- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-275
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Vincas Verseckas, Audrone Jarackaite
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuraturai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Kazimiera Kanišauskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo S. B. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-977-53/2005 pagal ieškovo S. B. ieškini atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuraturai ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai del žalos, padarytos neteisetais ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. 2004 m. liepos 26 d. ieškiniu kreipesi i Vilniaus apygardos teisma ir praše priteisti iš Lietuvos valstybes 120 000 Lt neteisetais ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo ir teisejo veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurode, kad 2003 m. rugpjucio 7 d., paprašius pažistamam, vardu Henrikas, sandelyje, esanciame Vilniaus rajono Skaidiškiu kaime, jis rušiavo prekes. Jam bedirbant, i sandeli isiverže Muitines kriminalines tarnybos darbuotojai, kurie ji sumuše, antrankiais prirakino prie metalines konstrukcijos ir taip laike nuo 19 valandos iki sekancios dienos 4 valandos ryto. Sulaikymas buvo iformintas laikinojo sulaikymo protokolu nuo 2003 m. rugpjucio 8 d. 2 valandos 30 minuciu. Iš pareigunu žodžiu ieškovas suprates, jog yra itariamas padejimu slepti prekes, kurios neteisetai buvo neišvežtos iš Lietuvos Respublikos. Nors itarimai nebuvo pagristi jokiu faktiniais duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratura kreipesi i Vilniaus m. 2 apylinkes teisma, prašydama taikyti kardomaja priemone – suemima. Teismas patenkino ši prokuroro prašyma ir paskyre suemima dešimciai dienu, o apeliacines instancijos teismas nutarti del kardomosios priemones paskyrimo paliko nepakeista. Tokiu budu, teismai, išsamiai neišnagrineje visu bylai reikšmingu aplinkybiu, o formaliai taikydami istatyma ir paskirdami neteiseta, nepagrista irodymais kardomaja priemone suemima, nesuteikdami del sumušimo reikalingos medicinines pagalbos, šiurkšciai pažeide jo konstitucines teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje. Kardomojo kalinimo metu 2003 m. rugpjucio 19 d. ieškovo namuose nakties metu buvo atlikta krata, tokiu budu šokiruojant šeimos narius ir kaimynus. Vilniaus miesto centrineje ligonineje, i kuria ieškovas buvo pristatytas po sulaikymo (2003 m. rugpjucio 8 d. 3 val. 45 min.) buvo konstatuota, jog jam sumušta krutines lasta, juosmuo ir yra itarimas, jog luže trys šonkauliai. Teismo medicinos specialistas, i kuri ieškovas kreipesi po paleidimo iš suemimo, konstatavo, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Itraukus duomenis apie pareikšta itarima ir kardomosios priemones paskyrima i VRM duomenu baze, šiu žiniu pagrindu buvo atsisakyta priimti ji (ieškova) i darba UAB ,,Kuksonija“ saugos darbuotoju, nors darbo sutartis jau buvo pasirašyta. Kadangi ikiteisminis tyrimas del mineto nusikaltimo ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, ieškovas tvirtina, jog pareigunai, neteisetai kalindami nekalta asmeni, suvarže jo teises bei pažemino garbe ir oruma.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Generaline prokuratura atsiliepimu i ieškini praše ieškini atmesti, nurodydamas, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas teisetai, istatyme numatytu pagrindu ir tvarka, esant pagrindo itarti, kad jis padejo slepti prekes, kurios neteisetai buvo neišvežtos iš Lietuvos Respublikos. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo sulaikymo pagristumas buvo patikrintas instancine tvarka, nes prokuroras kreipesi i ikiteisminio tyrimo teiseja del kardomosios priemones – suemimo paskyrimo ieškovui, o teismas šia priemone paskyre. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, negali buti pagrindu teigti, jog suemimas buvo paskirtas neteisetai, nes teismas, skirdamas kardomaja priemone, nesprendžia asmens kaltumo klausimo. Krata ieškovo namuose buvo atlikta teismo 2003 m. rugpjucio 12 d. nutarties pagrindu, pradeta dienos metu, todel atlikta teisetai. Atsakovas taip pat nurode, kad neteiseti veiksmai nera nustatyti, procesines prievartos priemones ieškovo atžvilgiu buvo panaudotos teisetai, todel teise i žalos atlyginima ieškovui neatsirado.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu i ieškini taip pat gincijo ieškinio pagristuma, nurodydamas, kad teismas, skirdamas kardomaja priemone, vadovavosi baudžiamojo proceso kodekso normomis, o aukštesnes instancijos teismas nenustate procesiniu pažeidimu bei pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti, kuria buvo paskirta kardomoji priemone. Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje itvirtintas asmens nelieciamybes principas ieškovo atžvilgiu nebuvo pažeistas, nes pagal mineto straipsnio 2 dali asmeniui laisve negali buti atimta kitaip, negu numatyta istatyme. Ieškovas nepateike irodymu, jog teismas butu pažeides BPK normas, reglamentuojancias kardomaji kalinima (suemima). Pagal CK 6.272 straipsni teiseta veika padaryta žala nera atlyginama.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškini atmete.
