Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-05 · Byla Nr. A2.6.-9855-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
A2.6.-9855-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08335-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
A. A. A. I. D.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9855-1035/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08335-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2.; 2.7.4.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. A. I. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A. A. I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Egipto Arabų Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. A. I. D. 2016 m. birželio 8 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Tauro g. 5, vairavo automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Šiais veiksmais A. A. A. I. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 20 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. A. A. I. D. savo kaltę dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone ranka pripažino visiškai, o dėl automobilio vairavimo neturint tam teisės kaltės nepripažino. Paaiškino, kad birželio 8 d. vairuodamas automobilį atsiliepė į svarbų skambutį, nors paprastai naudojasi ausinėmis, šįkart tiesiog reikėjo skubiai atsiliepti. Jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams padavė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs, o pareigūnai atsakė, kad jis neturi teisės vairuoti. Be lietuviško vairuotojo pažymėjimo turi nacionalinį (Egipto Arabų Respublikos) vairuotojo pažymėjimą ir tarptautinį, todėl mano, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Kitą dieną buvo nuvažiavęs į Regitrą, kur jam paaiškino, kad norint gauti vairuotojo pažymėjimą reikia išklausyti papildomus kursus. Apie šiuos kursus jam sakė ir jį sustabdę policijos pareigūnai. Dėl naudojimosi telefonu gailisi, o dėl vairavimo be teisių nemato savo kaltės.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, nesilaikantiems draudimo rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, o ATPK 128 straipsnio 1 dalyje – už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisės jų vairuoti ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

A. A. A. I. D. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. A. A. I. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog jis nežinojo, kad negali vairuoti (b. l. 3). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 14.05 val., Vilniuje, Tauro g., buvo sustabdytas automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone ranka. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo A. A. A. I. D., asmuo pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas pasibaigė 2016 m. birželio 7 d. (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. A. I. D. vairavo transporto priemonę 2016 m. birželio 8 d., tačiau tą dieną galiojančio Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Nors A. A. A. I. D. teismo posėdyje pateikė teismui Egipto Arabų Respublikos jam 2013 m. kovo 17 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki 2023 m. kovo 16 d., ir jo turimą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (atkreiptinas dėmesys, kad šis pažymėjimas galiojo tik vienerius metus nuo išdavimo dienos – 2013 m. kovo 19 d.), Saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. A. I. D. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nes nuo 2014 m. sausio 8 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir turi leidimą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis turėjo nuo 2010 m. gegužės 4 d. (b. l. 11). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 106-4060) 2 punktą nuolatinė gyvenamoji vieta – yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių. Darytina išvada, kad A. A. A. I. D., kaip nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, jo turimi Egipto Arabų Respublikos vairuotojo pažymėjimas ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties A. A. A. I. D. privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis tokį vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau jo galiojimas yra pasibaigęs (b. l. 14). Transporto priemonės vairavimas su kitos šalies (ne Europos Sąjungos) nacionaliniu arba tarptautiniu Lietuvos Respublikoje negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu arba Lietuvos Respublikoje išduotu pažymėjimu, kurio galiojimas terminas yra pasibaigęs, prilyginamas transporto priemonių vairavimui neturint teisės jų vairuoti.

Aptartas teisinis reguliavimas ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. A. A. I. D. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad A. A. A. I. D. turėjo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tik jo galiojimas buvo pasibaigęs (praėjo tik viena diena), į A. A. A. I. D. asmenybę – gana jauno amžiaus, dirbantis, sukūręs šeimą, auginantis nepilnametį vaiką, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Teismas A. A. A. I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs abu administracinius teisės pažeidimus (sutiko su tuo, kad jam Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas įvykio dieną buvo pasibaigęs) ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. A. A. I. D. skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalų dydį, skiriamas baudas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 30, 30², 33 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. A. I. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

A. A. A. I. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, A. A. A. I. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš