Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,

2018 m. gegužės 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo S. J. priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“ (b. l. 15), kurio pareiškėjas S. J. buvo priskirtas linkusių žudytis, žalotis kategorijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Klaipėdos apskrities VPK neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Instrukcija nustato apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką (Instrukcijos 1 punktas). Instrukcijos 3 punkte įtvirtinta policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Tame pačiame punkte įtvirtinta ir policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūros sąvoka, t. y. organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą. Instrukcijos VI skyrius reglamentuoja policijos areštinėje laikomų asmenų, linkusių pabėgti, žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis, priežiūrą, o šio skyriaus 35 punktas numato, kad asmens priskyrimas linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir priskiriant asmenį linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Tai reiškia, jog asmenų priskyrimas linkusių žudytis, žalotis kategorijai iš esmės yra prevencinė priemonė, skirta jų pačių ir areštinės pareigūnų saugumui užtikrinti (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimą).

Kaip jau paminėta, Instrukcijos 35 punktas numato, kad asmens priskyrimas linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir priskiriant asmenį linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas pareigūnas, gavęs informacijos apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raštu informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato pareigūną, atsakingą už policijos areštinės tarnybą, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti (Instrukcijos 24 punktas). Vadovaujantis Instrukcijos 25 punktu informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra: 1) asmens byloje esantys dokumentai; 2) duomenys apie teistumą už pabėgimą; 3) asmens grasinimai, kad esant galimybei bandys pabėgti; 4) policijos pareigūnų, kitų darbuotojų, policijos areštinėje laikomų asmenų žodinė informacija; 5) asmens veiksmai; 6) kiti informacijos šaltiniai. Instrukcijos 27 punkte numatyta, kad policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui svarstyti. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų“ patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų XIV skyriuje (areštinėje laikomų asmenų įrašymas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog asmuo priskiriamas linkusių žudytis, žalotis kategorijai vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nutarimu, esant policijos areštinės vadovo funkcijas atliekančio pareigūno teikimui dėl konkretaus asmens priskyrimo minėtai kategorijai. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekančio pareigūno teikimas privalo būti motyvuotas.

Vadovaujantis Instrukcijos 30 punktu apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nutarimo kopija, su kuria pasirašytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo, saugoma asmens byloje. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad su skundžiamu nutarimu nebuvo tinkamai supažindintas. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 67) nustatyta, jog pareiškėją 2018 m. vasario 2 d. su skundžiamu nutarimu buvo siekiama supažindinti, tačiau įvykus konfliktui dėl supažindinimo sąlygų, pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti. Skunde pareiškėjas neneigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės viršininkas 2018 m. vasario 2 d. buvo atvykęs į jo kamerą ir teikė nutarimą pasirašyti, kad jis susipažino su pateiktu dokumentu, tačiau pažymi, kad per kameros durų langelį neturėjo galimybės matyti viso dokumento turinio, todėl atsisakė jį pasirašyti. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas jį žodžiu informavo apie priimtą skundžiamą nutarimą. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes konstatuojama, kad Klaipėdos AVPK administracija informavo pareiškėją, kad jis Klaipėdos AVPK viršininko nutarimu priskirtas asmenų linkusių žudytis, žalotis kategorijai, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti skundžiamą nutarimą. Įvertinus tai, pripažįstama, kad Instrukcijos 30 punkto reikalavimų atsakovas nepažeidė.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininkas Darius Petraitis 2018 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime „Dėl S. J. skundo“ (b. l. 62 – 63) teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas remiantis pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skunde Nr. 30-AP-8149 „Dėl informacijos pateikimo televizijai apie bado akcijos paskelbimą 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos AVPK areštinėje“ išreikštu grasinimu atimti sau gyvybę. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad susipažinus su pareiškėjo 2017 m. gruodžio 19 d. skundo turiniu, Klaipėdos AVPK areštinės viršininkas 2018 m. vasario 2 d. Klaipėdos AVPK viršininkui Alfonsui Motuzui pateikė dokumentus dėl pareiškėjo priskyrimo linkusių žudytis, žalotis asmenų kategorijai.

