- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2YT-618-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01843-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- B. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Prasauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. A. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, kurį sudarė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą, kurį priėmė po savo motinos E. K. mirties (b. l. 2–3).
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. K., kuri buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo. 2001 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities sprendimu bei 2001 m. kovo 22 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu jos motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,39 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti motinai priklausantį turtą. Ji per šešis mėnesius nuo motinos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau ji to nepadarė, kadangi tuo metu jos motina privalomai registruoti turto neturėjo, t. y. nebuvo, ką paveldėti, o paveldėti daiktinių teisių (teisės į nuosavybės atkūrimą) nebuvo galima. Po motinos mirties jai atiteko visi motinai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, nes motina iki mirties gyveno jai priklausančiame name. Ji baigė tvarkyti ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimo motinai dokumentus, dalyvavo žemės sklypo matavimuose, pasirašė už motiną žemės sklypo plane. Šiuo žemės sklypu ji naudojasi ir jį dirba iki šiol. Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2–3; 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 05 sek. – 12 min. 45 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad neprieštarauja pareiškimui. 2000 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypas buvo pamatuotas ir paženklintas vietoje. Grąžinamos natūra žemės ribų paženklinimo–parodymo akte ir žemės sklypo abrise pasirašė E. K. dukra B. A.. Žemės sklypo plane taip pat yra pareiškėjos parašas. E. K. įpėdinės aktyvius veiksmus įrodo tai, kad VĮ Registrų centras buvo pateiktas sprendimo originalas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota E. K. nuosavybės teisė į žemės sklypą. To neatlikus, Nekilnojamojo turto registre būtų palikta žyma, kad žemės sklypo atžvilgiu E. K. daiktinės teisės neįregistruotos. Žemės sklypo archyvinėje byloje paliktas neoficialus įrašas, kad sprendimas atiduotas B. A. NŽT nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise žemės sklypo dalį. Testamentų registro išraše duomenų apie bet kokias E. K. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 24–25; 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 50 sek. – 29 min. 30 sek.).
Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažinojo E. K., kuri gyveno su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini). Kiek vaikų turėjo, nežino. Žino, kad turėjo dukrą – pareiškėją. E. K. mirė gal prieš 10 ar 11 metų. E. K. turėjo apie 4 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tą žemę ji paveldėjo iš tėvų. Ji kalbėjo, kad padavusi dokumentus dėl žemės atkūrimo. Po E. mirties jos turtą valdė dukra B., ši dirbo žemę (2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 15 sek. – 18 min. 45 sek.).
Liudytojas P. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažinojo K., nes jis gyveno (duomenys neskelbtini). K. vardai buvo E. ir J. Jis kartu mokinosi su jų dukra B. Pirmas mirė J. Kai mirė E., jos turtas atiteko B. Turtą sudarė gyvuliai, 4 ha žemės. Negirdėjo, kad dėl žemės būtų ginčų (2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 40 sek. – 20 min. 50 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Pareiškėjos motinos palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimais (b. l. 5–6), kad (duomenys neskelbtini) mirė E. K. ir (duomenys neskelbtini) mirė J. K.; notaro liudijimu (b. l. 7), kad dėl E. K. palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė; sutuoktuvių liudijimu (b. l. 8), kad pareiškėjos pavardė iki santuokos buvo V.; santuokos liudijimu (b. l. 9), kad E. K. pavardė iki 1956 m. spalio 21 d. buvo V.; gimimo liudijimu (b. l. 10), kad B. V. gimimo liudijime motina nurodyta E. V.; Gyventojų registro išrašais (b. l. 11–12), kad E. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini); pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13), kad J. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 15), kad nuo 2001 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. K. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko 2001 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 167ŽV; Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 167ŽV (b. l. 17), kad įsakyta atkurti nuosavybės teisę į žemę; Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 18), kad nuspręsta atkurti nuosavybės teises E. K. į žemę, perduodant neatlygintinai 1,80 ha žemės ir 0,59 ha miško; žemės sklypo planu (b. l. 19–20), kad žemės sklype už mirusią E. K. pasirašė pareiškėja; Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 29), kad sprendime už mirusią E. K. pasirašė pareiškėja; žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktu (b. l. 30), kad su žemės sklypo ribomis susipažino ir sutiko pareiškėja; žemės sklypo abrisu (b. l. 31), kad abrise už mirusią E. K. pasirašė pareiškėja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju pareiškėja laikoma priėmusia E. K. palikimą, kai pareiškėja faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovo teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja savo motinos E. K. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Pareiškėjos nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai. Šių liudytojų teisme duotais parodymais priežasties netikėti nenustatyta. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja savo motinos E. K. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po savo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.