Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , civiliniam ieškovui A. U., jo atstovui advokato padėjėjui S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo , nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. U. skundą, kuriame

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ,gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 188 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. tiksliai nežinomu laiku, laikotarpyje nuo 2012m. vasaros iki 2013m. vasario 5d. dėl neatsargumo sugadino bei sunaikino svetimą turtą ir padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiajam asmeniui, o būtent : išardė, supjaustė bei pardavė metalo laužo supirkėjams A. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį UAZ3303-01, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, stovėjusį G. G. močiutei P. A. , mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. parodė, kad , kai jis buvo ūkininkas, su G. G. močiute P. A. jų ūkiai U. kaime buvo šalia, todėl jis jos paprašė leisti pas ją kieme pasistatyti savo žemės ūkio techniką. Jis tame kaime savo sodybos neturėjo, pats gyveno Š. mieste. Su P. A. bendrauti pradėjo, kada pradėjo ūkininkauti, nuo Nepriklausomybės paskelbimo, maždaug 1991 ar 1992 metais. Tuo metu turėjo automobilį UAZ, kurio pagaminimo metai 1988 m. Šį automobilį jis laikė P. A. daržinėje, kad neužlytų lietus, nes neturėjo, kur daugiau laikyti. Automobilis buvo labai geros būklės. Tuo automobiliu iš miško ar nuo geležinkelio veždavo malkas, kartu su juo važiuodavo ir G. G. Vėliau jis visą techniką išsivežiojo, o automobilis UAZ liko. Ūkininkavo U kaime iki praeitų metų, vėliau ūkį užrašė dukrai. Žemės ūkio techniką perkraustė į kitą sodybą. UAZ-o nebuvo kur dėti, jis būtų buvęs lietuje, todėl paliko ten pat. P. A. jam leido automobilį laikyti pas ją. Paskui kitą techniką jis pardavė. Su R. D. susipažino žvejyboje. Paskui jis jam padėdavo ir šieną nupjauti, ir malkas parvežti, dar su tuo pačiu UAZ-u veždavo. Lyg 2012 m. jo R. D. paprašė parduoti automobilį. Ėjo į P. A. sodybą pažiūrėti automobilio. Vieną sykį rado duris praviras, tai buvo 2012 m. R. D. automobilis patiko. Tuo metu automobilio variklį buvo išėmęs, palikęs toje pačioje patalpoje, galimam pirkėjui pažadėjo, kad įdės dyzelinį variklį, buvo numatęs, iš kur jį pirks. Tą dyzelinį variklį buvo radęs internete, automobilio FORD FIESTA, nors variklis ir buvo silpnesnis, 1,6 l tūrio. R. D. automobilį iš jo būtų pirkęs už 3500 Lt – su sąlyga, kad įdės dyzelinį variklį. Automobilis buvo geras, buvo laikomas daržinėje, kur yra gera ventiliacija. Vieną kartą automobilį pavyko apžiūrėti, jį apeinant, nes daržinės durys buvo neužrakintos, kitą kartą daržinės duris rado užrakintas. Kai 2012 m. vasarą netoliese pjovė žolę, tą automobilį matė per užrakintas daržinės duris, vadinasi, automobilis dar buvo. Jis tos daržinės raktų neturėjo. P. A. sūnaus V. A. paprašė atrakinti daržinės duris ir parodyti automobilį. Norėjo automobilį išsivaryti. Tuo metu pati P. A. buvo mirusi. Su V. A. kalbėjo jo dukra S. U. V. A. iš pradžių sutiko duoti raktus, paskui jo dukrai liepė kreiptis į G. G., nurodė, kad jis perėmė ūkį. Jo dukra paskui bendravo su G. G., ji sakė, kad jG. pasakė jai, kad daržinę atrakins. Liepė sūnui nuvažiuoti pažiūrėti mašinos, ar ji ten dar stovi. Į sodybą nuvažiavo jo sūnus ir pamatė, kad mašinos ten nebėra. Paskui ten nuvažiavo pats ir pamatė, kad mašinos nėra, yra tik detalės – priekinis tiltas su lingėmis ir padangos. Tada kreipėsi į G. G., kuris pasakė, kad automobilį išardė ir pardavė metalo supirkėjams. G. G. pasakė, kad esą galvojo, jog automobilis yra jo „babos“ (močiutės). Tada su juo kalbėjosi ir dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė. Jis mano, kad G. turėjo žinoti, kad automobilis priklauso jam, nes tuo automobiliu kartu su juo važinėdavo, kai jis buvo dar paauglys, kokių šešiolikos metų, veždavo kartu šieną, malkas. Ir G. G. dėdė žinojo, kad tas automobilis yra jo. P. A. savo technikos neturėjo, automobilio nevairavo. Jis su savo technika jai daržus apdirbdavo. Jis turėjo ir daugiau technikos, kurią laikė P. A. kieme – bulvių sodinimo mašiną , bulvių kasamąją, kultivatorių, sėjamąsias, plūgus, lėkštes. Vėliau kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą dėl vagystės. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos (už mašiną) atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (už sveikatos sugadinimą) pilnai. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jam antrą ar trečią dieną po to, kai sužinojo apie mašinos išardymą, ėmė drebėti, tirpti rankos, galva svaigti, vėliau buvo nustatyta priešinsultinė būklė. Problema buvo su galvos kraujotaka. Netekti turto jam yra stresas. Ligoninėje gulėjo. Teko operuotis, pergyveno. Jam ta mašina buvo labai brangi, jis ja užsidirbdavo duonai. Mašina stovėjo nenaudojama 6-7 metus . Iki tol mašiną naudojo. Tiek laiko jos nepardavė, nes ji niekam netrukdė, nerado kliento. Kai rado klientą, ėmė prašyti atrakinti daržinę, kur buvo mašina. Be to, G. G. kurį laiką buvo Ispanijoje. Į Lietuvą jis grįždavo vasarą, ir į močiutės sodybą. Jis mano, kad kai močiutė mirė, jos sūnus (G. G. dėdė) V. A. buvo išgeriantis, nebenorėjo ten nieko daryti, todėl ūkį užrašė P. A. dukrai, G. G. mamai, kuri yra Ispanijoje, o ši tikriausiai perrašė savo sūnui. Su G. G. anksčiau daug bendraudavo , kai jis grįždavo iš Ispanijos. Mašiną vertina 1000 Eur, nes tiek pasiūlė pirkėjas. Jis jo prašė ir daugiau, bet jis sutiko tik tiek mokėti. Mašina buvo gera, nes buvo laikoma pastogėje. Mašinos nenaudojo, nes nebeturėjo sveikatos ūkininkauti. Jam padaryta didelė žala, nes 3500 Lt yra didelė suma. Mašina buvo jo duona, uždarbis. Gauna 250 Eur per mėnesį dydžio pensiją. Gyvena dviese su drauge, kuri gauna neįgalumo pašalpą, kuri yra apie 200 Eur. Gyvena 3 kambarių bute, kurį per pusę dalijasi su kita šeima. Dokumentus apie savo pensiją ir butą pateiktų. Turėjo anksčiau kaip nekilnojamąjį turtą ir žemės, bet dovanojo dukrai. Jokios technikos realiai nebeturi, pagal dokumentus dar turi automobilį. Traktorius yra, bet jis 10-12 metų nepraėjęs techninės apžiūros, jis registruotas jo vardu, bet nevažiuojantis. Buto viena dalis registruota jo vardu. Automobilis UAZ buvo varomas keturiais ratais. Automobilio kėbulas nebuvo išardytas. Automobilio konstrukcija buvo originali. Automobilio variklį jam padėjo išimti sūnus. Iki variklio išėmimo automobilis kurdavosi labai gerai. Automobilį G. G. yra vairavęs, be jo leidimo, mašina buvo daržinėje, o jis važinėdavo, žmonės iš P. kaimo sakė, kad matė G. G. vairuojant. Jis anksčiau jo prašydavo leisti pavairuoti, bet jis neleisdavo, nes G. tuo metu buvo nepilnametis. Vėliau tuo automobiliu važiuodavo toks K. Ž., kuris pas jį dirbo. Mirus G. G. močiutei, iškraustė daiktus iš jos sodybos, nes išvažiavo į Kėdainius. Ten išvažiavau gyventi, nusipirko pusę buto. Daiktus išsivežė, nes nebenorėjo jų ten laikyti, kai jo nėra, jų negali prižiūrėti, todėl daiktus išvežė pas sūnų. Ištisai sodyboje nebūdavo, todėl nežino, kiek laiko G. G. būdavo ten, kada grįždavo iš Ispanijos. Būdavo tik su reikalu, kada ta močiutė ateidavo pas jį į ūkį ir prašydavo šį bei tą padaryti. Pažiūrėjęs į daržinę, matė savo mašinos priekinį tiltą su lingėmis. Kai kreipėsi į policiją, tuos daiktus dar matė. Tie daiktai jam nebuvo grąžinti, kur jie dingo. M. P. A. automobilio nevairavo. Ji valdė apie tris hektarus su trupučiu žemės. Dalis žemės buvo ganyklos, dalis buvo ariama žemė. Žemę jai dirbdavau jis. Nuo stovėjimo po stogu mašinos vertė nekrito, jeigu ji būtų stovėjusi nevėdinamoje patalpoje, mašina gal būtų supuvusi, bet toje daržinėje buvo tarpai, tinkama ventiliacija, mašina buvo gero stovio. Jis yra pripažintas antros grupės invalidu dėl klubo sąnario ir jį kamuoja priepuoliai – tai rankos ima virpėti, tai žandą perkreipia, tai sutraukia pirštus. Tai susiję su galvos smegenų veikla. Tie simptomai atsirado po mašinos sunaikinimo. Jo šeimos pajamos, per mėnesį abiejų pensijas kartu sudėjus, – apie 450 Eur. Atmetus išlaidas mokesčiams ir medikamentams, jam lieka 170 Eur. Šiandien jo banko sąskaitoje nėra nė vieno euro. Medikamentus vartoja nuolat, kiekvieną dieną, kartais 6 tabletes, kartais tik dvi per dieną. Vaistus pradėjo gerti po mašinos dingimo. 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į policiją dėl vagystės. Duomenys apie gydymąsi yra nuo balandžio mėnesio, nes jis į gydytojus kreipėsi ne iš karto. Sveikata jam buvo sutrikusi iš karto po sužinojimo apie mašinos dingimą, bet jis niekur nesikreipė, gulėjo namuose paslikas ir gėrė tabletes. Kai truputį atsigavo, tada tik kreipėsi į gydytojus. Gavęs žalos atlyginimą, jis pirktų vaistų, o dar ir reikia dešinio klubo operacijos. Pensija jam yra pervedama į banko kortelę.

