Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos pareigūnas 2008 m. kovo 30 d. surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, 15 val. 20 min., ties Mackevičiaus gatvės 109 namu, Kauno mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių girtumas) vairavo automobilį Seat Toledo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, nuo smūgio trenkėsi į kitą automobilį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 ir 172 punktų reikalavimai. Jo padaryta veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu nutarimu V. L. buvo paskirta administracinė nuobauda (vieno tūkstančio litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Nagrinėjamu atveju asmuo ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvyki, kurio metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Taigi buvo sukeltas realus pavojus eismo ir jo dalyvių saugumui. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis atlygino dalį pažeidimu padarytos žalos, teigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę, tačiau nėra ypatingai jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, galinti sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Aplinkybė, kad V. L. sumokėjo paskirtą baudą, taip pat nėra laikoma atsakomybę lengvinančia. Sumokėti paskirtą baudą yra pažeidėjo pareiga, kurios nevykdymas asmenims užtraukia papildomų neigiamų pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis ketina dirbti darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, nėra laikoma išimtine, leidžiančia jam skirti mažesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta kelio asmeniui dirbti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu.

Nepagrįstu laikomas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad V. L. jau yra baustas ir turi galiojančią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. ATPK 36 straipsnis numato, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliantui paskirta nuobauda buvo įvykdyta 2007 m. vasario 1 d. (b. l. 15 - 16), todėl paskirta nuobauda nėra laikoma galiojančia.

Pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Visuma šių aplinkybių rodo, kad neskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose numatyto specialios teisės atėmimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.