Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-332-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1A-257-332-2011
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00524-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vaclovas Iždonas, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
E. K.
Civilinis atsakovas
D. R.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė, Arnas Ilgauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00524-2009-9Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-332/2011Teisėja: Raimonda Andrulienė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.2.2., 1.2.4.5, 2.4.6.2.1., 2.4.6.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Vaclovo Iždono, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,nukentėjusiojo E. K. atstovui advokatui Arnui Ilgauskui,

gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Sofijai Kručienei, Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov), Alfonsui Daukantui,

atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. S. , E. R. ,atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei D. R. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžio, kuriuo:

M. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1, 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji bylą jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3, 5 punktais, 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, M. Š. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

A. M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 ir 5 punktais, 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, A. M. S. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., 1 ir 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3, 5 punktais, 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, M. S. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

E. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., 1, 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3, 5 punktais, 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, E. R. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

Patvirtintas M. Š., A. M. S., M. S., E. R. ir jų įstatyminių atstovų bei civilinių atsakovių D. R. bei L. S. ir civilinio ieškovo E. K. 2011-02-17 pasirašytas susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. įsipareigojo nukentėjusiajam E. K. solidariai sumokėti 11000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iki 2011-09-01 pervesdami pinigus į nukentėjusiojo vardu banke AB (duomenys neskelbtini) atidarytą (duomenys neskelbtini).

Iš M. Š., A. M. S., M. S., E. R. įstatyminių atstovų bei civilinių atsakovių A. S., D. R., R. Š. L. S. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteista 1635,50 Lt.

Iš M. Š., A. M. S., M. S., E. R. ir jų įstatyminių atstovų bei civilinių atsakovių A. S., D. R., R. Š. L. S. solidariai Valstybinė ligonių kasai priteista 191,17 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu nustatyta, kad M. Š., A. M. S., M. S., E. R., 2009-10-10, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš asmeninių paskatų, sužalojo E. K., padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. B. M. Š. sudavus rankomis ne daugiau keturių kartų E. K. į veido sritį, bei spyrus keturis kartus į įvairias kūno vietas, A. M. S. spyrus keturis kartus E. K. į koją ir į pilvą, M. S. sudavus kumščiu du kartus į pilvo sritį ir 2 kartus spyrus į sėdmenis, o E. R. spyrus ne daugiau trijų kartų į šlaunį, aptartais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, muštinę žaizdą dešiniame antakyje, o būtent dėl kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžio E. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, nustatyta, kad M. Š., A. M. S., M. S., E. R., 2009-10-10, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, padarė kišenvagystę ir atvirą vagystę. O būtent, nuo gulinčio ant žemės sumušto E. K. kairės rankos, M. Š. nuplėšė laikrodį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 900 Lt, A. M. S. iš kelnių kišenių ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio vertė 800 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt, E. R. iš vidinės striukės kišenės ištraukė piniginę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 200 Lt, kurioje buvo 100 Lt, 10 eurų, kurių vertė 35 Lt, 20 zlotų, kurių vertė 17 Lt, 1 doleris, kurio vertė 3 Lt, viso pinigų suma – 155 Lt, tuo bendrai veikdami padarė nukentėjusiajam E. K. 2555 Lt turtinę žalą.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Povilaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendį, kuriuo M. Š. , A. M. S. ., M. S. ir E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1, 3 punktais, ir jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir bylą perduoti prokurorui.