Kaltinamasis G. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. U. pažįsta, santykių su juo nėra jokių. Kiek pamena, automobilis UAZ stovėjo nenaudojamas pas jo močiutę P. A. U. kaime nuo 1992-1994 metų. Yra girdėjęs, kad šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis ir užmuštas žmogus, su mašina buvo pabėgta iš įvykio vietos, o A. U. yra dirbęs policijoje, ten turėjo pažinčių, viską sutvarkė, dėl to buvo išimtas variklis ir tas automobilis pastatytas pas jo močiutę ir užkrautas šiaudais, nes žinojo, kad ten niekas nesilanko. Galima sakyti, kad automobilis buvo paslėptas. Mano, kad jeigu mašina nebūtų buvusi slepiama, ji nebūtų buvusi uždangstyta. Jis 2011 m. tą mašiną išardęs pardavė, o 2013 m. paskambino U. dukra ir sako, kad nori pasiimti automobilį. Pasakė, kad gerai, ji pažadėjo atvažiuoti. Vėliau pasakė, kad tą automobilį pardavė ir jo nebėra. Jis su pačiu A. U. dėl automobilio nėra bendravęs, tik su jo dukra. Po kiek laiko gavo kvietimą į policiją dėl šio automobilio UAZ, nes A. U. parašė pareiškimą ant jo, kad sugadino jo turtą. Automobilio nebuvo įsigijęs. Galvojo, kad automobilis yra jo močiutės P. A.. Pas močiutę būdavo vasarą. Nei jis tą mašiną matydavo, nei jį kas į tą daržinę leisdavo, nes ten būdavo laikomos ir valdiškos trąšos. Netiesa, kad jis ta mašina važinėjo, ta mašina nuo 1994 metų stovėjo nenaudojama. Jo močiutė P. A. mirė 2009 m. lapkričio 25 d. Po močiutės mirties jos turtą paveldėjo jo mama N. G. Mama jį įpareigojo tvarkyti, prižiūrėti ir valdyti paveldėtą turtą. Toje sodyboje negyveno, tik tvarkėsi, sodybą prižiūrėjo nuo 2011 m. Daržinėje buvo prikrauta pilna šieno, ėmė tą šieną (šiaudus) vežti į lauką, rado užkrautą išardytą automobilį. Automobilis buvo be variklio, be valstybinių numerių. Pagalvojo, kam tas automobilis reikalingas. Automobilį supjaustė ir pardavė į metalo laužą. Detales irgi pardavė į metalo laužą. Ta daržinė visada yra rakinama spyna, niekas negalėjo matyti automobilio, nes nebūtų galėję į vidų įeiti. Kiek gavo už parduotą metalo laužą, neatsimena, gal 500 Lt. Ta mašina buvo pažeista korozijos, nes toje daržinėje buvo naudojama salietra. Anais laikais tokių pinigų, kokių prašo A. U., mašina nebuvo verta. Maksimum galėjo būti verta 500 Eur, bet būtų reikėję papildomų investicijų. Matydavo, kad žemės ūkio padargai pas močiutę kieme stovėjo. Močiutė automobilio nevairavo, savo automobilio neturėjo. Galvojo, kad tą automobilį močiutė galėjo gauti už pajus ar panašiai. Automobilis visada buvo užkrautas šiaudais. Nesutiko iš karto atlyginti tokią sumą, kokios prašė A. U., nes iki važiavimo į policiją su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Kai buvo akistata policijoje, nukentėjusysis su juo nėjo į kalbas, jis norėjo pinigų už tą nenaudojamą daiktą. Gali atlyginti žalą, bet ne tokią sumą pinigų, kokios jis prašo. