Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Redutei Masolienei, L. T., V. S., atsakovei I. L., jos atstovui advokatui Arvydui Vaclovui Laurišui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei I. L. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė I. L. dirba Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatore. Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus pareigybės aprašymo nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas be kitų funkcijų atlieka ir šias: priima dokumentus ir skaičiuoja socialines pašalpas (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams, tvarko išmokų gavėjų bylas pagal teisės aktų reikalavimus, įvertina asmenų, prašančių socialinės paramos, gyvenimo sąlygas, surašo buities tyrimo aktus, organizuoja seniūnijos gyventojų prašymų socialinėms paslaugoms teikti svarstymą, kontroliuoja kaip globėjai, rūpintojai atlieka pareigas, teikia savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ataskaitas įstatymų nustatyta tvarka.

2015 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) seniūnas V. S. surašė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui tarnybinį pranešimą dėl socialinės darbuotojos I. L. darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo, kurį 2015-04-30 pateikė Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Seniūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad I. L. išvyksta iš darbo vietos kada sugalvoja ir grįžta taip pat savo nuožiūra apie tai nieko neinformuodama, teigė, kad 2015-04-29, 8 val. 10 min. pasiėmė seniūnijos mašiną ir išvyko nežinoma kryptimi niekam nepranešusi.

I. L. 2015-05-11 rašytiniame paaiškinime dėl tarnybinio pranešimo nurodė, kad kiekvienos savaitės trečiadienis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra išvažiuojamoji diena ir socialiniai darbuotojai atlieka darbą šeimose lankydami rizikos šeimas, vienišus asmenis, neįgalius. Apie šią dieną yra žinoma ne tik (duomenys neskelbtini) seniūnui, bet ir kitiems asmenims. Ant socialinių darbuotojų kabinetų durų kabo informacija, ši tvarka seniūnijoje taikoma senai. Turėdama tokią nustatytą dieną, papildomai seniūno dėl išvykimo neinformavo.

2015 m. gegužės 19 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P-189 atsakovei I. L. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, dėl to, kad ji 2015-04-29 išvyko iš savo tiesioginės darbo vietos – (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, neinformavusi (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno V. S. apie išvykimo tikslą ir trukmę ir tuo pažeidė Tauragės rajono savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2014 m. birželio 18 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-648, 13 punktą.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2014 m. birželio 18 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-648, 13 punkte numatyta, kad darbuotojas, išeidamas iš kabineto ilgiau kaip 30 min., privalo informuoti apie tai tiesioginį vadovą arba kabinete kartu dirbantį asmenį, jų nesant – Administracijos direktoriaus referentą, seniūnijose - seniūną arba seniūno pavaduotoją. Darbuotojas, išvykdamas iš pastato darbo tikslais, turi informuoti tiesioginį vadovą arba Administracijos direktoriaus referentą apie išvykimo tikslą ir trukmę.

I. L. 2015 m. gegužės 19 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P-189 paskundė darbo ginčų komisijai, prašydama jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3006 panaikino 2015-05-19 Tauragės rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. P-189 I. L. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, nesant pažeidimo sudėties. Darbo ginčų komisija nustatė, kad I. L. veikoje nebuvo įrodyta drausminio pažeidimo sudėtis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno kaltinimai, kad I. L. išvyksta iš darbo vietos kada sugalvoja ir grįžta savo nuožiūra nieko neinformavusi, nepagrįsti jokiais įrodymais. Nustatė, kad I. L. apie išvykimą iš darbo vietos seniūną informavo iš anksto - balandžio 27 d., vykusio pasitarimo metu. Be to, seniūnijoje buvo susiklosčiusi ilgametė praktika, kad kiekvieną trečiadienį yra nustatyta „išvažiuojamoji diena“, kuomet socialiniai darbuotojai vyksta pas asmenis į jų gyvenamąsias vietas. 2015-04-29 I. L. vykdė darbines pareigas, tam tikslui seniūnas skyrė jai tarnybinį transportą. I. L. padarė formalų pažeidimą, kuris galėjo apsiriboti apsvarstymu susirinkime ar individualiu pokalbiu su darbuotoja.

Teismas, ištyręs rašytinius byloje esančius įrodymus, išklausęs ieškovo atstovų paaiškinimus, atsakovės I. L., liudytojų S. U., V. B., L. R., A. V., P. P., A. M. parodymus, neturi pagrindo panaikinti minėtą Darbo ginčų komisijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. DGKS-3006.

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, taip pat darbo, saugos ir sveikatos norminių aktų, bei darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas. Darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė nuobauda, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo konkreti neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), jos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir jos žalingų pasekmių bei darbuotojo kaltė. Darbuotojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai jis darbo drausmę pažeidžia tyčia ar dėl neatsargumo (nerūpestingumo, aplaidumo). Visais šiais atvejais darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, o tai reiškia, kad darbdavys privalo įrodyti šias aplinkybes.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, I. L. drausminė nuobauda – pastaba buvo paskirta dėl to, kad ji 2015-04-29 išvyko iš savo tiesioginės darbo vietos – (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, neinformavusi apie tai seniūno. Atsakovė I. L. nurodė, kad ji apie 2015-04-29 numatomą išvykimą į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių bei rizikos šeimas, (duomenys neskelbtini) seniūnui pranešė dar 2015 m. balandžio 27 d. vykusio darbuotojų pasitarimo metu, kurio metu nurodė, kad šiam tikslui bus reikalingas ir tarnybinis automobilis. Ši I. L. nurodyta aplinkybė nebuvo paneigta neginčijamais įrodymais. (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai liudytojai S. U. ir V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015 m. balandžio 27 d., ryte vyko (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir I. L. bei seniūnas. Kad toks susirinkimas vyko, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovas – (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. S.. Nors seniūnas teigė, kad šio pasitarimo metu, I. L. apie 2015-04-29 numatomą išvykimą jam nieko nesakė, tačiau šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Liudytojai S. U. bei V. B. patvirtino, kad 2015-04-27 susirinkime buvo aptariami savaitės darbai, kas leidžia tikėti, kad I. L. pranešė seniūnui apie 2015-04-29 išvykimą iš darbo vietos. Pažymėtina, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Taigi, byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovė I. L. tyčia, dėl nerūpestingumo ar aplaidumo būtų nepranešusi seniūnui apie išvykimą iš seniūnijos pastato. Nustatyta, kad I. L. 2015-04-29 išvykdama iš seniūnijos pastato papildomai seniūno neinformavo tik todėl, kad buvo įsitikinusi, jog jis apie jos numatytą išvykimą žino. Be to, iš I. L., S. U., V. B. parodymų nustatyta, kad I. L. išvyko seniūnijai priklausančiu automobiliu, kurį vairavo S. U. ir kurio raktelius pagal seniūno nustatytą tvarką davė seniūnijos komunalinio ūkio inžinierius V. B.. Iš liudytojo V. B. parodymų nustatyta, kad jis pasakė seniūnui, kad tarnybiniu automobiliu išvyko I. L. ir S. U.. Pagrįstai Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad iškilus abejonėms, seniūnas turėjo galimybę susisiekti su I. L. tarnybiniu telefonus, išsiaiškinti, kur ji išvyko ir esant būtinybei pareikalauti, kad ji sugrįžtų į savo darbo vietą. Tačiau seniūnas nesiaiškino, kad įrodo, kad jis žinojo apie I. L. išvykimo tikslą ir trukmę.

Be to, nagrinėjant bylą teisme nebuvo paneigta Darbo ginčų komisijos nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo susiklosčiusi ilgametė praktika, kad kiekvieną trečiadienį socialiniai darbuotojai nebūna savo darbo vietoje, o išvyksta pas asmenis į jų gyvenamąsias vietas, į savivaldybę. Šią aplinkybę nurodė atsakovė I. L., ją patvirtino ir liudytoja S. U., teigdama, kad per dvejus jos darbo metus, socialiniai darbuotojai pastoviai trečiadieniais vyksta į šeimas. Informacija ant socialinių darbuotojų kabinetų durų, kad trečiadieniais asmenys nepriimami, taip pat patvirtina šią aplinkybę. Darytina išvada, kad toks darbo organizavimas buvo suderintas su seniūnu V. S., nes apie tokią tvarką buvo informuoti ir gyventojai. Kad tokia tvarka seniūnijoje buvo tęsiama ir po 2015-04-29 įrodo ir 2015 m. gegužės 4 – 8 d. socialinių darbuotojų darbo planas, kuriame 2015-05-06 (trečiadienį) numatytas socialinių darbuotojų I. L. bei S. U. išvykimas iš seniūnijos pastato į šeimas, į Socialinės paramos skyrių, Vaiko teisių apsaugos skyrių. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad I. L. savavališkai nusistatė trečiadieniais vadinamąją „išvažiuojamąją dieną“, pati be seniūno sutikimo nepriiminėja šią savaitės dieną lankytojų, išvyksta iš seniūnijos pastato kada sugalvoja nieko neinformavusi, atmestinos kaip nepagrįstos. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, būdamas atsakingas už darbo organizavimą seniūnijoje, privalėjo nedelsiant reaguoti jeigu jo netenkino socialinės darbuotojos I. L. gyventojų lankymo namuose tvarka ar gyventojų priėmimo tvarka nurodyta ant jos kabineto durų ir apie tai aiškiai informuoti I. L. kartu nustatydamas kitą tvarką. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad seniūnijoje būtų nustatyta kita socialinių darbuotojų gyventojų lankymo, priėmimo tvarka ir šios tvarkos I. L. būtų nevykdžiusi.

Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos nustatyta aplinkybe, kad I. L. 2015-04-29 išvykusi iš seniūnijos pastato vykdė darbo funkcijas, numatytas jos pareigybės aprašyme. Iš I. L. pateiktos 2014-04-29 darbo dienos ataskaitos nustatyta, kad atsakovė 8³⁰ val. – 9⁰⁰ val. vyko iš Gaurės seniūnijos į Tauragės miestą, 9⁰⁰val. - 10⁰⁰ val. lankėsi pas Tauragės rajono savivaldybės merą, 10⁰⁰ val. – 10³⁰ val. lankėsi savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, 10⁴⁰ val.- 11⁰⁰ val. – vyko į Eičių kaimą, 11⁰⁰ val. iki 13²⁵ val. lankė socialinės rizikos šeimas, 13²⁵ val. – 13⁴⁰ val. - vyko į Gaurės seniūniją, 13⁴⁰ val. – 17⁰⁰ val. – dirbo Gaurės seniūnijoje. Analogiškai 2015-04-29 darbo dienos ataskaitą nurodė ir kartu su atsakove dirbusi S. U.. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad I. L. neatliko ataskaitoje nurodytų darbų ar juos atliko netinkamai. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-04-29 I. L. ir S. U. į Socialinės paramos skyrių atvežė (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų bylas. Socialinės paramos skyriaus darbuotoja liudytoja A. V. patvirtino, kad seniūnijos iki mėnesio 25 dienos turi atvežti gyventojų bylas dėl išmokų mokėjimo. I. L. apsilankymas pas Merą taip pat buvo susijęs su darbine veikla, nes norėjo išsiaiškinti dėl priemokos už papildomą darbą mokėjimo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus yra pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė dar vienos drausminės atsakomybės sąlygos: kad dėl 2015-04-29 I. L. veiklos būtų atsiradusios žalingos pasekmės. Nors ieškovas nurodo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas sukurs precedentą kai savivaldybės administracijos darbuotojai be jokio pranešimo galės išeiti kada nori ir kur nori, tačiau teismas tai vertina kaip ieškovo deklaratyvų teiginį. Šioje byloje buvo įrodyta, kad I. L. iš anksto buvo pranešusi seniūnui apie 2015-04-29 išvykimą iš seniūnijos pastato ir tai nereiškia, kad darbuotojai neprivalo pranešti apie išėjimą iš įstaigos pastato.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad Darbo ginčų komisija buvo šališka ir turėjo išankstinių nuostatų dėl bylos baigties. Taip pat byloje ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad I. L. anksčiau pažeidinėjo Vidaus darbo tvarkos taisykles, nevykdė pareigybėse nustatytų darbo funkcijų, kad dėl to seniūnas atsakovę būtų ne kartą įspėjęs. Iš liudytojų - buvusio mero P. P., buvusio administracijos direktoriaus A. M., Socialinės paramos skyriaus vedėjos L. R. parodymų nustatyta, kad Gaurės seniūnijoje jau senai vyksta nesutarimai tarp seniūno V. S. ir darbuotojos I. L., tačiau tai susiję ne su darbinių pareigų nevykdymu, o su asmeniniais nesutarimais, jų charakterių skirtumais.

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad Darbo ginčų komisijos 2015-07-21 sprendimas Nr. DGKS-3006, kuriuo panaikinta atsakovei I. L. 2015-05-19 Tauragės rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. P-189 paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nesant pažeidimo sudėties yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 200 eurų. Atmetus ieškinį, ši suma atsakovei priteistina iš ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iš ieškovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos sudaro tik 2,21 Eur (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo ieškinį.

Priteisti iš ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos, į. k. 188737457, atsakovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.