Kauno apylinkės teismo nutarimas

2012-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5513-530/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
A2.6.-5513-530/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-05419-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Žanas Arsenijaus Dzemidas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5513-530/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05419-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2012-09-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-08-25, 9.40 val., Titnago Sąnašos g., Kaune, vairavo automobilį „Peugeot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į geležinkelio pervažos konstrukcijas, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir geležinkelio pervažos konstrukcijos, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, be to nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

V. B. teisme paaiškino, kad protokole nurodytu laiku vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Kreidos g. ir suko Sąnašos g. įvažiavo į geležinkelio pervažos konstrukciją, išvertė pervažos bortelius. Iš karto patraukė automobilį, nuėjo pakalbėti su pervažos darbuotoju. Jo automobilio išdužo lempos stiklas ir nuleido ratą, kurį pakeitė. Jis darbuotojui sakė, kad gali atlyginti žalą. Iš pradžių sutiko, bet paskui pasakė, kad turi pranešti vadovybei. Policijai nepranešė, nes jis numojo ranka, suprato, kad apgadinęs tik savo automobilį. Jam niekas pretenzijų nereiškė, niekas jo neieškojo. Nurodė, kad su juo kartu važiavo draugas Egidijus, sėdėjo keleivio vietoje, jo niekas neapklausė, jis dirba užsienyje, grįžta tik per šventes, apklausti jį šiuo metu nėra galimybės. Jis įvykio metu buvo blaivus. Iš policijos gavęs paštu kvietimą atvykti, iš karto prisistatė. Pripažįsta, kad padarė avariją, apgadino tik savo automobilį. Norėtų, kad būtų paskirta bauda, nebūtų atimta teisė vairuoti.

V. B. atstovas advokato padėjėjas Ž.A.Dzemido palaikė savo atstovaujamojo poziciją ir prašė bylą nutraukti. Autoįvykis yra, tačiau žala juo nepadaryta. Žala gali būti padaryta tik esant kaltininko kaltei, visi prieštaravimai yra kaltininko naudai. V. B., vairavęs transporto priemonę ir nors atsitrenkė į bortą, padarė žalą tik savo automobiliui, nesuvokdamas, kad yra eismo įvykis, nuvažiavo iš įvykio vietos. Kadangi nėra ATPK 127 str. 2 d., tai nėra ir ATPK 130 str. 1 d. Duomenų, kad asmuo vairavo neblaivus, nėra. Todėl prašo jo ginamojo atžvilgiu bylą nutraukti.

Šalies argumentai

L. R. S. teisme paaiškino, kad jis dirba iešmininku geležinkelio pervažoje, įvykio dieną jis budėjo, apie 9.30 val. dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Peugeot 605“. Jis buvo pervažos budėtojo poste, buvo smūgis, numušė šlagbaumo apsauginį stulpą, kuris nukrito ant bėgių, išvartė kelkraščio bortelius, tvorą įlenkė. Automobilis sustojo ant bėgių, ant antro geležinkelio kelio automobilis užgeso. Pažeidėjas buvo su draugu, išlipo ėmė garsiai juoktis. Kadangi automobilis ant geležinkelio bėgių kėlė grėsmę traukinių eismui, jiems liepė patraukti automobilį. Jie bandė užvesti automobilį, tačiau nepavyko, tuomet stūmė, kol pagaliau šiaip ne taip nutraukė automobilį. Iš karto jis paskambino budėtojui ir pasakė apie įvykį, apie padarytus apgadinimus, iškvietė policiją. Kol jis bendravo telefonu į budėtojo namelį įėjo pažeidėjas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jis prašė nekviesti policijos, minėjo jog kažkas buvo atsitikę su teisėmis, kad policija jį nubaus, žadėjo pašalinti žalą. Kadangi šis objektas priklauso ne jam, o yra tik budėtojas, todėl jis pagal pareigas privalo pranešti budėtojui arba tvarkdariui, kad sustabdytų traukinį. Vairuotojui jis liepė laukti policijos. Kol jis kalbėjo telefonu, pamatė, kad vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tuomet jis užsirašė automobilio valstybinį numerį. Patvirtino, kad būtent pažeidėjas vairavo automobilį, nes matė kaip jis išlipo iš automobilio, kito asmens neatsimena. Jam nekilo abejonių, kad automobilį vairavo pažeidėjas. Apie susitarimą jokios kalbos nebuvo. Jis jį tada pirmą kartą matė, jam jokių piktumų neturi ir jį apkalbėti pagrindo nėra. Padaryti nuostoliai, nes pirmadienį dirbo darbininkai, tvarkė bortelius, tvorą, šlagbaumo apsauginį stulpą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktą ir V. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 3, 4), nuotraukos (b.l. 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 6), R. S. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b.l. 8), V. B. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b.l. 9), VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Peugeot 605“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas V. B. (b.l. 10), iš kurių matyti, kad V. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.