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio. Jam kyla klausimas, iš kur būtų galima žinoti, kad A. U. susirgo būtent dėl sunaikinto automobilio, o ne dėl to, kad jis apskritai turėjo kokių ligų ir anksčiau. Juk tokio amžiaus žmogus galėjo susirgti ir šiaip. Jis nedirba, darbo biržoje nėra registruotas. Savo pajamų neturi. Gyvena su močiute (duomenys neskelbtini). Močiutė gauna pensiją, ir jie iš jos gyvena. Anksčiau dirbo užsienyje, prieš septynis metus, rūbus yra nusipirkęs anksčiau. Jokia individualia veikla neužsiima. Iš ko galėtų atlyginti prašomą sumą, nežino. Yra neteistas. Baustas yra už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Automobilį buvo įsigijęs anksčiau, dabar išregistruotas. Nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi. Gali atlyginti iki 500 Eur už automobilį. Dėl neturtinės žalos dydžio, kokį galėtų atlyginti, neįsivaizduoja. Jis automobilį supjaustė 2011 m. Jam dėl automobilio skambino 2012 m., kai jau nebebuvo to automobilio. Jis yra darbingas pilnai. Neįgalumo nėra nustatyta. Lietuvos Respublikoje apskritai nėra dirbęs. Automobilių sodyboje neardo. Kai buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo pasiskolintą automobilį. Jam buvo paskirtos 5 Eur ir 14 Eur dydžio baudos. Tuo metu pas vieną žmogų neoficialiai dirbo ir iš tų pinigų sumokėjo baudas. Jo mama paveldėjo močiutės turtą – žemę, namą ir daržinę. Paveldimo turto aprašą matė, jame nebuvo įrašyta automobilio UAZ. Pamatęs automobilį daržinėje, mamai neskambino ir neklausė, kodėl jis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto aprašą. Jam dėl to automobilio nekilo klausimų. Laikotarpiu nuo močiutės mirties 2009 m. iki 2011 m. sodybą prižiūrėjo jis, tik „paveldėjimas buvo surašytas“ nuo 2011 m. Močiutės sūnus V. A. nieko sodyboje neprižiūrėjo, nes jis išgeriantis žmogus. Nuo 2011 m. sodyboje prasidėjo rimtesni valymo darbai. Apie eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, girdėjo iš kito žmogaus, tai senas žmogus, jo močiutės draugė. Jis suprato, kad buvo turėta omenyje, kad eismo įvykio metu automobilį, padariusį avariją, vairavo A. U.. Ar ardydamas automobilį, matė jame gedimų, neprisimena. Mano, automobilis daugiau kaip 500 Eur nevertas. Pirmą kartą jam paskambinusi telefonu A. U. dukra paprašė daržinės rakto. Atsakė, kad „gerai“, raktą pažadėjo duoti. Klausė, kam raktas reikalingas. Ji atsakė, kad tėvas nori atvažiuoti automobilio pasiimti. Pasakė „gerai, paskambink, kada reikės“. Jeigu tiksliai, A. U. dukra, paskambinusi pirmą kartą pasakė: „tėtis prašė rakto, kad pasiimtų automobilį“. Tuo metu automobilio jau nebebuvo, jis buvo išardytas. Apie tai jai nesakė. Kodėl nesakė, kad išardė automobilį, nežino. Kai jam A. U. dukra paskambino dar kartą, kai jau norėjo pasiimti automobilį, pasakė, kad jo nebėra, išardytas. Ikiteisminio tyrimo metu apie galimai buvusį eismo įvykį nežinojo, dėl to apie jį ir neminėjo. Apie to eismo įvykio aplinkybes nieko nežino. Nėra įsitikinęs, kad tikrai buvo kažkoks eismo įvykis. A. U. vaikų nežino, tik žino, kad dukra Sonata dirba (Radviliškio rajono apylinkės) teisme. Santaupų, kurias būtų sukaupęs iš darbo užsienyje, nebeturi. Neketina registruotis darbo biržoje.

Liudytoja S. U. parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėtis, kaltinamąjį pažįsta, santykiai anksčiau buvo normalūs, o kai tėvelis parašė pareiškimą, jis su ja nebesisveikina. Kaltinamąjį G. G. pažįsta, nes gyveno tame pačiame mieste – Š. Jis Š mokėsi, gyveno. Jie susipažino, kai jis grįžo iš Ispanijos. Tai galėjo būti 2009 metais. Tuo metu dar nebuvo kilę problemų su automobiliu. Bendraudavo, susiskambindavo, susirašydavo. Nežinojo, kad jis perėmė valdyti savo močiutės sodybą. Kad automobilis buvo kažkur laikomas, žinojo, bet kur konkrečiai, pasakyti negali. Paskutinį kartą tą automobilį matė tėvų namuose gal 2008 metais. Tėvai tais metais skyrėsi ir automobilis buvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paskui tėvas kažkur automobilį išvežė ir ji juo nebesidomėjo. Paskambino jai tėtis ir pasakė, kad rado pirkėją automobiliui, prašė jos, kad paprašytų V. A. raktų nuo daržinės, nes V. A. gyveno tame pačiame name kaip ir ji. Sutiko V. A., paprašė raktų, jis pasakė, kad raktų neturi, nes visi raktai yra pas G. Kadangi jie tuo metu gražiai bendravo, santykiai buvo geri, paskambino G, pasakė, kad tėtis nori pasiimti automobilį iš daržinės ir reikia raktų. G, atrodo, pasakė, kad „tegul atvažiuoja, raktus duosiu“, paskui jis pasakė, kad to automobilio nebėra. Ji apie tai pranešė tėveliui, o tėvelis kreipėsi į policiją su pareiškimu. G. G. apie tai, kad automobilio nebėra, pasakė ne pirmo pokalbio metu. Neprisimena , ar ji klausė, kur jis tą automobilį padėjo. Po to, kai paaiškėjo, kad automobilis yra sunaikintas, tėtis kreipėsi į policiją. Tėtis yra karšto būdo, jis labai ūmiai sureaguoja į viską, tai ir tada jis reagavo taip pat – keikėsi, pergyveno, tai matė iš jo pakelto tono, kaip jis kalbėjo su ja po to, kai išsiaiškino, kad G. G. pasielgė. Žino, kad tėčiui buvo negerai su sveikata. Jie tuo metu gyveno skirtinguose miestuose. Tėtis skundėsi sveikata ir sakė, kad kreipsis į gydytojus. Iki automobilio dingimo tėtis jai visada atrodė stiprus fiziškai. Kažkada anksčiau jis buvo papuolęs į ligoninę su kažkokiu staigiu priepuoliu, bet kokiais metais, negali pasakyti, tačiau žino tik apie tą vieną atvejį. Po paaiškėjimo apie dingusį automobilį G. G. su ja nebesisveikina. Materialiai ji tėčiui nepadeda, nes nelabai yra iš ko padėti. Tėtis gauna pensiją, mano, kad jam 1000 Eur yra didelė suma. Tai ir jai būtų didelė suma. Kokios yra tėčio išlaidos, jie apie tai nekalba, nežino, kiek jam lieka pinigų pragyvenimui. G. G. dažnai mato Š. važinėjantį sunkvežimio formos mašina, pasiteiravo jo draugų, jie pasakė, kad jis dabar perka mašinas, suremontuoja ir parduoda, iš to gyvena. Mano, kad ta prekyba automobiliais yra jo pragyvenimo šaltinis, nes jis gyvena su mergina, turi vaiką, gyvena atskirai kaime, jo močiutė gyvena kitame kaime, jo mama yra užsienyje. G. G. gyvena A. kaime. Sodyba, kurioje jis gyvena, yra jo giminaičių, kurie davė jam naudotis. Jo vaikas – dukrytė gal šešerių metų amžiaus. Jo draugę iš matymo žino, ji yra dirbanti. Žino, kad buvo žiema, kai jai tėtis paskambino ir pasakė, kad turi pirkėją automobiliui. Galėjo būti kokie 2013 metai ar 2012 metai. Kai ji nustojo su G. G. bendrauti, jos tėtis po kurio laiko paprašė raktų, o kai ji jam paskambino, jis pasakė, kad mašinos nebeturi, nors ji, bendraudama su juo gana ilgą laikotarpį, susidarė įspūdį, kad G. G. tikrai žinojo, kad stovintis pas jo močiutę automobilis yra jos tėčio., nes kai ji jam paskambino ir pasakė, kad tėtis nori atsiimti mašiną, jis pasakė „gerai, duosiu raktus“, tai išeina, kad jam buvo žinoma, kur yra tėčio mašina.