Analizuojant pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skundo (b. l. 64 – 65) turinį matyti, kad skunde pareiškėjas reikalavo, jog Klaipėdos AVPK administracija nedelsiant informuotų žiniasklaidą apie jo pradėtą bado akciją, o neįvykdžius minėtų reikalavimų pagrasino atimti sau gyvybę. Klaipėdos AVPK 2018 m. sausio 17 d. atsakyme Nr. 30-S-1740(4.1E) „Dėl skundo“ (b. l. 66) informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. skunde išdėstytą grasinimą nusižudyti, vadovaujantis Instrukcijoje nustatyta tvarka, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininkas teiks dokumentus Klaipėdos AVPK viršininkui svarstyti pareiškėjo priskyrimo linkusių žudytis, žalotis asmenų kategorijai. Įvertinus minėtas aplinkybes nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. skunde išreiškė grasinimą, kad neįvykdžius skunde išdėstytų reikalavimų, jis atims sau gyvybę.

Teismo vertinimu, asmens grasinimai, kad esant galimybei atims sau gyvybę yra vienas iš informacijos šaltinių, kurio pagrindu asmuo gali būti priskirtas linkusių žudytis, žalotis asmenų kategorijai (Instrukcijos 25.3 punktas). Vis dėlto pažymėtina, kad vadovaujantis Instrukcijos 27 punktu vyriausiojo policijos komisariato viršininkas turi teisę priimti nutarimą priskirti asmenį minėtai kategorijai tik esant motyvuotam vyriausiojo policijos komisariato areštinės vadovo teikimui. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų leidžiančių teigti, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas raštišku teikimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką dėl S. J. priskyrimo asmenų linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai. 2018 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime, kuris surašytas jau po ginčijamo administracinio akto priėmimo, nurodoma, kad Klaipėdos AVPK areštinės viršininkas 2018 m. vasario 2 d. Klaipėdos AVPK viršininkui pateikė dokumentus dėl pareiškėjo priskyrimo asmenų linkusių žudytis, žalotis kategorijai, tačiau Klaipėdos AVPK nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog minėtas dokumentas egzistuoja. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas priimtas nesilaikant Instrukcijos 27 punkto nuostatų, t. y. Klaipėdos AVPK viršininkas 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo S. J. priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“ priėmė nesant Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko ar kito pareigūno motyvuoto teikimo dėl asmens priskyrimo linkusių žudytis ar žalotis, kategorijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Instrukcijos 24 ir 35 punktais policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas pareigūnas, gavęs informacijos apie linkusį žudytis, žalotis asmenį, privalo apie tai nedelsiant raštu informuoti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato pareigūną, atsakingą už policijos areštinės tarnybą. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas susipažinęs su pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skundu ir pagrįstai manydamas, jog yra reali grėsmė, kad garsinimai gali būti įvykdyti, privalėjo per kuo įmanomą trumpiausią laiką apie tai pranešti Klaipėdos AVPK viršininkui ir imtis neatidėliotinų veiksmų, kuriais užkardytų tokių ketinimų įvykdymą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas sužinojęs apie pareiškėjo išreikštą grasinimą atimti sau gyvybę, nesiėmė jokių skubių veiksmų, kuriais būtų užkirsta galimybė pareiškėjui įgyvendinti skunde išdėstytus grasinimus (neatlikta nei kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nei jo daiktų apžiūra, pareiškėjas neapžiūrėtas medicinos darbuotojų, nevertinta jo psichinė ir emocinė būklė ir pan.). Klaipėdos apskrities VPK 2018 m. sausio 17 d. atsakyme pareiškėjui Nr. 30-S-1740(4.1E) „Dėl skundo“, nurodoma, jog Klaipėdos AVPK areštinės viršininkas ketina teikti dokumentus Klaipėdos AVPK viršininkui svarstyti dėl pareiškėjo priskyrimo asmenų linkusių žudytis, žalotis kategorijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas buvo priskirtas minėtai kategorijai tik praėjus 1,5 mėnesio nuo skundo, kuriame išreiškė grasinimą nusižudyti, gavimo dienos (skundas gautas 2017 m. gruodžio 19 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2018 m. vasario 2 d.). Teismas konstatuoja, kad šie atsakovo veiksmai dėl pareiškėjo priskyrimo linkusių žudytis, žalotis asmenų kategorijai, įrodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės administracija pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skunde išdėstytų grasinimų nelaikė pagrįstais ir realiai įvykdomais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK areštinės administracija ignoruodavo jo skundus bei prašymus, todėl siekdamas atkreipti areštinės viršininko dėmesį 2017 m. gruodžio 18 d. skunde nurodė, kad ketina sau atimti gyvybę. Pabrėžė, jog faktiškai jis neturi jokių intencijų atimti sau gyvybę ar kitaip žalotis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nėra pareiškėjo priskyrusi asmenų linkusių žudytis, žalotis kategorijai (b. l. 51). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 17/01-502 „Dėl prašymo“ (b. l. 54) teigiama, jog suimtajam S. J., buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, sustiprinta individuali priežiūra nebuvo skirta, atsižvelgiant į pareiškėjo emocinę būseną ir elgesio ypatumus suicidinės ar autoagresyvaus elgesio rizikos nenustatyta.

Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę buvo pristatomas ir laikomas joje dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismas įpareigojo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrių įvertinti ar pareiškėjui tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius 2017 m. lapkričio 23 d. specialisto išvada Nr. 95TPK-599 (b. l. 47) konstatavo, jog pareiškėjui netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Taigi byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčijamo akto priėmimo metu nebuvo jokių duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas yra linkęs žudytis ar žalotis. Be to teisminio nagrinėjimo metu nepaneigta ir pačio pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. skunde užsiminė apie galimą savižudybę tik skundo įspūdžiui sustiprinti, ir atsakovas būtent tą suvokė, ką patvirtina Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų seka nesiimant jokių neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkardyti galimą kėsinimąsi nusižudyti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma konstatuotina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo Sergej Juzik priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“ yra priimtas nesilaikant Instrukcijos 27 punkto reikalavimų, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, leidžiančių pripažinti, jog pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skunde nurodyti grasinimai atimti sau gyvybę buvo realūs, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintas ir skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl nepagrįsto jo priskyrimo linkusių žudytis, žalotis asmenų kategorijai, jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 100 000 Eur ir ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Žala, kilusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo priskyrimo asmenų linkusių žudytis, žalotis kategorijai jautėsi pažemintas, patyrė didelį emocinį stresą bei dvasinius išgyvenimus. Akcentuoja, kad dėl patirto streso pakilo kraujo spaudimas, atsinaujino širdies skausmai, dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų kreipėsi į medikus, gulėjo ligoninėje. Kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK 2018 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo Sergej Juzik priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“ yra nepagrįstas ir naikintinas, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK neteisėti veiksmai yra įrodyti.

Instrukcijos 34 punkte teigiama, kad asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, gali būti taikomi papildomi režimo reikalavimai – gali būti atliekamos papildomos šių asmenų kratos bei kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros. Asmeniui bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui, o šis gali tokį asmenį priskirti linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai. Asmenims, linkusiems pabėgti, žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis, išvedamiems iš policijos areštinės kameros, gali būti uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros (Instrukcijos 37 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintu Konvojavimo taisyklių 223.2 punktu Viešojo saugomo pajėgų, Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, konvojavimo metu turi teisę prieš konvojuojamus asmenis, kurie yra linkę žudytis, žalotis, naudoti antrankius arba surišimo priemones. Konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomi papildomi suvaržymai ir apribojimai, kurie galimai jam sukėlė tam tikrus nepatogumus, tačiau teismui nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kad tokie suvaržymai buvo taikomi ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodė, o taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas nebuvo priskirtas linkusių žudytis žalotis asmenų kategorijai ir jokie papildomi apribojimai jam nebuvo taikomi.

Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog pareiškėjo galimai patirti nepatogumai nebuvo intensyvaus pobūdžio ir nesudaro teisinių prielaidų pripažinti, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima įvertinti materialiąja pinigine išraiška. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumo pripažinimas ir 2018 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo S. J. priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“ panaikinimas, yra pakankama satisfakcija patirtų nepatogumų atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo materialiąja pinigine išraiška, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42, 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 – 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 30-IL-2133 „Dėl suimtojo S. J. priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, asmenų kategorijai“.

Kitoje dalyje pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.