Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 8 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 20 valandų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 mėn. 20 d. (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 08.40 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priėjęs prie A. B., tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į A. B. kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą bei padarydamas apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine gleivinės kraujosruva, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, paaiškino, jog įvykio dieną jis savo automobilyje laukė eilėje prie benzino kolonėlės, kuomet atvažiavo nukentėjusysis ir prieš jį „užlindo“. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad jis stovėjo eilėje prie tos kolonėlės, tačiau nukentėjusysis jam pareiškė, jog jis jo (kaltinamojo), nematė. Toks nukentėjusiojo pareiškimas jį supykdė, nes jis pasijuto nematomas ir pažemintas, dėl ko jis priėjo prie nukentėjusiojo ir delnu sulenktais pirštais trenkė nukentėjusiajam į veidą. Po to, kai trenkė nukentėjusiajam, pasijuto matomas. Kvietė nukentėjusįjį į bokso ringą išsiaiškinti santykius, tačiau nukentėjusysis elgėsi ramiai, pradėjo skambinti policijos pareigūnams, jo (kaltinamojo) atžvilgiu necenzūrinių ar kitokių įžeidžiančių žodžių nevartojo. Kaltinamasis nurodė, jog su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes asmuo po nagrinėjamo įvykio ir toliau dirbo, gavo pajamas. Kartu kaltinamasis nurodė, kad jis vydamasis nukentėjusįjį pargriuvo, patyrė traumą, dėl ko buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad susierzinęs dėl nukentėjusiojo elgesio degalinėje priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam į galvos sritį. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. B. parodymai, apie tai, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, jam automobiliu privažiavus prie benzino kolonėlės, iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis (kaltinamasis), kuris išreiškęs pretenzijas, trenkė jam į veido sritį, byloje esančia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. B. nustatyta apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine gleivinės kraujosruva; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d.; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. K.

2020 m. rugpjūčio 31 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei tai, kad nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktai). Teismas pažymi, jog chuliganiškos paskatos - tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad nusikalstamus veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Kaltinamasis savo elgesio priežastimi nurodė aplinkybę, kad nukentėjusysis, privažiuodamas pirma jo prie benzino kolonėlės ir taip aplenkdamas jį eilėje, jį (kaltinamąjį) suerzino, pažemino, privertė pasijausti nematomu, tačiau šios aplinkybės niekaip nepateisina kaltinamojo elgesio, kuomet jis naudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu viešoje vietoje šalia esant ir kitiems asmenims. Būtent šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog A. K. neteisėtuose aukščiau aptartuose veiksmuose nustatytos chuliganiškos paskatos. Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas leidžia spręsti, jog asmuo negeba padaryti išvadų dėl savo elgesio, nėra linkęs jo koreguoti ir kritiškai įvertinti tokio elgesio pasekmes. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia spręsti, jog A. K. nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir yra abejingas jam taikomoms valstybės prievartos priemonėms. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, turi legalias pajamas.

Įvertinęs šias aplinkybes, pakartotinį smurtinį elgesį, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles. Taigi A. K. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. kaltinamajam paskirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., 9.21 val., iki 2020 m. rugsėjo 1 d., 09.28 val., t. y. 2 paras. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į A. K. skirtiną bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. ne pirmą kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. B. pareiškė 1500 Eur ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl jam suduoto smūgio patyrė stresą, buvo viešai pažemintas ir įžeistas, fizinį skausmą jaučia iki šiol (ieškinys surašytas 2020 m. rugsėjo 3 d.), skauda galvą, sutinęs skruostas, matosi mėlynė ir nubrozdinimas, po įvykio dėl jaučiamo skausmo, sunku susikaupti ir dirbti, blogai išsimiega, tenka gerti vaistus nuo skausmo, vengti bet kokio karšto ar kieto maisto. Teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų negalėjo kelias dienas valgyti kieto ir karšto maisto, buvo pažemintas viešoje vietoje, po įvykio dirbo, nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, pats nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio dirbo, nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinant ir kaltinamojo turtinę padėtį – teismo posėdžio metu nurodė, jog jo pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiant 250 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. K. yra 48 Eur. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog tokio proceso metu egzistuoja būtinasis gynėjo dalyvavimo pagrindas. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – asmens pajamos yra itin nedidelės, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. K., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K.: 1) keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. 1) keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. K. skiriamą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., 9.21 val., iki 2020 m. rugsėjo 1 d., 09.28 val., t. y. 2 paras, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiojo A. B. naudai priteisti 250 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.