko konfliktas nurodyti negalėjo. Jie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Pabendravus su V. J. sese V. J. ji nurodė, kad jai paskambino sesė ir pasakė, kad sugyventinis ją muša. Ji sėdo į automobilį ir atvažiavo į įvykio vietą. Atvykus konfliktas lauke jau nevyko, užėjus į namus rado sesę sumuštą. Pažymėti sužalojimai buvę V. J. ant abiejų rankų, kaklo ir galvos (b. l. 39–42).

Iš 2024 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), vakarėlio metu, vykstant konfliktui tarp sugyventinių V. J. (nustatytas 1,53 prom. neblaivumas) bei T. I. (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas) minėto adreso kieme, T. I. nenustatyta ranka tyčia sugriebė V. J. už plaukų ir nustūmęs ant žemės tempė V. J. už plaukų per grindinį. Ši jautė fizinį skausmą. Kiek vėliau T. I. tęsdamas nusikalstamą veiką, minėto adreso svetainėje tyčia abejomis rankomis sugriebė V. J. už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, T. I. paleidus V. J., pastarasis tyčia, nenustatyta ranka, nenustatytą kiekį kartų iš rankos delno sudavė V. J. į veido sritį. Abu sugyventiniai saugiai atskirti (b. l. 6–9).

Iš 2024 m. gruodžio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvyko vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo kambaryje rastas ir paimtas šviesių ilgesnių plaukų kuokštas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 10–24).

Iš 2024 m. gruodžio 26 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai sutikus, buvo apžiūrėti vizualiai matomi jos kūno sužalojimai. Matosi ant kaklo priekio paraudimus. Dešinėje kaklo pusėje matosi paraudimas. Ant dešinės ausies matosi kraujosruva bei paraudimas. Kaklo gale matosi paraudimas, kuris yra per visą kaklą. Kairėje kaklo pusėje paraudimo nėra, o ant kairės ausies matosi paraudimas. Ant V. J. kairės rankos alkūnės yra nubrozdinimas, o ant kairės rankos riešo matomas paraudimas. Dešinėje rankos riešo vidinėje pusėje matomas nubrozdinimas. Ant pilvo įvairiose vietose matosi paraudimai (b. l. 25–38).

Iš 2025 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje rastas ir paimtas plaukų kuokštas (b. l. 75–78).

