Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-397-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
1A-348-397-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
L. M.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Aušra Kapočienė, Aušra Ročienė
Kategorijos

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-397/10

Teisėjas Audrius Grauželis (Proceso Nr. 79-1-00370/2006)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Rūtai Baltušninkaitei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Aušrai Kapočienei, išteisintajai L. M., nukentėjusiajai S. K. – K., jos atstovei advokatei Aušrai Ročienei, specialistui Valdui Gintautui, ekspertei Ramunei Sitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios S. K. – K. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. išteisinta, kai ji buvo kaltinama tuo, kad 2005 m. gegužės 19 d. apie 20 val., dirbdama (duomenys neskelbtini), S. K. nepakankamai progresuojant gimdymui, neorganizavo konsiliumo, per vėlai priėmė sprendimą keisti gimdymo taktiką, priėmus sprendimą atlikti Cezario pjūvio operaciją, neiškvietė gydytojo neonatologo, todėl gimus naujagimei M. K., buvo netinkamai, nesavalaikiai ir nepilnai taikyta pirminė pagalba, dėl to 2005 m. gegužės 20 d. 11 val. 25 min. Kauno medicinos universiteto klinikose naujagimė M. K. mirė, tuo pažeidė VšĮ Prienų ligoninės vyriausiojo gydytojo 2005-01-10 patvirtinto „Normalaus gimdymo priežiūros protokolo“ 3.4 punkto - „gimdymo eiga partogramoje žymima kas 1 val., nutekėjus vaisiaus vandenims“, tačiau partogramoje pažymėta, jog pacientė po vaisiaus vandenų nuleidimo buvo apžiūrėta tik 17.00 val., o po to 19.00 val. - praėjus 2 val. pertraukai, t.y. esant abejotinai vaisiaus kardiotokogramai, kurioje buvo fiksuotas 160-180 kartų per minutę vaisiaus širdies veiklos dažnis, būdingas vaisiaus hipoksijai, kardiotokogramoje vaisiaus širdies veiklos dažnį fiksavo nepastoviai, taip pat pažeidė VšĮ Prienų ligoninės vyriausiojo gydytojo 2005-01-05 patvirtintos „Konsiliumo organizavimo procedūros“ 3 p. - „konsiliumą organizuoti privaloma dėl gimdymo užbaigimo Cezario pjūvio operacija“, t.y. įvertinus aplinkybę, kad vaisiaus kardiotokograma buvo abejotina ir nuleisti vaisiaus vandenys buvo žali, dėl tolimesnio gimdymo skatinimo tikslingumo ir trukmės, taip pat keisdama iš konservatyvios į operacinę nukentėjusiosios S. K. gimdymo taktiką, neorganizavo konsiliumo, be to, pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymu Nr. 117 patvirtintos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūros tvarkos“ 2.2.3 punkto „darbo organizavimas“ 2 pastraipą - ,, gydytojas neonatologas kviečiamas, jeigu prognozuojama gimdymo patologija, ruošiamasi atlikti akušerinę operaciją, įtariama vaisiaus hipoksija arba naujagimio patologija“, t.y. operacijos metu neiškvietė gydytojo neonatologo, dėl ko naujagimiui M. K. nebuvo suteikta tinkama pirminė pagalba, ji buvo gaivinta nepilnai, tuo pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. K..