Teismas spendime nurode, kad atsižvelgiant i tai, jog ieškovas 2003 m. rugpjucio 7 d. Vilniaus rajone Skaidiškiu kaime esanciame sandelyje padejo iškrauti, o po to rušiuoti prekes, kurias 2003 m. rugpjucio 6 d. vilkiku iš Lenkijos Respublikos puses per Lietuvos Respublikos valstybes siena atgabeno R. P. ir kurios pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos, taciau buvo iškrautos minetame sandelyje, muitines kriminalines tarnybos Vilniaus skyriaus pareigunai turejo pagrindo itarti, jog S. B. padejo paslepti neteisetai neišvežtas prekes. Pagal BPK 140 straipsni ikiteisminio tyrimo pareigunas arba prokuroras gali sulaikyti asmeni, užklupta darant nusikalstama veika ar tuoj po to, kai jis nusikalstama veika padare, kai yra pagrindas manyti, jog asmuo gali pabegti ar iš karto nera imanoma nustatyti jo asmenybes, o taip pat kitais atvejais, kai yra suemimo skyrimo pagrindai ir salygos. Ieškovas buvo sulaikytas itariant padarius nusikalstama veika, todel buvo suemimo skyrimo pagrindai ir salygos. 2003 m. rugpjucio 9 d. prokuroras kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma, prašydamas skirti S. B. kardomaja priemone – suemima. Teismas paskyre suemima dešimciai dienu, nutartyje nurodydamas, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog itariamasis gali trukdyti procesui, nes ikiteisminis tyrimas byloje tik pradetas, nesurasti visi daiktiniai irodymai, butina atlikti akistatas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas, skirdamas kardomaja priemone, nesprendžia asmens kaltes klausimo, todel ivertino tik tuo metu byloje buvusius duomenis, kurie buvo pakankamai kardomajai priemonei paskirti. Tai, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas veliau buvo nutrauktas nereiškia, jog kardomoji priemone ieškovui buvo skirta neteisetai. Be to, tuo metu duomenu, butinu kardomajai priemonei paskirti pakako, tai patvirtina ir apeliacines instancijos teismo nutartis, kuria konstatuota, jog apylinkes teismo nutartis, kuria ieškovui paskirta kardomoji priemone, pagrista ir teiseta. Ieškovas teismui nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog sulaikymo metu pareigunai prieš ji vartojo smurta ir tokiu budu atliko neteisetus veiksmus. Šia aplinkybe patvirtina ir tai, jog del šio fakto buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima ir ieškovas šio nutarimo neskunde istatymu nustatyta tvarka. Teismas nenustate neteisetu pareigunu veiksmu ir kratos atlikimo metu, nurodes, kad krata buvo pradeta daryti ne nakties metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – priteisti jam iš valstybes 120 000 Lt žalai, padarytai neteisetais pareigunu veiksmais, atlyginti.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieme nepagrista ir neteiseta sprendima. Ieškovas apeliacini skunda grindžia šiais argumentais: CK 6.272 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos ir teismo kaltes. Apeliantui pareikštas itarimas nebuvo pagristas jokiais irodymais, o patikrine jo anketinius duomenis, pareigunai žinojo, kad jo reputacija yra nepriekaištinga, todel nepagristai ikalindami nekalta asmeni, iš esmes pažeide jo konstitucines teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, o taip pat konstitucini nekaltumo prezumpcijos principa. Kadangi ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas, tai visi ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo jo atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai laikytini neteisetais. Todel jo teises ir laisve puse metu buvo neteisetai suvaržyti, žeminamas orumas ir garbe. Nuo psichologines itampos pašlijo tiek apelianto, tiek jo žmonos sveikata, jis prarado gera varda ir autoriteta kaimynu akyse, dukte del perdeto kolegu ir destytoju domejimosi tevui pareikštais kaltinimais negalejo tinkamai studijuoti, del pareikštu itarimu buvo atsisakyta ji priimti i darba apsaugos bendroveje, nors darbo sutartis jau buvo pasirašyta. Apeliantas taip pat nurodo, jog del pareigunu kaltes nesuteikus reikiamos medicinines pagalbos, jis turejo kesti ne tik moralines, bet ir fizines kancias.