Nurodo, kad padaryti Lietuvos Respublikos BPK 305 str., 219 str. ir Lietuvos Respublikos BK 13 str. pažeidimai neleidžia 2011-03-31 nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl nuosprendis naikintinas, ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas minėtų asmenų kaltę grindė šiais įrodymais: kaltinamųjų M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. parodymais, nukentėjusiojo E. K. parodymais, liudytojų L. S., M. B., D. V., A. A. parodymais, proceso dalyvių parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, akistatos metu užfiksuotais parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei teismo medicinos specialisto išvadomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šių įrodymų neanalizavo, nepašalino prieštaravimų ir nepasisakė dėl veikos kvalifikacijos, o tik apsiribojo lakoniška fraze, nurodydamas, kad kaltinamųjų padaryta veika visiškai įrodyta jų visišku prisipažinimu ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir kad veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.., 178 str. 2 d., nors teismas privalėjo ištirtus įrodymus ir tarp jų esančius akivaizdžius prieštaravimus išsamiai aptarti, nurodant, kokius įrodymus teismas atmeta, o kuriais grindžia kaltinamųjų kaltę ir būtent taip juos vertina kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų kontekste. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. nuostatos.

Esminiai prieštaravimai tarp nukentėjusiojo E. K. ir kaltinamųjų M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R., kurie nebuvo pašalinti, ir neišsami proceso dalyvių apklausa tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kelia abejonių dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., o būtent: nebuvo išsamiai išsiaiškintos M. Š. , A. M. S. , M. S. ir E. R. susitarimo padaryti nusikalstamas veikas aplinkybės (laikas, vieta), kaltinamieji ir kartu su jais iki įvykio buvę liudytojai nebuvo apklausti apie minėtas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo akcentuojama tik tai, kad kaltinamieji siekė ir tarėsi padėti draugui E. B. ir dėl to sumušti nukentėjusįjį E. K. . Dėl to kaltinime nurodyta, jog kaltinamieji sveikatos sutrikdymą E. K. padarė iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje. Tačiau visiškai nebuvo aiškinamasi, kada tiksliai ir kam iš kaltinamųjų kilo mintis užvaldyti svetimą turtą ir kokiais veiksmais (pasyviais, aktyviais ar konkliudentiniais) pasireiškė jų veiksmų bendrumas, o būtent kaip kaltinamieji sumanė bendrais veiksmais užvaldyti E. K. turtą. Kaltinime nurodoma, jog vagystė inkriminuota visiems kaltinamiesiems, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusiojo daiktus pagrobė tik M. Š., A. M. S. ir E. R., o M. S. daiktų pagrobime tiesiogiai nedalyvavo. M. S., apklaustas teisme (atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą), parodė, kad daiktų iš nukentėjusiojo E. K. neėmė, tačiau gal sudarė grėsmingą įvaizdį ir pasyvumu prie nusikaltimo prisidėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant Šiaulių rajono apylinkės teisme, nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su sumanymu įvykdyti vagystę, nors visos su tuo susijusios aplinkybės yra labai svarbios kaltinamųjų veikų kvalifikavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p. nurodyta, kad nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, o privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos vei­kos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuo­sius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė.

Jei asmuo naudoja fizinį smurtą, neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį.

Apklaustas teisme nukentėjusysis parodė, kad bespardant vaikinai iškraustė jo kišenes, nuplėšė laikrodį, išėmė telefoną, piniginę, pasigedo akinių. Nukentėjusysis nurodė nesipriešinęs, nes tam turėjo įtakos užpuolikų skaičius. E. K. taip pat nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti tuo metu, kai paiminėjo daiktus. Kaltinamasis M. Š. teisme apklausos metu parodė, kad galėjo būti, jog ir nukentėjusiojo sumušimas, ir daiktų iš jo paėmimas vyko vienu metu. Atsižvelgiant į pastaruosius parodymus, kurių prieštaravimas kitiems byloje surinktiems įrodymams nepašalintas, nesant pakankamai patikimų duomenų apie aplinkybes dėl bendrų veiksmų susitarimo visumos, kyla pagrįstų abejonių dėl M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., jų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pažymių. Daryti kategorišką išvadą dėl to nėra galimybės, kadangi, kaip minėta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatytas momentas, kuriuo kilo sumanymas kaltinamiesiems bendrais veiksmais užvaldyti svetimą turtą. Šie pažeidimai ir faktinių bylos aplinkybių neatitikimas kaltinamajame akte išdėstytoms aplinkybėms trukdo laikyti nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p. Pažymi, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti nei apeliacinės instancijos teisme, nei bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nuostatoms.

Pažymi, kad skundžiamu 2011-03-31 nuosprendžiu Šiaulių rajono apylinkės teismas nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. S. ir E. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi šie asmenys nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Respublikos BK 13 str. 1 d. nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Nusikalstama veika į Lietuvos Respublikos BK 13 str. 2 d. sąrašą neįtraukta, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, sulaukusiam 16 metų. Tuo tarpu A. M. S. nusikaltimo padarymo metu tebuvo 14 metų, E. R. – 15 metų. Atsižvelgiant į tai, dalis baudžiamosios bylos šių asmenų atžvilgiu turėjo būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, šis pažeidimas būtų ištaisytas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o teismui jo nepatenkinus, t. y. negrąžinus bylos prokuratūrai, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. S. ir E. R. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir nutraukti bylą A. M. S. ir E. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Nukentėjusiojo E. K. atstovas advokatas A. Ilgauskas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

Atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjai advokatai J. Dumbliauskaitė, S. Kručienė, A. Šichovcovas, A. Daukantas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, baudžiamąją bylą A. M. S. ir E. R. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. S. ir E. R. palaikė savo gynėjų advokatų prašymus.

Atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė D. R. prašė baudžiamąją bylą jos sūnaus E. R. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendis naikintinas dalyje dėl A. M. S. ir E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Lietuvos Respublikos BK 13 str. 1 d. nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika neįtraukta į Lietuvos Respublikos BK 13 str. 2 d. išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kyla asmeniui, sulaukusiam 16 metų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. S. ir E. R. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo atitinkamai A. M. S. 14 metų, E. R. – 15 metų, taigi nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokiu būdu, esant išdėstytoms, baudžiamoji byla jų atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad byla grąžintina prokuratūrai kaltinamojo akto papildymui – pataisymui, kadangi M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. veiksmuose galimai yra sunkesnės, Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ (Teismų praktika, Nr. 31) nustatyta, kad perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas nutartyje nurodo ir inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 straipsnio 3 dalis), tokiu kvalifikavimo nurodymu atspindint prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi kaltinamajame akte prokuroro nurodyta kvalifikacija, įvertino bylos duomenis, ištyrė joje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokolus, kitą bylos medžiagą – ir konstatavo, kad prokuroro nurodyta M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija yra teisinga bei priėmė sprendimą, pripažindamas, kad M. Š. , A. M. S., M. S. ir E. R. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Šiuo atveju bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme dalyvavęs prokuroras nepareiškė rašytinio prašymo dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos keitimo, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą su kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikacija..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ (Teismų praktika, Nr. 31) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis taikomas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. prokuroras yra įstatymo įgalintas ir apeliacinės instancijos teisme teikti rašytinį prašymą teismui dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į sunkesnes ar lengvesnes.

Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, juo neprašyta perkvalifikuoti atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamus veiksmus pagal sunkesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Prašymo sunkinti M. Š., A. M. S., M. S. ir E. R. padėtį, perkvalifikuojant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas į sunkesnes, prokuroras nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl minėtų asmenų atsakomybės pagal sunkesnį kaltinimą.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jis atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus – jame nurodyti nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, padariniai, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Pagal esamą kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tuo pagrindu bylą perduoti prokurorui, nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 254 str. 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendį dalyje dėl A. M. S. ir E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. M. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nutraukti, A. M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

A. M. S. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1, 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, skirti A. M. S. auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimą 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

E. R. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nutraukti, E. R. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

E. R. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1, 3 punktais, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 punktais, skirti E. R. auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir elgesio apribojimą 6 mėnesių terminui, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Vaclovas IždonasVidmantas Mylė