Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, dalyvaujant B. S. išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad 2014-06-08 apie 13.30 val. viešoje vietoje, ant šaligatvio Kaune, Varnių g. priešais 40 namą, B. S. dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mamos sutikimu prekiavo braškėmis neturėdama tam leidimo, tačiau nepilnametė neturi amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė. Šiuo atveju B. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar jos panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi, ATPK 181 str., numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK3.155 straipsnyje. Tai šiuo atveju tirta nebuvo.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Tokiais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ir ar dėl to padarymo tas asmuo kaltas (ATPK 256 str.).

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Kaip matyti iš byloje esančio Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio S. V. tarnybinio pranešimo, patruliuojant buvo pastebėta pilietė, prekiavusi braškėmis, ji pareigūnui pateikė moksleivio pažymėjimą ir nurodė, kad Kauno raj. turi sodybą. Nustatyta, kad uogomis prekiavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš A. M. paaiškinimo matyti, kad ji su mama ir močiute kelioms dienoms atvyko paatostogauti į Kauną, močiutė sodyboje augina braškes, mama pasiūlė jas parduoti, ji braškes pardavinėjo Varnių g. Prieš tai jos mama skambino į VMI konsultacijos, kur jai paaiškino, kad pakanka žemės nuosavybės dokumento, jei būtų žinojusi, kad reikia kažkokių papildomų dokumentų, nebūtų prekiavusi. (b.l. 6)

Įvertinus surinktą medžiagą konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad mergaitė A. M. būtų ilgą laiką verčiama dirbti sunkų, jai nepriimtiną darbą, tai darytų pastoviai, o vien dėl to, kad mergaitė prekiavo neturėdama leidimo, negalima laikyti, kad jos motina, B. S., leisdama prekiauti dukrai močiutės augintomis uogomis panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Taip pat teismas pažymi, kad protokole, formuojant kaltinimą nėra nurodyta, kokį teisės aktą B. S. pažeidė ir koks konkrečiai leidimas nebuvo gautas, nepateikiama nuorodos į teisės aktą, kurio pažeidimu B. S. buvo apkaltinta. Todėl administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos B. S. pagal ATPK 181 str. 1 d. teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.