Teismas L. M. išteisino tuo pagrindu, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. M. pripažinti kalta pagal LR BK 132 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nenuginčijamai nustatyta, kad L. M. 2005-05-19 apie 20 val., dirbdama (duomenys neskelbtini) akušere-ginekologe, S. K.–K. nepakankamai progresuojant gimdymui neorganizavo konsiliumo, per vėlai priėmė sprendimą keisti gimdymo taktiką. Priėmusi sprendimą atlikti Cezario pjūvį, neiškvietė gydytojo neonatalogo, todėl gimus naujagimei M. K. buvo netinkamai, nesavalaikiai ir nepilnai taikyta pirminė pagalba, dėl ko naujagimė mirė. Apelianto teigimu, teismas ignoravo rašytinius įrodymus, nukentėjusiosios S. K. –K. parodymus bei kitą byloje surinktą L. M. kaltę patvirtinančią medžiagą. Teismas, aiškiai ignoruodamas Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. A - 74-457/ L nurodytą specialistų išvadą, kad S. K. ir jos mirusiajai dukrai teiktos akušerinio ginekologinio, neontologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos ir nesavalaikės, nes nepakankamai progresuojant gimdymui buvo per vėlai priimtas sprendimas keisti gimdymo taktiką, priėmus sprendimą atlikti Cezario pjūvio operaciją, nebuvo iškviestas gydytojas neonatalogas, buvo netinkamas naujagimio gaivinimas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. M. pažeidė ir visą eilę norminių aktų, netinkamai vertino neonataloginio tyrimo specialisto išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad L. M. yra kalta dėl naujagimės mirties. Be to, teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir neatsižvelgė į surinktus duomenis, kurių visuma pagrindžia L. M. kaltę, vienpusiškai įvertino tik teisiamosios parodymus ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes savo abejones grindė neišsamiu įrodymų visumos ištyrimu, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. M. pripažinti kalta pagal LR BK 132 str. 3 d. ir skirti jai kuo griežtesnę bausmę. Nurodo, kad byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra neginčijamai nustatyta, kad L. M. 2005-05-19 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) dirbdama akušere ginekologe, S. K. – K. nepakankamai progresuojant gimdymui, neorganizavo konsiliumo, per vėlai priėmė sprendimą keisti gimdymo taktiką, priėmus sprendimą atlikti Cezario pjūvį, neiškvietė gydytojo noenatologo, todėl gimus naujagimei M. K., buvo netinkamai nesavalaikiai ir nepilnai taikyta pirminė pagalba, dėl ko M. K. mirė. Teismas akivaizdžiai ignoravo rašytinius įrodymus bei nukentėjusiosios parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad 2005-05-19 apie 12 val. jai į raumenis buvo suleisti skatinamieji vaistai, nors vandenys priverstinai buvo nuleisti tik apie 14 val. 30 min. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja J. M.. Išteisintoji jau tuomet elgėsi nusikalstamai, kadangi jokių skatinamųjų vaistų, tuo labiau į raumenis, nenubėgus vandenims, negalėjo duoti nurodymo apeliantei suleisti. Negana to, nuleidus vandenis, konstatuota, kad jau 2005-05-19 14 val. 30 min. jie buvo „žali“. Esant tokiai situacijai, L. M. turėjo imtis skubių veiksmų ir atlikti nukentėjusiajai Cezario pjūvį, tuo labiau, kad pastaroji jautėsi labai blogai, suprato, kad su būsimu kūdikiu taip pat yra negerai, tačiau išteisintoji į jos prašymus nereagavo, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, operavo tik apie 20 val. Šiuo atveju, apeliantės nuomone, L. M. apie komplikuotą situaciją privalėjo informuoti ir iškviesti gydytoją neonatologą. Liudytoja gydytoja neonatologė K. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie komplikuotą gimdymą ji buvo informuota 2005-05-19 apie 21 val., t.y. jau po atliktos operacijos. Anot apeliantės, teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad 2005-05-19 apie 18 val. 30 min., būnant gimdykloje, tikrinant vaisiaus širdies dūžius jie buvo sumažėję tiek, kad turėjo L. M. sukelti didelį susirūpinimą, tačiau ir tai nebuvo vada gydytojai priimti sprendimą atlikti nukentėjusiajai operaciją ir imtis priemonių, kad kūdikis būtų išgelbėtas. L. M. visiškai nekreipė dėmesio į vaisiaus širdies dūžius, konstatuodama, kad atsilaisvinę diržai, todėl duomenys kardiotogramoje blogai užsifiksavo. Teismas, aiškiai ignoruodamas Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-74-457K nurodytą specialistų išvadą, kad nukentėjusiajai ir pastarosios mirusiai dukrai teiktos akušerinio ginekologinio ir naujagimei neontologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos ir nesavalaikės, nes nepakankamai progresuojant gimdymui buvo per vėlai priimtas sprendimas keisti gimdymo taktiką, priėmus sprendimą atlikti Cezario pjūvio operaciją, nebuvo iškviestas gydytojas neonatologas, buvo netinkamas naujagimio gaivinimas, priėmė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Bylos duomenimis akivaizdžiai konstatuota, kad jeigu būtų laiku priimtas sprendimas atlikti Cezario pjūvio operaciją, M. K. būtų gyva. Teismas, būdamas šališkas, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad L. M. pažeidė ir visą eilę norminių aktų, be to, netinkamai įvertino neontologinio tyrimo specialisto išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad L. M. yra kalta dėl M. K. mirties. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja anesteziologė L. T., kurios parodymai prieštarauja liudytojos V. I. S. parodymams, parodė, kad operacijos metu kūdikis buvo nustojęs kvėpuoti, jam buvo atsiurbiamos gleivės, duodamas deguonis, kūdikis skubiai buvo įdėtas į medikorą, vaiko būklė blogėjo, buvo bandoma intubuoti, atvykus vaikų gydytojui V. Karveliui, vaikas buvo įdėtas į inkubatorių dėl sunkios būklės. Nukentėjusiosios teigimu, L. M. kaltę taip pat patvirtina ir eksperto J. Rybalko išvada, o specialistų D. Lištvanienės bei V. Gintauto parodymai vertintini kritiškai, nes pastarasis kaip geras L. M. pažįstamas yra suinteresuotas bylos baigtimi, o D. Lištvanienės parodymai yra prieštaraujantys vieni kitiems.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad L. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių bei tuo pagrindu L. M. pagal BK 132 str. 3 d. išteisino (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

L. M. buvo kaltinama tuo, kad 2005 05 19 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) dirbdama akušere ginekologe, gimdyvei S. K. nepakankamai progresuojant gimdymui, neorganizavo konsiliumo, tuo pažeidžiant VŠĮ Prienų ligoninės vyriausiojo gydytojo 2005 01 05 patvirtintos „Konsiliumo organizavimo procedūros“ 3 punktą, per vėlai priėmė sprendimą keisti gimdymo taktiką, o priėmus sprendimą atlikti gimdyvei cezario pjūvio operaciją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymu Nr. 117 patvirtintos „Nėščiųjų gimdymų ir naujagimių priežiūros tvarkos“ 2.2.3 p. 2 pastraipą, neiškvietė gydytojo neonatologo, ko pasėkoje naujagimiui M. K. nebuvo suteikta tinkama pirminė pagalba, ji buvo gaivinta nepilnai ir todėl mirė, t.y. šiais veiksmais L. M. dėl neatsargumo atėmė M. K. gyvybę.

Tad iš kaltinimo seka, kad L. M. nusikalstami veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad ji pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nepakankamai progresuojant gimdymui, neorganizavo konsiliumo, per vėlai priėmė sprendimą atlikti gimdyvei cezario pjūvio operaciją, vaikui gimus neiškvietė gydytojo neonatologo.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas ar virš paminėtieji pažeidimai turėjo įtakos naujagimio M. K. mirčiai (kurią sąlygojo vaisiaus hipoksija ir vaisiaus aspiracija mekonijumi), vertino ne tik išteisintosios, nukentėjusios, liudytojų parodymus, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-74-457K, Neontologinio tyrimo specialisto išvadą Nr. KM 17(76)/08/01, bet ir šią išvadą pateikusių ekspertų (specialistų) J. Rybalko, R. Sitienės paaiškinimais, medicinos specialisto V. Gintauto paaiškinimu.

Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nors Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ir konstatuota, kad buvo per vėlai priimtas sprendimas keisti gimdymo taktiką, priėmus sprendimą daryti cezario pjūvio operaciją neorganizuotas konsiliumas, neiškviestas gydytojas neonatologas, dėl ko buvo netinkamas naujagimio gaivinimas ir įvyko jo mirtis, tačiau Mykolo Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų išvadoje Nr. KM 17(76)/08/01 be minėtų sveikatos priežiūros paslaugose buvusių trūkumų konstatuojam ir tai, kad L. M. veiksmai ir priimti sprendimai gali būti tik dalinai susiję su naujagimio M. K. mirtimi. Specialistų komisija negalėjo tiksliai nustatyti, dėl kokios priežasties naujagimio mirtį sukėlę hipoksija ir aspiracija mekonijumi, nes tam reikšmės galėjo turėti ir vaisiaus būklės pokyčiai iki gimdymo pradžios ar gimstant. Taip pat šioje išvadoje teigiama, kad gimdyvei cezario pjūvio operaciją buvo tikslinga atlikti anksčiau – tai vertinant retrospektyviai, t.y. žvelgiant į praeitį kai šiuo metu jau žinomos atsiradę pasekmės. Tačiau vėlgi tuo klausimu duodama ne kategoriška išvada, pabrėžiamas ne būtinumas, bet tik tokios operacijos tikslingumas.

Apklausti specialistų išvadą pateikę ekspertai R. Sitienė paaiškino, kad vaisiaus hipoksijai reikšmės turėjo ir motinos intranterinė infekcija (gimdymo takų infekcija), todėl specialisto išvadą pateikusi komisija negalėjo atsakyti dėl kokių konkrečių priežasčių išsivystė vaisiaus hipoksija ir vaisius aspiravo mekonijumi; D. Lištvanienė taip pat paaiškino, kad vaisiaus aspiracija mekonijumi galėjo įvykti daug anksčiau, dar iki gimdymo ir todėl teigti, jog ankstesnis operacijos atlikimas būtų ką nors pakeitęs negalima, ekspertės manymu L. M. veiksmas negalėjo būti vaisiaus mirties priežastimi; ekspertas J. Rybalko taip pat paaiškino, kad medicininio tyrimo metu nebuvo galima tiksliai nustatyti kokiu metu įvyko vaisiaus asficija, ar iki gimdymo, ar gimdymo metu, ar tam turėjo įtakos vėlesnis cezario pjūvio operacijos atlikimas.

Tapačias aplinkybes apie galimą L. M. padarytų veikų ryšį su kilusiomis pasekmėmis patvirtino ir pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavęs specialistas V. Gintautas. Būtent šis, itin aukštos kvalifikacijos specialistas (Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas – konsultantas, Kauno medicinos universiteto klinikų akušerijos skyriaus vadovas) remdamasis ne tik savo, bet ir tarptautine moksline praktika, patvirtino, kad vaisiaus širdies ritmo pakitimai, mekonijumi suteršti vaisiaus vandenys (kurie šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyti, ir kurie tariamai davė pagrindą keisti gimdymo taktiką – atliekant cezario pjūvio operaciją), nėra nei jautrūs, nei juo labiau specifiški požymiai ir tik kartais yra susiję su vaisiaus hipoksija, todėl esamoje situacijoje, kai vaisiui buvo nustatyta tik nedidelė tacikardija, kai buvo nustatyti ir suteršti mekonijumi vaisiaus vandenys, nebuvo požymių, dėl kurių gydytoja L. M. turėjo keisti gimdymo taktiką ir sprendimą atlikti operaciją ji pagrįstai priėmė tuo metu, kai nustatė nepakankamai progresuojantį gimdymą natūraliais takais ir visiškai nesitikint blogos naujagimio būklės.

