- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-32-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21171-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2021 m. sausio 7 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JA Energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4014-713/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JA Energija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“ (toliau – UAB „BRC finance“) ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JA Energija“ (toliau – UAB „JA Energija“) prašė priteisti iš atsakovės 718,97 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. 2018 m. kovo 16 d., ieškovė UAB „BRC finance“ ir atsakovė UAB „JA Energija“ sudarė automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo mokėti 207,45 Eur mėnesines įmokas ir kitus mokesčius (pirmoji įmoka – 2 330 Eur). Ieškovė perdavė automobilį atsakovei, tačiau atsakovė laiku nemokėjo įmokų, susidarė 718,97 Eur skola. Atsakovė į ieškovės raginimus įvykdyti prievolę nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. sausio 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
2. Atsakovė UAB „JA energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog:
2.1. atsakovė susitarė su ieškovės bendrovės vadove, kad atsakovė grąžins automobilį ieškovei, o ieškovė automobilį priims už likutinę sumą ir atsiims ieškinį. Atsakovė techniškai tvarkingą su galiojančia technine apžiūra automobilį grąžino 2020 m. sausio 9 d. Atsakovė suprato, jog neprivalo apmokėti 718,97 Eur skolos, dėl to įmokų ir nemokėjo. 2020 m. vasario 10 d. ieškovės buhalterė atsiuntė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią visa apimtimi sudengtas paskolos likutis, dėl ko ieškovė neturi pagrindo reikalauti papildomo mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 718,97 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 12,21 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad:
3.1. šalys 2018 m. kovo 16 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.1.–11.2 punktuose susitarė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos. Ieškovė pranešė atsakovei apie įsiskolinimus ir raginimą susimokėti skolą, pareikšdama apie vienašalį sutarties nutraukimą nepažeidė sutarties 11.5 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.218 straipsnio 1 dalies ir 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatų.
3.2. Teismas sprendė, jog nuomininkas turėjo mokėti nuomos mokestį, palūkanas iki pat sutarties nutraukimo – 2020 m. sausio 2 d. Skolos dydį patvirtina sąskaitos faktūros, jo atsakovė neginčijo ir patvirtino, jog tokios sumos nesumokėjo. Atsakovės atstovo argumentas, kad jis susitarė su ieškovės direktore, jog grąžinus automobilį nebus išieškomas įsiskolinimas, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Sutarties 8.1.7. punkte nustatyta, jog bet kokie sutarties pakeitimai, papildymai turi būti daromi raštu ir nustatyta tvarka pasirašomi abiejų šalių ar šalių atstovų. Toks šalių susitarimas į bylą nepateiktas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė susigrąžinusi automobilį, atsisakė 718,97 Eur skolos reikalavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė UAB „JA Energija“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2 4014-713/2020 neatsižvelgė į tai kad, automobilis Audi Q7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas abipusiu šalių susitarimu. Sutarta su ieškove, kad jie atsiims ieškinį dėl skolos priteisimo ir automobilio perėmimo suma bus likutinė suma pagal sutartį. Dėl to mano, kad direktorė apgavo atsakovę, perėmė automobilį, jį pardavė kitam asmeniui už perėmimo kainą, o tada nusprendė dar prisiteisti skolą, dėl kurios buvo sutarta, jog bus atsiimtas reikalavimas iš teismo, kai automobilis bus grąžintas. Pati direktorė ragino grąžinti kuo skubiau.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „BRC finance“ prašo 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4014-713/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. ieškovė sutartį nutraukė vienašališkai, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.1.–11.2. punktuose numatyta tvarka. Atsakovei buvo suteiktas ilgesnis, nei sutarties bendrosios dalies 11.5. punkte numatytas keturiolikos dienų terminas. Sutarties nutraukimas nepažeidė CK 6.218 straipsnio 1 dalies ir 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą.
5.2. Atsakovės argumentai, kad automobilis Audi Q7 buvo grąžintas šalių susitarimu, yra nepagrįsti šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties bendrosios dalies 8.1.7. punktas numato, jog bet kokie sutarties pakeitimai yra pasirašomi raštu.
5.3. Atsakovės prievolė grąžinti automobilį nutraukus sutartį, yra numatyta sutarties 4.2. punkte. Automobilį atsakovė grąžino be jokio konkretaus susitarimo, t. y. jį tiesiog paliko ieškovės automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirašiusi jokio priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė buvo priversta surašyti vienašališką automobilio priėmimo aktą nurodant matomus defektus, taip pat jį patikrinti automobilių servise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
8. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 16 d. ieškovė ir atsakovė „JA ENERGIJA“ sudarė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 29–32 ieškinio priedas Nr. 1). Sutarties pagrindu ieškovė perdavė nuomininkei 60 mėn. laikotarpiui 2006 m. gamybos automobilį Audi Q7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 p., 1.1.p.), automobilio kaina nustatyta 14776,89 Eur, automobilio kainą atsakovė turėjo sumokėti iki 2023 m. kovo 1 d., mokant po 207,45 Eur kas mėnesį (4.1.1 p., įmokų grafikas).
9. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad atsakovė mokėjo ne visas įmokas. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. sausio 1 d. susidarė 718,97 skola, skolos dydžiui patvirtinti ieškovė pateikė išrašytas sąskaitas faktūras BRCL Nr. 162995; BRCL Nr. 161395; BRCL Nr. 165138; BRCL Nr. 163514; BRCL Nr. 167184; BRCL Nr. 165515, BRCL Nr. 167551 (e. b. 1 t., ieškinio priedai 1–7 pdf.) ir žiniaraštis. Atsakovės atstovas patvirtino, jog 718,97 Eur skolos ieškovei nesumokėjo, apie šios sumos sumokėjimą ieškovei įrodymų nepateikta.
10. Ieškovė 2020 m. sausio 2 d. pranešė atsakovei, kad vienašališkai nutraukia sutartį, įpareigojo nedelsiant grąžinti automobilį, išaiškino pareigą sumokėti skolą, netesybas ir atlyginti nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo (e. b. 1 t., ieškinio priedas Nr. 4). Atsakovė automobilį grąžino ieškovei 2020 m. sausio 9 d.
11. Pirmos instancijos teismas teisingai akcentavo, kad CK 6.574 straipsnis nustato, kad tuo atveju kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
12. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys, sudarydamos sutartį, 11.1.–11.2 punktuose, („Bendrosios sąlygos“) susitarė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos ir terminų. Ieškovė, pranešdama atsakovei apie įsiskolinimus ir raginimą susimokėti skolą, vykdė sutarties sąlygas, o pareikšdama apie vienašalį sutarties nutraukimą nepažeidė sutarties 11.5 punkto reikalavimų, CK 6.218 str. 12 d. ir 6.217 str. 3 d. nuostatų.
13. Kaip matyti š sutarties, pagal Sutarties 9.4 punktą (Bendroji dalis), <...Nutraukus sutartį, klientas privalo per 15 d. nuo sutarties nutraukimo dienos sumokėti Bendrovei netesybas, įsiskolinimą pagal neapmokėtas sąskaitas, neišpirktą Turto vertę su PVM bei kompensuoti kitas sutarties su priešlaikiniu pasibaigimu susijusias tiesiogines Bendrovės išlaidas.> Automobilio grąžinimas nuomotojui ir skolinių įsipareigojimų įvykdymas nustatytas ir Sutarties 4.2 punkte.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į sutartyje nustatytas automobilio nuomos ir gražinimo sąlygas, nuomininko skolinių įsipareigojimų vykdymą (nevykdymą), galima spręsti, jog nuomininkas turėjo mokėti nuomos mokestį, palūkanas iki pat sutarties nutraukimo dienos 2020 m. sausio 2 d.
15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktos sąskaitos–faktūros patvirtina skolos dydį 718,94 Eur, šios skolos dydžio atsakovė neginčijo ir patvirtino, jog tokios sumos ieškovei nesumokėjo.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovės atstovo argumentas, kad jis susitarė su ieškovės direktore, kad grąžinus automobilį nebus išieškomas įsiskolinimas, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks susitarimas, nepakeitus pirminės sutarties rašytine forma, įstatymų nustatyta tvarka, net jei ir būtų atsakovės nurodomas susitarimas, neturėtų jokios teisinės galios, kadangi sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, o ne asmeniškai tarp vadovų, ir tai nurodyta sutartyje.
17. Atsakovės pateiktas jos direktoriaus elektroninis susirašinėjimas su ieškovės direktore patvirtina, kad 2020 m. sausio 2 d. elektroniniame laiške atsakovė nesutinka su sutarties nutraukimu ir nurodo, kad nekompensuos jokių išlaidų (e. b. 1 t., atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3), ieškovės direktorė 2020 m. sausio 3 d. reikalauja grąžinti automobilį ir informuoja, jog į teismą atidavė atsakovės skolą ir yra priimtas teismo įsakymas (e. b. 1 t., atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Tačiau, kaip jau minėta, Sutarties 8.1.7. punkte (Bendroji dalis) nustatyta, jog bet kokie sutarties pakeitimai, papildymai turi būti daromi raštu ir nustatyta tvarka pasirašomi abiejų šalių ar šalių atstovų.
18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui ir išvadai, kad toks rašytinis šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo į bylą nepateiktas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė susigražinusi automobilį, atsisakė 718, 97 Eur skolos reikalavimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog atsakovė laiku nesumokėjo įmokų, todėl ji pagrįstai pripažinta pažeidusia sutartinę prievolę laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove. CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės privalo būti vykdomos sąžiningai, protingai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovė sąskaitų neapmokėjo, liko skolinga ieškovei už automobilio nuomą, sutartis tarp šalių nėra pakeista, todėl atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino pilnai (CK 6.305 str., 6.306 str.).
20. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, bei taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.