V. B. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidėjas apgadino kelio atitvarus, avarinį atitvarą, išvertė kelkraščio bortelius ir tokiu būdu padarė geležinkelio bendrovei materialinę žalą. Nors pažeidėjo atstovas teigia, kad nepadaryta žala, tačiau žalos padarymą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti numuštas ir apgadintas apsauginis atitvaras, išversti kelkraščio borteliai. L. R. S., kuris neturi jokio suinteresuotumo šia byla, teisme patvirtino, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis numušė šlagbaumo apsauginį atitvarą, kuris nukrito ant bėgių, išvartė kelkraščio bortelius, įlenkė tvorą. Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta kelio atitvarai, avarinis aitvaras, išversti kelkraščio borteliai( b.l.3). Pažeidimų visuma paneigia pažeidėjo ir jo atstovo teiginius, jog žala geležinkelio bendrovei nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pažeidėjas teisme aiškino, jog jis sakė budėtojui, jog jis gali atlyginti žalą( b.l. 24), tai rodo, jog pastarasis ir pats pripažino padaręs žalą geležinkelio bendrovei. Žalos dydis šioje byloje neturi lemiamos įtakos pažeidėjo administracinei atsakomybei, kadangi įmonė patirtą žalą, jeigu jos neatlygina draudikas, turi teisę išsireikalauti iš asmens padariusio žalą- kaltininko. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Kadangi geležinkelio pervažos konstrukcijos apgadinimo faktas yra nustatytas, teismas konstatuoja, kad V. B. sukėlė eismo įvykį, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimas V. B. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t.y. dėl to, kad jis, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pažeidėjas teismo posėdžio metu aiškino, jog jis iš geležinkelio darbuotojo gestų sutaręs jog gali važiuoti, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas R. S. teisme visiškai paneigė A. B. teiginius, priešingai nurodė, kad jis liepęs laukti policijos ir išsiaiškinti viską vietoje. A. B. jo prašė nekviesti policijos, nes neva policija jį baus, tačiau pastarasis girdėdamas jog jis praneša apie įvykį telefonu, sėdo į automobilį ir pabėgo. Nors objektyvių duomenų šioje byloje nėra, kad A. B. vairavo automobilį neblaivus, tik liudytojo parodymai, tačiau teismas mano, jog tokia pažeidėjo būklė ir galimai įtakojo jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismas daro išvadą, jog pažeidėjo tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra visiškai įrodyta, todėl jis baustinas pagal LR ATPK 130str.1d..

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančioje grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, be kita ko, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo „nepateikė vairuotojo pažymėjimo“ (b.l. 1). Ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, kadangi išnagrinėjus bylą nustatyta, jog įvykio dieną pažeidėjas sulaikytas nebuvo, iš jo niekas 2012-08-25 d. vairuotojo pažymėjimo nereikalavo, darytina išvada, kad ši aplinkybė kaltinime yra perteklinė, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl šalintina. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad protokole suformuluotas kaltinimas privalo būti aiškus, konkretus, nurodomas pažeidimo padaryto laikas, data, vieta, nurodomas įstatymas( KET punktas), kuris už šių veiksmų padarymą nustato atsakomybę.

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad pakartotinai per metus laiko padarytas KET pažeidimas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, eismo įvykiu padarytus apgadinimus. Skirtinos nuobaudos atitinkančios ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijose numatytus šių administracinių nuobaudų vidurkius. Manytina, kad pritaikius tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 293 str., 313 str., teismas

nutaria:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 b, Kaunas, 315 kab.).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė