Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00371-2013-2

2014 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2013-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-01-16 iki 2014-01-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013-12-15 24.00 val. iki 2013-12-16, tikslus laikas nenustatytas, atvyko į (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini), ir, atidaręs neužrakintas kairės pusės priekines automobilio dureles, atsisėdo ant vairuotojo sėdynės ir su automobilio užvedimo spynelėje buvusiu raktu užvedęs automobilio variklį nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 litų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip automobilio pagrobimą. Nuteistojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: paties D. B. parodymais (b. l. 9, t. 2), liudytojo A. A. (b. l. 9–10, t. 2), liudytojos M. S. (b. l. 9–10, t. 2), liudytojo T. K. (b. l. 9–10, t. 2) parodymais, kurie buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu, ir kitais įrodymais.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog, jo manymu, ši byla turėjo būti nutraukta dėl mažareikšmiškumo, kadangi jo pagrobtas automobilis, (duomenys neskelbtini) buvo menkavertis, neskirtas eksploatavimui, jis buvo kaip metalo laužas ir skirtas utilizuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo registruotas (b. l. 58, t. 1), turėjo valstybinį numerį, be to, buvo tinkamas eksploatuoti, kadangi D. B. jį užsivedė ir su juo nuvažiavo. Be to, (duomenys neskelbtini) direktorius šį automobilį įvertino 800 Lt (b. l. 1, t. 1), nuteistasis D. B. su tokiu jo įvertinimu sutiko ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui padarytą žalą atlygino (b. l. 7, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šio nusikaltimo objektas – pagrobtas automobilis – nebuvo bevertis, jo savininkas (duomenys neskelbtini) dėl jo pagrobimo patyrė žalą, todėl šios nusikalstamos veikos negalima laikyti mažareikšme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, į savanaudiškus ir chuliganiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs, nurodė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. B. anksčiau vieną kartą teistas už tyčinę nusikalstamą veiką realia laisvės atėmimo bausme, kurios neatlikęs, po nuosprendžio paskelbimo padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas D. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas taikė ir 64¹ straipsnį, todėl nuteistajam paskirtą bausmę sumažino dar vienu trečdaliu.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nustatė tik vieną D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi prasižengus. Nuteistasis nurodo, jog savanoriškai atlygino (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, todėl įmonė atsisakė civilinio ieškinio. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą atlygino bylą perdavus nagrinėti teisme, ir nors teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia, tačiau į ją atsižvelgė, skirdamas nuteistajam bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir taikydamas jo padėtį dar labiau lengvinantį BK 64¹ straipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam D. B. už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją dar 1/3, todėl nustatęs galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

D. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę netinkamai taikė bausmių subendrinimą. Nuteistojo manymu, teismas, bendrindamas bausmes, turėjo bendrinti ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentais, kadangi BK 63 straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-220/2008). Kadangi D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nuosprendis, kuriuo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios jis dar buvo neatlikęs, kadangi nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, t. y. dar neįsiteisėjęs, po šio nuosprendžio paskelbimo padarė naują nusikalstamą veiką, jam visiškai pagrįstai taikytas bausmių bendrinimas pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jo padaryta nusikalstama veika mažareikšmė, jam paskirta per griežta bausmė ir ji netinkamai subendrinta, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta, be to, tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.