Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nepilnametės nukentėjusios G. P. atstovei pagal įstatymą R. S., nepilnametės nukentėjusios atstovei advokatei A. U., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Jan Kučinskij, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus r., pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " darbininku, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2014-03-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2016-04-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 5 mėnesiams. Bausmę atlikęs, 2017-10-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2017-11-12, apie 18.00 val., bute, esančiame Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sudavė vieną kartą rudos spalvos, odiniu diržu savo šeimos nariui - mažametei dukrai G. P., gim. 2010 m., per kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

K. V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sekmadienį, galėjo tai būti šių metų lapkričio 12 diena, buvo namuose. Buvo blaivus. Jie gyvena nuomojame bute Nemenčinėje, Vasaros gatvėje. Jo mažametės dukros pradėjo labai triukšmauti, neklausė motinos R. S., tada jis labai supyko ir apvyniojęs diržą apie ranka, jo galu sudavė savo mažametei dukrai G. P. per kojos šlaunis. Nuo suduoto smūgio liko raudonos žymės. Dukra iš karto apsiverkė, tada apsiverkė ir jis. Dukros atsiprašė. Tą pačia dieną policijos niekas nekvietė. Kitą dieną grįžo namo išgėręs, sukonfliktavo su sugyventine, kuri iškvietė policijos pareigūnus ir papasakojo apie dukros atžvilgiu pavartotą smurtą. Dėl savo elgesio labai gailisi ir išgyvena. Pasižada daugiau nenusikalsti. Jis vienas šeimoje dirba, išlaiko šeimą, vaikams nupirko televizorių.

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

L. R. S. parodė, kad gyvena jau dešimt metų kartu su savo sugyventiniu V. P., gim. 1991 m., veda bendrą ūkį bei turi tris vaikus. Šiuo metu ji laukiasi ketvirto vaiko. Sugyventinį gali charakterizuoti teigiamai, jis yra dirbantis, rūpinasi vaikais, alkoholį vartoja retai. 2017-11-12 apie 18.00 val., jų bute blaivus sugyventinis sudavė diržu keletą kartų mažametei dukrai G. P., gim. 2010 m., dėl to, kad ši per garsiai žaidė. Kiek būtent kartų V. sudavė dukrai nežino, bet po jo suduotų smūgių diržu ant G. kairės kojos liko mėlynė. Papildomos apklausos metu ji patikslino, kad sugyventinis sudavė vieną kartą diržu dukrai. Greitoji med. pagalba kviečiama nebuvo. Sugyventinis dėl savo tokių veiksmų atsiprašė, todėl ji į policiją nesikreipė. Kai sugyventinis vėl ėmė smurtauti jos atžvilgiu iškvietė policiją. D. G. išsigando, jai skaudėjo koją, kuri buvo sumušta, kitų rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nubausti įstatymo nustatyta tvarka sugyventinį V. P. dėl jo neteisėtų veiksmų dukros atžvilgiu. V. P. yra teistas prieš du metus dėl smurto dukros atžvilgiu. Po teismo iki šiol sugyventinis jokio smurto jos ir vaikų atžvilgiu nenaudojo. Dukrai atlikti kūno tyrimą pageidauja, prašo išduoti užduotį. Pati pas medikus nesikreips, nes sužalojimų nepatyrė. Ji neturi pretenzijų sugyventiniui dukros tėvui V. P. dėl to, kad jis 2017¬11-12 diržu sumušė savo dukrą. Sugyventiniui civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad V. P. bausmę skirtų teismas (b. l.33,-34, 42-43).

