Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, Erikai Ziniūtei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovui V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kaltinama pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-29 patikrinimo metu J. G. neužtikrino, kad D. Š. būtų leista pradėti dirbti pardavėjos pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje vaikiškų rūbelių parduotuvėje, Laukininkų g. 19, Klaipėda, įdarbinus ją norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. sudarius rašytinę darbo sutartį bei vieną dieną prieš darbo pradžią pranešus SODRAI apie minėtos pilietės įdarbinimą. Patikrinimo metu 13.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasta dirbanti direktorė J. G. bei D. Š., kuri nurodė, kad į minėtą parduotuvę atėjo pagal skelbimą, ieškodama darbo. Parduotuvės savininkė leido jai pasižiūrėti, ar ji tinka pardavėjos darbui, dėlioti drabužėlius, stebėti darbą kasos aparatu, bendrauti su pirkėjais. Tai buvo „Bandomasis laikotarpis“. Algos buvo tartasi apytiksliai „minimumas“. Jei D. Š. būtų tikusi darbui, darbo sutartis būtų sudaryta 2013-08-30 arba 2013-09-02. Tokiu būdu J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 dalies nuostatas, t.y. jos vykdomoje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas LR Darbo kodekso 98 str.

Teismo posėdžio metu J. G. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2013-08-06 įdėjo skelbimą į skiltį „darbas lt“, kad ieškoma vaikiškų rūbų pardavėja. Į skelbimą atsiliepė eilė žmonių, su kuriais buvo pokalbiai. 2013-08-29, 12.30 pokalbiui buvo užrašyta D. Š.. Su ja tarėsi dėl darbo sąlygų, kalbėjosi apie prekes ir panašiai. D. Š. domėjosi rūbelių etiketėmis, kai tuo metu atėjo Darbo inspekcijos pareigūnai, teiravosi D. Š. apie darbą, atlyginimą, neleido jai įsiterpti į jų pokalbį. D. Š. tikrinimo metu pas ją nedirbo. Iškviesta į Darbo inspekciją, iš susijaudinimo parašė, kad su pažeidimu sutinka. Liudytoja S. Č. paaiškino, kad 2013-08-28 ji kartu su inspektoriumi V. P. atėjo į vaikiškų rūbų parduotuvę, esančią Laukininkų g. 19. Ten rado dvi darbuotojas. Viena jų buvo direktorė, o kita D. Š., kuri nurodė atėjusi į parduotuvę pabandyti dirbti, su direktore susitarė dėl algos ir kitų darbo sąlygų. Tą nurodė ir savo paaiškinime. Po to D. Š. tęsė darbą iki tol, kol jie bendravo su direktore. Patikrinimo metu D. Š. kabino rūbelius, tvarkė drabužėlius.

Minėtos liudytojos parodymus patvirtino ir inspektorius V. P..

Apklausta liudytoja D. Š. paaiškino, kad Darbo biržoje rado skelbimą, kad ieško pardavėjos. Su J. G. susitarė, kad ateis apsižiūrėti dėl darbo. 13.30 val. buvo paskirtas pokalbis. Buvo įdomu sužinoti, kokią gautų algą, jei priimtų dirbti. Apsižiūrėjo, koks kasos aparatas, kokiomis prekėmis prekiaujama. Apžiūrint prekes, į parduotuvę atėjo tikrintojai. Iš karto paklausė, ar ji pardavėja. J. G. pasakė, kad jai paskirtas laikas susitikti, apsižiūrėti darbą. Darbo inspektoriui paklausus, atsakė kad vakar nedirbo. Jai inspektorius liepė rašyti pasiaiškinimą, pradėjo gąsdinti policija, kad iškvies. Ji išsigando. Jai inspektorius liepė imti pagalį ir kabinti rūbus bei pradėjo ją filmuoti. Diktavo, ką rašyti. Ji pasakė, kad rašys taip, kaip yra iš tikrųjų. Jai inspektorius sakė kad ji pardavėja, bet ji sakė, kad nėra pardavėja, tik atėjo darbintis, pasižiūrėti to darbo. Inspektorius norėjo diktuoti kaip rašyti. Ji nekabino drabužėlių, juos nukabino, kad pasižiūrėti etiketes.

Iš pažymos, gautos iš SODROS, matyti, kad tikrinimo metu D. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nelegalaus darbo samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. Minėto straipsnio 1 d. 1 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal LR DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatą, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti pagrindinį nelegalaus darbo požymį - darbo sutarties nebuvimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. 2013-08-29 patikrinimo metu dirbo - tačiau byloje nėra duomenų, kad su ja būtų sudaryta darbo sutartis. Tiek D. Š., tiek J. G. paaiškinimai, kad D. Š. nedirbo jai priklausančioje vaikiškų rūbų parduotuvėje, bei kad atėję Darbo inspekcijos pareigūnai liepė paimti pagalį bei kabinti aukšai ant pakabos esančius rūbelius, tada D. Š. mobiliuoju telefonu filmavo, vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, prasilenkiančia su sveika logika. Jų paaiškinimus visišai paneigia nuoseklūs liudytojos S. Č. parodymai. kurie sutampa su Valstybinei darbo inspekcijai D. Š. ir J. G. rašytais paaiškinimais. Minėtų paaiškinimų pakeitimo teisme įtikinamų bei argumentuotų motyvų jis nenurodė. Aptarti įrodymai patvirtina, jog J. G. bei D. Š. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, t.y. D. Š. dirbo J. G. naudai, buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos DK 99 str., su ja sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos DK 98 str. l d. l p. laikomas nelegaliu. Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį - darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, jog J. G. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)“ direktore ir samdydama darbams atlikti kitus asmenis, buvo atsakinga už darbo sutarties su darbuotoju sudarymą, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį kyla jai. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad J. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. sudėtis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Byloje nėra nustatyta J. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties J. G. naudai dirbo D. Š., su kuria buvo sutartas minimalus atlygis. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - administracine tvarka nebausta, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. sankcijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 5 d. nuostatų reikalavimus, numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. l d., 286 str., 287 str. l d. l p., 293 str.

nutaria:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. už D. Š. nelegalų darbą, skirti 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.