Liudytojas Ž. U. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėtis, kaltinamojo nepažįsta. Dėl automobilio UAZ 3303-01 jam yra žinoma, kad tėtis kažkuriais metais jos paprašė nutempti tą automobilį į P. A. sodybos. Padėjo nutempti į tą sodybą. Automobilį įvarė į daržinę, išėmė variklį ir daugiau jis nieko nežino. Tą automobilį ten paliko ir viskas. Automobilį tempė iš tėvų namų. Automobilis tuo metu buvo nevažiuojantis. Buvo kažkokios problemos su varikliu. Variklį išėmė daržinėje, į kurią nutempė. Kada tai buvo, neatsimena, nes seni laikai. Iki tol tuo automobiliu buvo dirbama. Jis buvo naudojamas, dirbant žemės ūkio darbus. Buvo vežiojama žemės ūkio produkcija. Tuo metu, kai tempė automobilį, jo būklė buvo gera. Kėbulas nebuvo pažeistas. Tik varikliui kažkas buvo nutikę. Eismo įvykio požymių nebuvo. Išoriškai automobilis buvo geros būklės. Apie automobilio dingimą jam žinoma tiek, kad tėtis paprašė jo nueiti pasižiūrėti to automobilio, nes anksčiau, kai eidavo pas A., praeidamas pro daržinę, kuri buvo su dideliais tarpais, pro tarpą pasižiūrėdavo, kad tas automobilis stovėdavo. Kai prieš kažkiek laiko paprašė pasižiūrėti, pasižiūrėjo ir to automobilio nebematė. Tai buvo nelabai seniai, metų negali pasakyti. Apie tai, kad automobilio nėra, pranešė tėčiui. Buvo tokia kalba, kad tėtis norėjo tą automobilį parduoti. Tėtis sakė, kad turi pirkėją, dėl to ir prašė pasižiūrėti, ar yra automobilis. Tėtis labai reaguoja į pasikeičiančias į blogą aplinkybes, jam pablogėja sveikata, o po to įvykio jam sveikata pablogėjo ypatingai. Po to įvykio jis kelis kartus buvo atsidūręs ligoninėje.

Liudytojas R. D. parodė, kad nukentėjusįjį pažįstu, kaltinamojo nepažįsta. Žino, kad automobilis UAZ stovėjo daržinėje, G. G. močiutės sodyboje. Jį matė du sykius. Vieną sykį per durų tarpą tą automobilį buvo matęs. Antrą sykį daržinės durys buvo atidarytos ir buvo įėję į vidų. Automobilį matė 2012-2013 metais. Kai matė automobilį, buvo su U. A. – ir pirmą sykį, ir antrą sykį. Pirmą sykį įėjęs į daržinę nebuvo, tik matė automobilį per durų tarpą, o antrą sykį buvo priėjęs prie mašinos. Pažiūrėjo, kad automobilis gero stovio, ruošėsi jį pirkti, buvo sutarę kainą už 3500 Lt, jeigu įdės dyzelinį variklį. Nenorėjo automobilio su benzininiu varikliu. Buvo susitarę, kai pakeis variklį, jis automobilį nupirks. Negali pasakyti, ar tas benzininis variklis buvo įdėtas automobiliui, jis po kapotu nežiūrėjo. Jie su A. U. nuolat susitinka, pasikalba, iš jo sužinojo, koks variklis. Tikrai automobilį būtų pirkęs už nurodytą kainą, tokia suma nebuvo per didelė. Dabar panašios kainos tokių automobilių yra, internete yra ir dar brangiau, kainuoja ir 1800 Eur. . A. U. mašina buvo važiuojanti, kaip supratau, tik buvo išimtas variklis. Žino, kad automobilis anksčiau buvo važiuojantis. Yra tą automobilį matęs, kai buvo vežamos malkos nuo geležinkelio, tada A. U. padėjo. Kai vežė malkas, vairavo pats A. U. ir G. G. važiavo kartu, prašė pavairuoti, jam davė pavairuoti, nes jis prašė. Nežino, ar G. G. tada buvo pilnametis. Kai automobilį matė per daržinės tarpą, jis nebuvo apkrautas kuo nors. Per tarpą matėsi visa mašina. Automobilio kuzavas buvo į durų pusę. Gale buvo kažkoks šiukšlynas. Antrą kartą apžiūrint, automobilis nebuvo apkrautas, galėjo apžiūrėti, jį apeidamas aplinkui. Matė, kad automobilio kuzave buvo pridėta kažkokių kėdžių. Internete tokio automobilio kainą matė – 1600 Eur. Skambinti neskambino ir neklausė tik matė, kad tokios kainos prašoma.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 188 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos dėl neatsargumo, t.y. nukentėjusiojo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl neatsargaus kaltininko elgesio. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas- nuosavybė. Šio nusikaltimo dalykas- bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas padarė nukentėjusiajam didelės turtinės žalos. Sprendžiant padarytos didelės turtinės žalos klausimą, atsižvelgiama į turto kiekį, jo reikalingumą nukentėjusiajam konkrečiu atveju, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir pan. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą, o neveikimu, kai kaltininkas nesilaiko elementariausių saugumo taisyklių arba nesiima reikiamų priemonių turtui išsaugoti. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant didelei turtinei žalai arba jei buvo sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

Kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 188 straipsnio 1 dalį, kadangi jis dėl neatsargumo sunaikino svetimą A. U. priklausantį turtą - automobilį UAZ- 3303-01 ir padarė nukentėjusiajam A. U. didelę 1000 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi.

Pats kaltinamasis G. G. nurodė, kad automobilis UAZ stovėjo nenaudojamas pas jo močiutę P. A. U. kaime nuo 1992-1994 metų daržinėje, užkrautas šiaudais. Šio automobilio jis pats nebuvo įsigijęs, galvojo, kad automobilis yra jo močiutės P. A., kuri mirė 2009 m. lapkričio 25 d. Močiutė pati automobilio nevairavo, savo automobilio neturėjo. Galvojo, kad tą automobilį močiutė galėjo gauti už pajus ar panašiai. Po močiutės mirties jos turtą paveldėjo jo mama N. G.., kuri jį įpareigojo tvarkyti, prižiūrėti ir valdyti paveldėtą turtą. Toje sodyboje jis negyveno, tik tvarkėsi, sodybą prižiūrėjo nuo 2011 m. Daržinėje buvo prikrauta pilna šieno, ėmė tą šieną vežti į lauką, rado užkrautą automobilį. Automobilis buvo be variklio, be valstybinių numerių. 2011m. automobilį supjaustė ir pardavė į metalo laužą. Detales irgi pardavė į metalo laužą. Kiek gavo už parduotą metalo laužą, neatsimena, gal 500 Lt. Anais laikais tokių pinigų, kokių prašo A. U., mašina nebuvo verta. Maksimum galėjo būti verta 500 Eur. Sutinka už automobilį nukentėjusiajam sumokėti 500 eurų, su neturtine žala nesutinka. Jis nežino, kad A. U. susirgo būtent dėl sunaikinto automobilio, o ne dėl to, kad jis apskritai turėjo kokių ligų ir anksčiau. Juk tokio amžiaus žmogus galėjo susirgti ir šiaip.

Nukentėjusysis A. U. patvirtino, kad automobilį UAZ, kurio pagaminimo metai 1988 m. laikė P. A. daržinėje, automobilis buvo labai geros būklės. Žemės ūkio techniką perkraustė į kitą sodybą., UAZ-o nebuvo kur dėti, todėl paliko ten pat. P. A. jam leido automobilį laikyti pas ją. R. D. automobilį iš jo būtų pirkęs už 3500 Lt – su sąlyga, kad įdės dyzelinį variklį. Į sodybą nuvažiavo jo sūnus ir pamatė, kad mašinos ten nebėra. Paskui ten nuvažiavo pats ir pamatė, kad mašinos nėra, yra tik detalės – priekinis tiltas su lingėmis ir padangos. Tada kreipėsi į G. G., kuris pasakė, kad automobilį išardė ir pardavė metalo supirkėjams. G. G. pasakė, kad esą galvojo, jog automobilis yra jo „babos“ (močiutės). Tada su juo kalbėjosi ir dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė.

Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. G. supjaustė ir pardavė į metalo laužą A. U. priklausantį automobilį UAZ3303 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad automobilis P. A. sodybos daržinėje stovėjo ilgą laiką, t. y. prieš ir po P. A. mirties, automobilio dokumentai buvo pas A. U., G. G. P. A. sodyba pradėjo rūpintis tik po močiutės mirties, nuo 2011m., per visą šį laiką niekas nesidomėjo šiuo automobiliu, nesitarė dėl jo laikymo sąlygų, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. G., sąžiningai klysdamas, galėjo galvoti, kad automobilis UAZ priklausė jo senelei. Taigi, darytina išvada, kad G. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo tikslas nebuvo pasisavinti svetimą turtą. Kadangi G. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo kaltė pasireiškė neatsargumu- prieš supjaustydamas automobilį UAZ, jis neįsitikino, kam jis priklauso , nors tai galėjo padaryti, nes automobilio kėbulas yra žymimas unikaliu identifikaciniu numeriu, kurių duomenys yra registruojami ir kaupiami VĮ „Regitra“. Pats kaltinamasis G. G. pripažino, kad jo močiutė automobilio neturėjo, jo nevairavo, paveldimo turto aprašą matė, jame nebuvo įrašyta automobilio UAZ, pamatęs automobilį daržinėje, mamai neskambino ir neklausė, kodėl jis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto aprašą, jam dėl to automobilio nekilo klausimų. Kaltinamasis G. G., elgdamasis atsakingai, būdamas dėmesingas ir atidus, privalėjo ir galėjo atlikti veiksmus, siekiant išsiaiškinti automobilio priklausomybę, tačiau to nepadarė. Todėl G. G. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 188 straipsnio 1dalį. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 188 straipsnio 1dalį atsiranda tik esant didelei turtinei žalai arba jei buvo sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Tai yra vertinamieji požymiai, kurie kiekvienu atveju teismo nustatomi atskirai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Konkretus žalos įvertinimas gali priklausyti ir nuo nukentėjusiojo turtinės padėties. Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad sunaikinant jo 1000 eurų vertės turtą ( automobilį), jam buvo padaryta didelė turtinė žala. Liudytojas R. D. patvirtino, kad jis apžiūrėjo A. U. priklausantį automobilį UAZ, automobilis buvo gero stovio, ruošėsi jį pirkti, buvo sutarę kainą už 3500 Lt ( 1000 eurų), jeigu įdės dyzelinį variklį. Buvo susitarę, kai pakeis variklį, jis automobilį nupirks. Liudytojai S. U. ir Ž. U. patvirtino, kad jų tėvas A. U. automobilį laikė S. A. sodyboje, surado pirkėją, norėjo jį parduoti už 1000 eurų. Iš byloje pateiktų skelbimų matyti, kad tokio automobilio kaina yra nuo 950 eurų iki 1350 eurų ( b.l.62-64).