R. S. protokole – pareiškime užfiksuota, kad sugyventinis 2017-11-12, apie 18.00 val., Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinės k., (duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu, sudavė keletą kartų diržu mažametei dukrai G. P., gim. 2010 m., dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą, taip pat ant kairės kojos liko sumušimo žymės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti sugyventinį (b. l.1).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KPV vyr. patrulės Ž. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017-11-13, apie 16.30 val., Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinės k., (duomenys neskelbtini), bute, V. P., gim. 1991 m., konflikto metu, pastūmė sugyventinę R. S.. Akivaizdžių smurto požymių matyti nebuvo. Taip pat moteris pasakė, kad 2017-11-12 sugyventinis diržu sudavė jų dukrai G. P.. Ant mergaitės kojos matėsi dvi kraujosruvos (b. l.14-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra 3 kambarių butas, esantis adresu Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinės k., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu patalpose bendra tvarka nepažeista, daiktai savo vietose. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas šviesiai rudos spalvos diržas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (b. l. 16-21).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas diržas, kuris yra odinis, rudos spalvos. Diržo plotis 35 mm. Diržo išorinėje pusėje yra du vienodi užrašai R.display, šie užrašai įspausti į diržą. Vienas diržo galas baigiasi susmailėjimu, jame yra 7 kiaurymės, kitas diržo galas baigiasi galimai aliuminine sagtimi, ant kurios taipogi išorinio paviršiaus yra užrašas R A. D. po apžiūros, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l.22- 24).

Apžiūros protokolu apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2017-11-13 paskambinusi R. S. pranešė, kad grįžęs į namus girtas sugyventinis jai grasina, keikia. Taip pat ji pranešė, kad vakar sugyventinis užgavo septynių metukų mergaitę su diržu, dėl to pas mergaitę liko mėlynė. Prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai (b. l.27-28).

2017-11-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G3721/2017 (01) konstatuota, kad G. P. nustatytos kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, kurios padarytos paveikus kietu buku daiktu 1-3 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l.52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė vieną kartą rudos spalvos, odiniu diržu savo šeimos nariui - mažametei dukrai G. P., gim. 2010 m., per kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas kairės šlaunies poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo mažametį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojos R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Įvertinus tai, kad V. P. savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą padarė mažamečiui asmeniui, teismas jo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nenustatyta V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei mėnesiui po bausmės atlikimo už ankstesnes nusikalstamas veikas. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja neigiamai, paneigia bet kokias galimybes kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., t. y. vos daugiau nei per du metus, yra padaręs 3 (tris) smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, smurtinio pobūdžio veiksmai visais atvejais nukreipti prieš mažametį, negalintį savęs apginti, asmenį, nusikalstamų veikų padarymo vieta taip pat ta pati – mažametės nukentėjusios gyvenamoji vieta (b. l. 81-83). Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad V. P., bausmės vykdymo už ankstesnes nusikalstamas veikas atidėjimo metu, pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus, būdamas neblaivus keldavo konfliktus su šeimos nariais, dėl ko teisme buvo svarstomas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (b. l. 96-97). Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. P. sistemingai daro administracinius pažeidimus (nusižengimus), 2 pažeidimai padaryti taip pat prieš savo šeimos narius (b. l. 85-88). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis dirba ir prisideda prie šeimos išlaikymo, negali paneigti bausmių paskirties, nes įstatymas, kiekvienam asmeniui, turinčiam vaikų numato pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ši aplinkybė nedraudžia teismui paskirti sankcijoje numatytą bausmę. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, sistemingas administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (b. l. (58-59).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja teismą, priimantį nuosprendį, pasisakyti dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam. (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, tai pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Jau buvo minėta, kad kaltinamasis V. P. sistemingai daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas mažametės nukentėjusios atžvilgiu (per du metus ir du mėnesius padaryti trys tyčiniai nusikaltimai), anksčiau teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl grasinimo nužudyti šeimos narį, teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė apimtas nepaaiškinamo pykčio, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti, kad V. P. nepasislėptų nuo realios laisvės atėmimo bausmės, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistina į kardomąją priemonę – suėmimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2, 4 dalimis). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas diržas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kompaktinė plokštelė paliktina saugoti byloje (94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti V. P. (V. P.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. P. (V. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinę plokštelę - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.