Atsiliepimas
Atsiliepimais i ieškovo apeliacini skunda atsakovai Lietuvos Respublikos Generaline prokuratura ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gincija apeliacinio skundo pagristuma ir prašo palikti apygardos teismo sprendima nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima yra proceso ar materialines teises normu pažeidimai arba netinkamas šiu normu taikymas, t.y. pažeidimai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose. Išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo S. B. apeliacini skunda, teiseju kolegija daro išvada, kad pagrindu, nurodytu Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, del kuriu pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti naikinamas apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, itvirtinancio žmogaus laisves nelieciamybes principa, 2 dalimi yra nustatyta, kad niekam negali buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas. Analogiška nuostata yra itvirtinta ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos (toliau tekste Konvencija) 5 straipsnyje, pagal kurio pirmaja dali niekam negali buti atimta laisve kitaip, kaip pagal istatymo nustatyta tvarka ir šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Mineto Konvencijos straipsnio 1 dalies nuoroda ,,pagal istatymo nustatyta tvarka“ nukreipia i nacionaline teise ir ipareigoja laikytis proceso teises normu. Šioje tarptautineje normoje yra numatytas išsamus sarašas pagrindu, kuriais remiantis valstybe gali riboti žmogaus laisve. Tarp minetu pagrindu yra nurodytas pagristas itarimas padarius nusikaltima (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktis). Ši nuostata reikalauja, kad žmogus butu sulaikomas arba suimamas teisetai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio, kurio pagrindu šioje byloje pareikštas ieškinys, 2 dalimi nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Taigi, civiline atsakomybe pagal ši straipsni atsiranda esant trims salygoms: neteisetiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teisesaugos instituciju veiksmu neteisetumas turi buti konstatuotas istatymu nustatyta tvarka, t.y. procesiniai sprendimai, kuriais buvo pritaikytos procesines prievartos priemones, turi buti panaikinti instancine tvarka.
Taigi, tiek Lietuvos Respublikos nacionalines teises normos, tiek tarptautines teises normos nustato, kad asmens laisve gali buti ribojama tik istatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, o valstybe atsako tik už tokia žala, kuri buvo padaryta neteisetais veiksmais. Todel sprendžiant klausima, ar valstybe yra atsakinga už ieškovui S. B. del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu bei teismo veiksmu atsiradusia žala, butina nustatyti, ar jo sulaikymas bei suemimas, taip pat kitu procesines prievartos priemoniu pritaikymas buvo teiseti, tai yra ar ieškovas buvo sulaikytas, suimtas, o veliau jam paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, esant istatymo nustatytiems pagrindams bei laikantis istatymo nustatytos tvarkos.
Kaip jau mineta, teisesaugos instituciju veiksmu neteisetumas turi buti konstatuotas istatymu nustatyta tvarka, t.y. procesiniai sprendimai, kuriais buvo pritaikytos procesines prievartos priemones, turi buti panaikinti instancine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjucio 20 d. nutartimi S. B. skundas del kardomosios priemones – suemimo paskyrimo buvo atmestas. Taigi, šia nutartimi konstatuota, kad kardomoji priemone S. B. buvo paskirta pagristai ir teisetai. Jokiais procesiniais sprendimais nera konstatuotas ir ieškovo sulaikymo neteisetumas. Jis buvo sulaikytas istatymo nustatyta tvarka, itariamas darant nusikaltima, todel nera pagrindo daryti išvada, kad sulaikymas buvo neteisetas. Kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti – ieškovui buvo paskirta prokuroro 2005 m. rugpjucio 19 d. nutarimu (baudžiamoji byla Nr. 04-1-119-03, t. II, b.l. 24). Šis nutarimas nebuvo skundžiamas ir nera panaikintas. Pažymetina, kad su tokia kardomaja priemone iš esmes sutiko ir pats ieškovas, savo apeliaciniu skundu del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2003 m. rugpjucio 9 d. nutarties prašydamas suemima pakeisti rašytiniu pasižadejimu neišvykti. Taigi, nera jokio pagrindo teigti, jog kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti – ieškovui buvo paskirta neteisetai.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, jog visi procesiniai dokumentai, priimti jo atžvilgiu, tapo neteisetais, nutraukus ikiteismini tyrima jo atžvilgiu del to, kad jis nepadare veikos, turincios nusikaltimo požymiu. Suemimas iš principo yra teisetas, jeigu jis yra grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Skiriant kardomaji kalinima, priimant procesini sprendima asmeni sulaikyti, jo kaltumo klausimas nesprendžiamas, irodymai netiriami, atsižvelgiama tik i tiketinuma, kad itariamasis vengs tardymo, teismo, trukdys nustatyti tiesa. Tokie pagrindai buvo nustatyti aukšciau paminetais procesiniais teismu sprendimais. Todel negalima sutikti ir su tais apelianto argumentais, jog jis buvo sulaikytas bei suimtas neteisetai del to, kad jam pareikštas itarimas nebuvo pagristas jokiais irodymais.
Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad prieš ieškova neteisetai buvo panaudotos fizines prievartos priemones bei del to jis patyre sužalojimus. Byloje esancioje teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 22-23) nurodoma, kad S. B. apžiuros metu rasta poodine kraujosruva juosmens dešines puses srityje, o Vilniaus centro universitetineje ligonineje nustatyti dešines puses 9-11-o šonkauliu lužiai nepagristi objektyviu rentgenologiniu tyrimu, todel kaip sužalojimai nevertinami. Iš baudžiamojoje byloje apklaustu pareigunu, sulaikiusiu S. B. , itariama darant nusikaltima, parodymu (baudžiamoji byla Nr. 04-1-119-03, t. II, b.l. 51, 53, 57) matyti, kad prieš ieškova buvo panaudota fizine jega ji sulaikant todel, kad jis nepakluso pareigunu teisetiems reikalavimams. Išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, jokiu kitu duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad prieš ieškova fizine jega buvo panaudota neteisetai, byloje nera. Todel byloje esantys duomenys apie nustatytus lengvus ieškovo kuno sužalojimus - poodine kraujosruva juosmens dešines puses srityje - nera pagrindas daryti išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmai buvo neteiseti.
Remdamasi aukšciau išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kuriu pagrindu galima butu teigti, kad prieš atsakova ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteiseti veiksmai, todel nera vienos iš butinu salygu valstybes civilinei atsakomybei del žalos padarymo atsirasti. Todel pirmosios instancijos teismas ieškini atmete pagristai.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendima palikti nepakeista.