Iš 2025 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Atidarius įrašą matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Moteris pareigūnams nurodo, kad asmenys, esantys jos namuose, yra nepageidaujami. Girdi, kaip pareigūnas bando išprašyti vyriškį iš namų, šis žodžiais priešinasi, nesutinka išeiti, elgiasi agresyviai. Matyti, kad vyksta fizinis kontaktas tarp pareigūno ir T. I., jį galimai bando sulaikyti, girdisi šauksmai. Policijos pareigūnas bando sulaikyti T. I., jis nevykdo reikalavimų, pareigūnas prašo vyriškio eiti į automobilį. Toliau girdisi kaip tarp pareigūnų ir kitų asmenų vyksta žodinis konfliktas. Pareigūnai nuolat bando nuraminti vykstančius tarpusavio žodinius konfliktus. Matyti kaip vyriškis uždaromas į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo kamerą, vyriškis šaukia ir naudoja necenzūrinius žodžius. Tada kalba galimai T. I. tėtis, kuris pasakoja nerišliai, nurodo, kad visą konfliktą pradėjo sūnaus sugyventinė V. ir užpuolė jo sūnų, nesupranta, kodėl čia viskas vyko, gal todėl, kad ji prisigėrė. Teigia, kad sūnus nieko jai nedarė, tik ji užpuolė. Pasakoja, kad visą namą pastatė sūnus, o dabar nori jį išmesti. Kitame įraše matyti, Apžiūrimas įrašas pavadinimu -PSS-20241226-055146UTC+0200. Atidarius įrašą matyti, kaip policijos pareigūnas bendrauja su T. I., aiškina, kad susipyko šiaip, be jokios priežasties, pradėjo kraustyti tėvus, jam kandžiojo ranką. Dėl to jis pagriebė ją ir nuramino, jis jai nesmūgiavo. Pasakoja, kad konfliktas prasidėjo lauke, aiškina, kad sugyventinė pirma jį užsipuolė. Todėl pagriebė ją už kaklo, nes neadekvačiai elgėsi (b. l. 81–83).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad T. I. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia abejomis rankomis pastūmė savo sugyventinę V. J., ko pasėkoje ji nukrito ant žemės, po to ranka suėmęs nukentėjusiąją už plaukų tampė ją po žemę, sukeldamas fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4.15 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmęs savo sugyventinei V. J. už plaukų ją tampė po žemę, po to rankomis suėmęs už kaklo smaugė, o nukentėjusiajai grįžus į namą, svetainėje vieną kartą tyčia rankos delnu sudavė V. J. į dešinę veido pusę, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei V. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad kilus ginčui su sugyventine, jie susipyko ir jis lauke ją tampė už plaukų, stumdė, smaugė. Visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad 2024 m. gruodžio 25 d. ji su sugyventiniu ir jo tėvai šventė Kalėdas, vartojo alkoholį. Jai išėjus į lauką parūkyti, atėjo neblaivus sugyventinis, ją pastūmė, o jai nukritus, pradėjo tapyti po kiemą už plaukų. Jai skaudėjo, ji rėkė, verkė. Po to jis nurimo ir nuėjo į namą. Po 10-15 min. kaltinamasis vėl išėjo į lauką ir priėjęs prie jos ėmėm vėl tampyti už plaukų, suėmęs už kaklo smaugė. Ji jautė stiprų skausmą.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajai sutikus, buvo apžiūrėti vizualiai matomi jos kūno sužalojimai. Matosi ant kaklo priekio paraudimas. Dešinėje kaklo pusėje matosi paraudimas. Ant dešinės ausies matosi kraujosruva bei paraudimas. Kaklo gale matosi paraudimas, kuris yra per visą kaklą. Kairėje kaklo pusėje paraudimo nėra, o ant kairės ausies matosi paraudimas. Ant V. J. kairės rankos alkūnės yra nubrozdinimas, o ant kairės rankos riešo matomas paraudimas. Dešinėje rankos riešo vidinėje pusėje matomas nubrozdinimas. Ant pilvo įvairiose vietose matosi paraudimai.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, pareiškėja V. J. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 26 d. apie 4 val. išėjo į lauką ir sukonfliktavo su savo sugyventiniu T. I.. T. I. paėmė V. J. už plaukų ir tampė ją per žemę. Po to paėmęs už kaklo smaugė ir kelis kartus sudavė su ranka per veidą. V. J., gindamasi nuo sugyventinio, pradrėskė jam kaklą, tačiau jokių kažkokių daiktų ar didesnio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Dėl ko konfliktas įvyko įvardinti negalėjo. Pabendravus su T. I. šis nurodė, kad prieš sugyventinę smurto nenaudojo. Aiškindamas situaciją nurodė, kad jo sugyventinė išėjo į lauką ir pradėjo rėkti ant jo, šis bandydamas apraminti sugyventinę sugriebė jai už kaklo. Taip pat, nurodė, kad ji jam įkando. Dėl ko įvyko konfliktas įvardinti negalėjo. Pabendravus su T. I. tėvu R. I. ir mama E. I., jie nurodė, kad V. J. pati pirma pradėjo pulti jų sūnų, griebė jam už kaklo ir pradėjo draskyti. Dėl ko įvyko konfliktas nurodyti negalėjo. Jie akivaizdžiai buvo neblaivūs. Pabendravus su V. J. sese V. J. ji nurodė, kad jai paskambino sesė ir pasakė, kad sugyventinis ją muša. Ji sėdo į automobilį ir atvažiavo į įvykio vietą. Atvykus konfliktas lauke jau nevyko, užėjus į namus rado sesę sumuštą. Pažymėti sužalojimai buvę V. J. ant abiejų rankų, kaklo ir galvos.

Be šių duomenų kaltinamojo kaltę patvirtina apžiūrų protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė, tyčia, nes siekė suteikti skausmą nukentėjusiajai, ir savo sumainymą įgyvendino smurtaudamas jos atžvilgiu - ją tampė už plaukų, stumdė, smaugė, sudavė ranka.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

T. I. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jo dydį didesnį už sankcijoje numatytą minimalų. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalis 4 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

T. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant T. I. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

T. I. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius