Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1450-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
A15.-1450-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00931-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
N. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-1450-963/2019
Proceso Nr. 4-06-3-00931-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.4.7.; 1.5.1.; 1.5.4.; 1.5.7.; 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.; 21.14.9.; 21.3.3.
Registro objektas ROIK: 19101217024(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. D. 2019 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 9.02 val. (tikslus laikas nenustatytas), Klaipėdoje, Turgaus a. 2, vairuodamas transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu padaryta žala iki 15 BND.

Be to, 2019 m. gegužės 17 d. N. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d., 9.02 val., Klaipėdoje, Turgaus a. 2, vairuodamas transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo kontaktinius duomenis ant nukentėjusiojo automobilio. Taip pat nebaigus išsiaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių vairuotojas vartojo alkoholį. Eismo įvykio metu padaryta žala iki 15 BND.

N. D. teismo posėdžio metu pripažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, kad jis naktį apie 2.30 val. buvo su draugais ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Jis išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, pamatė, kad yra įbrėžimas. Paklausė šalia buvusių taksistų ar būtų gerai, jei jis paliktų raštelį su savo duomenimis. Jam pasakė, kad galima taip daryti, todėl jis paliko raštelį su savo duomenimis ir nieko blogo negalvodamas nuvažiavo namo. Kadangi jam tai buvo pirmas kartas, jis labai išsigando, pergyveno todėl ir išgėrė. Ryte, kai jam paskambino, jis nuvažiavo prie automobilio. Kito automobilio savininkas pajutęs, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, iškvietė policiją. Nurodė, kad šiuo metu jis baigia 12 klasių, planuoja dirbti, o kitais metais stoti mokytis. Dabar gyvena su tėvais, savo jokių pajamų neturi. Automobilis, kurį jis vairavo priklauso jo draugės mamai. Automobilis buvo duotas vairuoti jo draugei, bet ji kažkodėl nenorėjo sėsti prie vairo, todėl už vairo sėdo jis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprasta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

N. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad „vairuodamas transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo kontaktinius duomenis ant nukentėjusiojo automobilio. Taip pat nebaigus išsiaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių vairuotojas vartojo alkoholį“. Iš byloje esančio J. R. paaiškinimo matyti, kad jis atėjęs rado apgadintą savo automobilį ir rado už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad dėl eismo įvykio reikia susisiekti nurodytu telefonu. Raštelyje buvo nurodyta, kad atsiprašo už padarytą eismo įvykį ir pasižada atlyginti padarytą žalą. Taip pat nurodyti vairuotojo ir automobilio savininkės telefonų numeriai, vairuotojas pasižadėjo nedelsiant atvykti. Paskambinus vairuotojas atvyko. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis iškvietė policiją. Policijos pareigūnės tyrėjos J. K. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir J. R. paaiškinime, bei patvirtina paties N. D. duotą paaiškinimą bylos nagrinėjimo teisme metu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tokiu atveju, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Ta aplinkybė, kad N. D. prieš išvykdamas iš eismo įvykio vietos, kurį jis padarė naktį, už apgadinto automobilio langų valytuvų paliko raštelį, kuriame pripažino, kad padarė eismo įvykį, nurodė savo kontaktus ir pasižadėjo atlyginti žalą – nesuteikia pagrindo spręsti, kad N. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, suvokdamas, kad siekia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Priešingai, iš N. D. elgesio, kai jis paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir pripažinimu, kad padarė eismo įvykį, spręstina, kad jis nuvažiavo iš įvykio vietos ne todėl, kad siekė išvengti administracinės atsakomybės, o todėl, kad išsigando, buvo naktis, aplinkui nebuvo žmonių. N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuvažiavo tikėdamasis, kad padarė viską teisingai, t.y., kad paliko informaciją apie save, nes jis nesiekė pasislėpti, ar neatlyginti padarytos žalos. Be to, nurodė, kad grįžęs po įvykio išgėrė dėl streso. Bet gėrė manydamas, kad viską dėl eismo įvykio jis sutvarkė, t.y., kad jis yra palikęs informaciją apie save ir, kad asmuo jį ras ir bus galima išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad N. D. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmuose nėra vieno iš keturių privalomų administracinio nusižengimo sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena N. D. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad N. D. 2019 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 9.02 val. (tikslus laikas nenustatytas), Klaipėdoje, Turgaus a. 2, vairuodamas transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį. N. D. kaltę dėl šio nusižengimo pripažino, nurodė, kad jis sutinka atlyginti padarytą žalą. Be jo paties prisipažinimo, N. D. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, J. R. paaiškinimu, Eismo įvykio fiksavimo protokolu, fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad N. D. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda. N. D. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto nusižengimų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, jam 19 metų, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. D. paskyrus 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

N. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19101217024 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė