- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- N-261-2987-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarimo I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. kovo 18 d. surašė I. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi ji 2008 m. vasario 19 d. apie 19 val. 10 min. prie Žirgo g. 2 namo, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atgal, kliudė stovintį automobilį „Lexus IS 250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais I. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 271 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarimu I. N. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu galutinai I. N. paskirta subendrinta 3000 Lt dydžio bauda.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad I. N. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, o po to pasitraukė iš įvykio vietos. Pati I. N. neigė pažeidimus ir nurodė, kad jokių kontaktų su kitais automobiliais neturėjo. Taip nusprendė, nes nematė jokių sugadinimų ant „Lexus“ automobilio, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokius jos parodymus, teismo nuomone, paneigia liudytojo A. J. (A. J.) parodymai. Šis liudytojas betarpiškai stebėjo įvykį ir įsidėmėjo jo aplinkybes, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi jokios priežasties I. N. neteisingai apkalbėti. Liudytojas nurodė, kad matė kaip I. N. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį „Lexus“ ir girdėjo smūgio garsą. Liudytojas taip pat paaiškino, jog pasakė I. N., kad kontaktas tarp automobilių tikrai buvo. Be to, A. J. paaiškino, kad buvo tamsu, todėl konkrečių sugadinimų nesimatė, tačiau kartu apžiūrint automobilius, matėsi nubrauktas purvas ant „Lexus“ priekinio bamperio. Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad I. N. žinojo, jog kliudė kitą automobilį, todėl ji neturėjo teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir privalėjo apie įvykį pranešti nukentėjusiajai ar policijos pareigūnams. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis „Lexus IS 250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, iš K. B. paaiškinimo ir A. J. parodymų matosi, kad sugadinimai šiam automobiliui buvo padaryti būtent 2008 m. vasario 19 d. į jį atsitrenkus I. N. vairuojamam automobiliui. I. N. pateiktą Dr. V.Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą dėl apgadinimų ant automobilio„Lexus IS 250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio susidarymo mechanizmo, teismas vertino kritiškai, nes iš šios išvados matosi, kad specialistas neapžiūrėjo nei vieno iš įvykyje dalyvavusių automobilių, o rėmėsi tik byloje esančiomis nuotraukomis. Teismas konstatavo, kad dėl šios priežasties minėta išvada negali būti laikoma patikima, todėl ja nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad I. N. sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, be to, pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji neturi nuobaudų už KET pažeidimus.
III.
Apeliaciniu skundu I. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad padarytu pažeidimu nesutinka, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vertino išimtinai tik A. J. parodymus. Teismas neatsižvelgė į apeliantės ir Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą.
Nurodė, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas, t. y. tyčinis arba neatsargus veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). 2007 m. balandžio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. N16 -742/2007, konstatavo, jog ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti, kad jis nėra kaltas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti pažeidimų faktą ir juos padariusio asmens kaltę. ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiga rinkti įrodymus nustatyta pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantiems organams (pareigūnams). Pirmosios instancijos teismas nenustatė abejonių nekeliančių įrodymų, jog I. N. veiksmais buvo padaryti pažeidimai numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas neveikė rūpestingai, kad būtų užtikrinti įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai (ATPK 1 str.), t. y. laiku nesikreipė į liudytoją A. J., kad būtų operatyviai ir objektyviai užfiksuota tariamai vykusio eismo įvykio aplinkybės, nebuvo domimasi tiriamo eismo įvykio medžiaga. Nors eismo įvykis įvyko 2008 m. vasario 19 d., liudytojas A. J. buvo apklaustas tik teismo posėdžio metu 2008 m. spalio 10 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog „institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą turi taip pat siekti, kad būtų užtikrinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso uždaviniai (ATPK 1 str.).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą bei vertinęs įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad I. N. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykio, kurio metu apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tik liudytojo A. J. parodymus ir nesivadovavo jos pateikta specialisto išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. J. parodymais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė pateikta Dr. V.Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada ir tinkamai tai motyvavo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad automobilio Lexus IS 250, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), apgadinimai atsirado dėl to, kad I. N., vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius. Tai, kad apgadinimai ant automobilio Lexus IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado dėl to, kad I. N. vairuojamas automobilis kliudė Lexus IS 250, patvirtina eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), fotolentelės (b.l. 14, 16), transporto priemonių techninės apžiūros aktas (b.l. 15). Liudytojas A. J. parodė, kad I. N. vairuojamas automobilis važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Lexus IS 250. Pažymėtina, kad pati I. N. 2008 m. kovo 18 d. paaiškinime nurodė (b.l. 12), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo išlipusi pasižiūrėti ar neprisilietė stabdydama. Tačiau ant automobilio Lexus IS 250 jokių įbrėžimų nebuvo, o ant jos automobilio apgadinai padaryti prieš du metus. Taigi, darytina išvada, kad I. N. iš esmės neneigia, kad važiuodama atbula galėjo kliudyti stovintį automobilį Lexus IS 250. Aplinkybę, kad apgadinimų ant automobilio Lexus IS 250 ji nematė, teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (b.l. 22) terminas nuobaudai paskirti buvo pratęstas. Taigi, nuobauda I. N. 2008 m. spalio 14 d. nutarimu paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalį šio kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas turėjo būti apklaustas anksčiau nei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ir dėl to, kad liudytojas nebuvo apklaustas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ar vėliau policijos pareigūnų, buvo pažeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso uždaviniai, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.