Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 14 d., apie 4.05 val., prie banko „Snoras“ bankomato, esančio Kretingoje, (duomenys neskelbtini), sudavė A. P. du kartus kumščiu į galvą, nugriuvusiam – ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. N. nuteistas ir už tai, kad tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, apie 4.10 val., sugrįžęs prie gulinčio sumušto A. P., iš vidinės striukės kišenės pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C35“ bei iš kelnių kišenės 60 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti, jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius teigia, kad telefono iš nukentėjusiojo kišenės neištraukė, o rado jį iškritusį. Iškritusį telefoną pasisavino, nes buvo supykęs ant nukentėjusiojo už tai, kad jis jam ir jo sugyventinei J. R. nedavė ramybės, šiuo telefonu pastoviai siuntinėjo žinutes. Mano, kad nukentėjusysis neteisingai teigia, kad iš jo buvo pagrobta 60 Lt. Jis tiek pinigų negalėjo turėti, nes iš šių pinigų pirko alų, dalį pinigų galėjo pamesti. Kad nukentėjusysis A. P. ir I. Š. buvo girti, patvirtino policijos darbuotojas. Kasatorius teigia, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog jis pagrobė 60 Lt, nėra. Pripažįsta, kad A. P. telefoną pasisavino, todėl prašo padarytą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį.

Be to, kasatorius teigia, kad už padarytus nusikaltimus teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teismas visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nuoširdų prisipažinimą, kad pasisavino nukentėjusiojo telefoną, kad padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teigia, kad, būdamas tardymo izoliatoriuje, užsikrėtė nepagydoma liga – atviros formos plaučių tuberkulioze, pastoviai gydomas kalėjimo ligoninėje, jam reikalingi vaistai, kurių laisvės atėmimo vietoje jis negali gauti. Dėl jo susirgimo kalti tardymo izoliatoriaus darbuotojai, patalpinę jį kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Teismas, nors ir turėjo galimybę, jo nuo bausmės neatleido ir, nenustatęs nei vienos lengvinančios aplinkybės, neatsižvelgęs į tai, kad jau esąs nubaustas nepagydoma liga visam gyvenimui, paskyrė tokią griežtą bausmę. Jis anksčiau buvo kelis kartus teistas, tačiau atlikęs bausmę pradėjo naują gyvenimą, stengėsi pasitaisyti, sukurti šeimą, įsidarbino, darbe apibūdinamas labai gerai, šių nusikaltimų nebūtų padaręs, jeigu nukentėjusysis nebūtų jo bei jo būsimos šeimos terorizavęs.

Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismai neįsigilino į bylos medžiagą, nesiaiškino, ar A. P. jį ir jo sugyventinę terorizavo, nepagrįstai nepatikėjo jo sugyventinės parodymais, nesiaiškino ką A. P. ir I. Š. veikė nuo 20 val. iki 3 val. nakties, kur jie pirko gėrimus. Kratos metu pas jį (kasatorių) buvo rasta tik 12 Lt ir telefonas. Be to, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis esąs pavojingas recidyvistas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka skundžiami teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra ne kasacinės, o apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tie patys argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Į juos apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl yra atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Dėl Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. N. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad A. N. iš A. P. vidinės striukės kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną, o iš kelnių kišenės – 60 Lt. Vagystė, padaryta iš nukentėjusiojo drabužių, pagrįstai pripažinta kišenvagyste ir kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. A. N. A. P. turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo perduotas jo žinion, todėl kasatoriaus prašymas jo padarytą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Skiriant A. N. bausmę baudžiamojo įstatymo reikalavimai nėra pažeisti. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, motyvuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. A. N. tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą sušvelninti bausmę, pagrįstai nurodė, kad A. N. laikytinas recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 76 straipsnio taikymo, nutartyje taip pat pagrįstai nurodė, kad byloje duomenų, jog A. N. iki nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios būtų per sunku atlikti bausmę, nėra.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. kasacinį skundą atmesti.