Tokiu būdu įvertinant virš paminėtas aplinkybes , pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gydytoja L. M., pagal įvykio aplinkybes objektyviai neturėjo ir negalėjo numatyti pasekmių ir priimti sprendimą anksčiau atlikti cezario pjūvio operaciją.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. M. pažeisdama nustatytas taisykles prieš priimant sprendimą atlikti cezario pjūvio operaciją, neorganizavo konsiliumo. Tačiau toks jos padarytas pažeidimas negali būt sietinas su atsiradusiomis pasekmėmis. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad L. M., neorganizavus tuo klausimu konsiliumo, būtų blogai ar netinkamai atlikusi operaciją ir būtent dėl šios priežasties iškilęs pavojus gimdyvės ar naujagimio gyvybei. Priešingai, iš bylos aplinkybių seka, kad operacija gimdyvei buvo atlikta sėkmingai, ryšium su operacija jokių komplikacijų nei gimdyvei, nei gimusiam kūdikiui nekilo. Pažymėtina ir tai, kad nustačius nepakankamai progresuojantį gimdymą gydytoja L. M. iš esmės priėmė teisingą sprendimą gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacija, o be to šioje operacijoje dalyvavo ir anesteziologė L. T. ir chirurgas A. I. – tai yra asmenys, kurie pagal pareigas ir turi būt kviečiami į gydytojų konsiliumą (konsiliumo organizavimo procedūra 2 p. c papunktis. T-1 b.l.84-87).

Kaip seka iš anksčiau aptartų teismo medicinos specialistų, Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadų, L. M., priėmusi sprendimą gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacija, pažeisdama sveikatos apsaugos ministro įsakymą, neiškvietė į operaciją gydytojo neonatologo (naujagimių gydytojo), to pasekoje naujagimis buvo gaivintas nepinai ir jam nebuvo suteikta tinkama pirminė pagalba. Vėlgi iš tos pačios teismo medicinos specialistų išvados seka ir tai, kad minėtos srities specialisto nedalyvavimas (neiškvietimas) tiesiogiai nesusietinas su naujagimio mirtimi, nes buvo nustatytos ir kitos priežastys galėjusios nulemti kūdikio mirtį. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp L. M. veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių (naujagimio mirties), laikytina pagrįsta. Nenustačius šio ryšio negali kilti ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti, kad L. M., įvertindama gimdymo sudėtingumą, į operaciją iškvietė vaikų ligų specialistą – vaikų pediatrą, gydytoją V. K., kuris apžiūrėti naujagimio atvyko praėjus 20 minučių po gimimo. Toks šio gydytojo elgesys bei taip pat jo suteiktos pirminės pagalbos (naujagimio gaivinimas) kokybė ir to reikšmė atsiradusioms pasekmėms ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama. Kolegijos nuomone, L. M. atsakomybę, dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo kviesti gydytoją neonatologą neįvykdymo, šalina ir tai kad tokia tvarka nebuvo užtikrinta pačioje gydymo įstaigoje. Duomenų, kad L. M. būtų buvus supažindinta su minėtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, byloje nėra. Ištirti įrodymai - tai ir išteisintosios paaiškinimas, liudytojais apklaustų gydytojų, ligoninės vyriausiojo gydytojo parodymai, VŠĮ Prienų ligoninės vyriausiojo gydytojo patvirtinta konsiliumo organizavimo procedūra (kurioje gydytojas neonatologas net neįtrauktas į kviečiamo konsiliumo sudėtį) patvirtina, kad VŠĮ Prienų ligoninėje buvo nustatyta, skirtingai negu to reikalavo sveikatos apsaugos ministras, kitokia tvarka – budėjimų metu, ne darbo valandomis, į gimdymą kviesti budintį gydytoją vaikų pediatrą, gydytojo neotanologo budėjimas ligoninėje nebuvo organizuotas ir užtikrintas. Būtent tokių nustatytų vidaus taisyklių L. M. ir laikėsi, todėl esant paminėtoms aplinkybėms ji nėra atsakinga už gydytojo neotanologo neiškvietimą.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jie atmestini ir pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusios S. K.-K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas