Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. K., A. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys I. Š., Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu laikinai apribojo motinos valdžią D. K. į jos nepilnamečius vaikus N. K. ir I. Š. ir tėvo valdžią A. Š. į jo nepilnametį vaiką I. Š.. Nepilnamečiui N. K. nustatė nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskyrė (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centrą, nustatė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centre. Nepilnametei I. Š. nustatė nuolatinę globą šeimoje, jos nuolatine globėja paskyrė I. Š., nustatė gyvenamąją vietą su nuolatine globėja I. Š. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš A. Š., išlaikymą I. Š. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, I. Š. paskyrė nepilnamečio vaiko I. Š., gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K. ir I. Š. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centrą paskyrė nepilnamečio vaiko N. K. gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė motyvuotą siūlymą, kuriuo informavo, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo, buvo organizuojamas atvejo vadybos nagrinėjimo posėdis. Atsižvelgiant į šeimoje kylančias problemas buvo sudarytas naujas pagalbos šeimai planas. D. K. buvo motyvuojama ir skatinama vykti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į ilgalaikę reabilitaciją, nes „Minesotos“ programa atsakovei teigiamų pokyčių nedavė, tėvui A. Š. buvo numatytos konsultacijos su priklausomybės ligų konsultantu. Siekiant tėvų ir vaikų emocinio ryšio stiprinimo, tėvai buvo motyvuoti vaikus lankyti (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centre, su I. Š. bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tačiau pastebėta, jog sugyventiniai keistis nėra pasiryžę. Šeima nevykdė pagalbos šeimai plane numatytų priemonių (nevyko gydytis, nesilankė pas priklausomybės ligų konsultantą, nereguliariai lankė vaikus (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centre), vengė kontakto, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, neatvyko į organizuojamus 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. atvejo nagrinėjimo posėdžius. Pažymėjo, kad nors atsakovams buvo sudarytos visos sąlygos bei galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovai nepasinaudojo jiems siūlytomis bei teiktomis socialinėmis paslaugomis, nebendradarbiavo, visos išnaudotos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos, atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaikus, atkurti, sustiprinti ryšį su vaikais. Atsakovai per daugiau nei pusę metų nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nesistengė visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigos – vaikų neaugina, nesirūpina vaikų ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti į teigiamą pusę.

Teismo posėdžio metu ieškovo Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. V. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nori susigrąžinti vaikus į šeimą, įsidarbino, su vaikais bendrauja telefonu, N. dažnai aplanko (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centre, alkoholio nevartoja.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Š. su ieškiniu sutiko, tačiau visgi mano, kad nepilnamečiai vaikai N. K. ir I. Š. turėtų augti šeimoje su tėvais. Anūkė, I. Š., I. Š. šeimoje auga jau treti metai, anūkė lanko darželį, šokių būrelį. Išlaikymo anūkei I. Š. nei iš tėvų, nei iš valstybės negauna.

Trečiojo asmens Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro atstovas D. R. su pareikštu ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pilnai sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini).) ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) sūnus. I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. teismo sprendimu laikinai apribojo motinos D. K. valdžią į jos nepilnamečius vaikus N. K. ir I. Š.. Taip pat laikinai apribojo tėvo A. Š. valdžią į jo nepilnametį vaiką I. Š..

Iš Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro 2020 m. gruodžio 22 d. motyvuoto siūlymo Nr. 01, matyti, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo, kuriame buvo laikinai apribota tėvų D. K. ir A. Š. valdžia, buvo organizuojamas atvejo vadybos nagrinėjimo posėdis. Atsižvelgiant į šeimoje kylančias problemas sudarytas naujas pagalbos šeimai planas, bendradarbiavimo stiprinimui numatyta priemonė reguliarus klientų lankymasis seniūnijoje pas socialinį darbuotoją. Vertinant pokyčius šeimoje ir klientų motyvaciją siekti teigiamų pokyčių, pastebėta, jog sugyventiniai keistis nėra pasiryžę. Šeima nevykdė pagalbos šeimai plane numatytų priemonių (nevyko gydytis, nesilankė pas priklausomybės ligų konsultantą), nereguliariai lankė vaikus (duomenys neskelbtini) kompleksinių paslaugų šeimos centre, vengė kontakto, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, neatvyko į organizuojamus 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. atvejo nagrinėjimo posėdžius. Atsižvelgtina į tai, kad visos išnaudotos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos, atsakovai nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti.

Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinyje bei ieškovo atstovė J. V. teismo posėdyje nurodė, kad nors atsakovams D. K. ir A. Š. buvo sudarytos visos sąlygos bei galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovai nepasinaudojo jiems siūlytomis bei teiktomis socialinėmis paslaugomis, nebendradarbiavo, nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaikus, atkurti, sustiprinti ryšį su vaikais. Atsakovai per daugiau nei pusę metų nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nesistengė visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigos – vaikų neaugina, nesirūpina vaikų ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu ir nėra duomenų, kad situacija pasikeis teigiama linkme.

Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus ieškovo Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės J. V., atsakovų D. K. ir A. Š., trečiojo asmens I. Š., Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro atstovo D. R. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovai D. K. ir A. Š. nusišalino nuo vaikų auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, nesudaro sąlygų, nerodo realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, vaikai ir toliau auga pas globėjus, be tėvo ir motinos globos ir meilės. Nustačius aplinkybes, kad atsakovai per daugiau nei pusę metų nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaikus, atkurti, sustiprinti ryšį su vaikais ir byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad situacija ateityje pasikeis teigiama linkme, pripažintina, jog egzistuoja pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų A. Š. ir D. K. valdžią į dukrą I. Š., bei D. K. valdžią į sūnų N. K..

Apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Todėl už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo valstybei žyminis mokestis nepriteisiamas.

Byloje susidarė 24,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovų (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią motinai - D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią tėvui - A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,30 Eur (dvidešimt keturis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. priteisiant iš kiekvieno po 12,15 Eur (dvylika eurų 15 ct). Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5660, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.