Šiais įrodymais nustatyta, kad A. U., pardavęs automobilį, turėjo galimybę gauti už jį 1000 eurų. Todėl jam buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala, atitinkanti sunaikinto automobilio kainą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų : iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad A. U. yra neįgalus, specialiųjų poreikių lygis vidutinių neterminuotai, iš pažymų apie A. U. turtinę padėtį : iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad A. U. gauna invalidumo/ netekto darbingumo pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją apie 266 eurus (920Lt ), iš specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad A. U. rekomenduojamas specialusis automobilis su rankiniu valdymu ar su automatine pavarų dėže. Iš pažymų matyti, kad A. U. turi nuosavybės teise ½ dalį buto, 3,61 ha žemės sklypą, automobilį Renault M. S. 1998m. gamybos. Iš pažymų matyti ir A. U. turimos mėnesinės išlaidos: internetas 13,03 euro, telefonas 5,79 euro, dujos 11,12 euro, elektra 28,77 euro, žemės mokestis 17 eurų, komunaliniai mokesčiai 55,83 euro, kiti mokesčiai 23,22 euro, už vaistus ( pvz.2016m. sausio mėn.) apie 37 eurus, viso šių išlaidų apie 190 eurai per mėnesį. Vadinasi, A. U. kas mėnesį lieka apie 70-80 eurų maistui , rūbams, avalynei bei kitoms būtiniausioms išlaidoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, į nukentėjusiojo A. U. turtinę padėtį, darytina išvadą, kad nukentėjusiajam A. U. G. G. padaryta 1000 eurų žala, sunaikinant nukentėjusiojo turtą, yra didelė, nes jis , gavęs už parduotą automobilį 1000 eurų, būtų galėjęs geriau patenkinti savo pagrindinius poreikius. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilis galėjo būti vertas tik apie 200 eurų, vėliau nurodė - 500 eurų, tačiau tam pagrįsti jokių įrodymų teismui nepateikė. Todėl tokius jo parodymus apie sunaikinto automobilio vertę teismas atmeta, kaip neįrodytus.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.,55str..

Kaltinamasis G. G. neteistas ( b.l. 53), baustas administracine tvarka (b.l.40-52), nedirba ( b.l.30,31). G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, žalos neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jis baustinas viešaisiais darbais ( LR BK 46 straipsnis ).

Nukentėjusysis A. U. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. A. U. nurodė, kad turtinė žala jam padaryta, nes buvo sunaikintas jo automobilis 1000 eurų vertės., nes tiek pinigų jis būtų gavęs, pardavęs automobilį .Neturtinė žala jam pasireiškia tuo, kad po to, kai sužinojo apie mašinos išardymą, ėmė drebėti, tirpti rankos, galva svaigti, vėliau buvo nustatyta priešinsultinė būklė. Problema buvo su galvos kraujotaka. Netekti turto jam yra stresas. Ligoninėje gulėjo kelis kartus, teko operuotis, jis pergyveno, nes jam ta mašina buvo labai brangi, jis ja užsidirbdavo duonai. Šiuos jo parodymus patvirtina pridedama pažyma iš gydymo įstaigos ( b.l.65 ).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamų veiksmų patyrė didelę turtinę 1000 eurų ( už sunaikintą automobilį) ir neturtinę žalą –patyrė neigiamas emocijas, stresą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamas emocijas, stresą, pablogėjo jo sveikata, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo G. G. kaltę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: G. G. nedirba, savo turto ir pajamų neturi, be to, turi atlyginti padarytą turtinę žalą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. U. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – yra per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur. Civilinis ieškinys dėl 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas , įrodytas byloje esančiais įrodymais ir priteistinas iš G. G., nes turtinė (ir neturtinė ) žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Taip pat tenkintinas nukentėjusiojo A. U. prašymas ir iš kaltinamojo G. G. išieškotinos jo turėtos atstovavimo išlaidos -300 eurų (b.l.60), nes iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-299,303-307,312-313 str., str.

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 188 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti viešaisiais darbais trejiems (3 ) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui.

Priteisti iš G. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. U. 1000 ( vieną tūkstantį) eurų turtinės žalos, 300 ( tris šimtus) eurų neturtinės žalos ir 300 ( tris šimtus) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Likusį nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį -700 eurų neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.