Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nuteistajam E. T., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nuteistajam V. O., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, nuteistajam A. R., jo gynėjai advokatui Dariui Karabinui, nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nuteistojo D. C. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., D. C., E. T. ir V. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, už juos paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

V. O. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, už juos paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinus su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-09-27 nutartimi pagal 2019-07-15 ir 2019-06-13 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžius galutine subendrinta bausme (laisvės atėmimu 8 metai 9 mėnesiai 24 dienos), V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-09-27 nutartį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2019-07-15 ir 2019-06-13 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžius. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, už juos paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, už juos paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) laisvės atėmimo bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę, atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-12-10 nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., V. O., E. T., A. R. ir nenustatytais asmenimis, M. G., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 15.31 val. paskambinus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pateikus išgalvotą informaciją apie neva iš jos įmonės sąskaitų grobstomus pinigus, po to, 15.51 val. M. G. paskambinus jai iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius banko darbuotoju ir šia apgaule iš D. P. išviliojus ir įgijus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo prie jos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, M. G. neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis ir elektroniniu būdu pasijungus laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 19.17 val. prie nukentėjusiosios D. P. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų keturias sąskaitas, gautas iš jo, A. R., V. O., E. T., pervedus 17 600 eurų, o būtent jis A. R. prašymu ieškojo asmens, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, ir 2017-05-11 perdavė A. R. sms žinute R. Š. sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) numerį, į kurią M. G. elektroniniu būdu 16.19 val. pervedus 2000 eurų bei 16.25 val. 4000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei 19.17 val. pervedus 850 eurų iš D. P. AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), toliau vykdydamas A. R. nurodymą liepė R. Š. išgryninti pervestus pinigus, R. Š. 2017-05-11 laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 16.41 val. išgryninus 1800 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , jis tuos pinigus tą patį vakarą perdavė A. R. nurodytam nenustatytam asmeniui Pirmame (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 300 eurų ir D. P. priklausančius 2300 eurų.

V. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., D. C., E. T., A. R. ir nenustatytais asmenimis, jis neteisėtai pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., D. C., E. T., A. R. ir nenustatytais asmenimis, M. G., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., 2017-05-11 15.31 val. paskambinus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pateikus išgalvotą informaciją apie neva iš jos įmonės sąskaitų grobstomus pinigus, po to, 15.51 val. M. G. paskambinus jai iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius banko darbuotoju ir šia apgaule iš D. P. išviliojus ir įgijus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo prie jos bei UAB „N. S.“ banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, M. G. neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis ir elektroniniu būdu pasijungus laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 19.17 val. prie nukentėjusiosios D. P. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų keturias sąskaitas, gautas iš jo, A. R., D. C., E. T., pervedus 17 600 eurų, o būtent jis ieškojo asmens, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, iš A. R. gavo R. Š. sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) numerį, kurią surado D. C., į kurią M. G. elektroniniu būdu 16.19 val. pervedus 2000 eurų bei 16.25 val. 4000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei 19.17 val. pervedus 850 eurų iš D. P. AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), toliau per A. R. nurodė R. Š. išgryninti pervestus pinigus, R. Š. 2017-05-11 laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 16.41 val. išgryninus 1800 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , jis per A. R. nurodė D. C. perduoti pinigus nenustatytam asmeniui Pirmame (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 300 eurų ir D. P. priklausančius 2300 eurų.

A. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., D. C., E. T., V. O. ir nenustatytais asmenimis, M. G., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 15.31 val. paskambinus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pateikus išgalvotą informaciją apie neva iš jos įmonės sąskaitų grobstomus pinigus, po to, 15.51 val. M. G. paskambinus jai iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius banko darbuotoju ir šia apgaule iš D. P. išviliojus ir įgijus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo prie jos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, M. G. neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis ir elektroniniu būdu pasijungus laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 19.17 val. prie nukentėjusiosios D. P. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų keturias sąskaitas, gautas iš jo, V. O., D. C., E. T., pervedus 17 600 eurų, o būtent jis ieškojo asmens, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, iš D. C. gavo R. Š. sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) numerį, kurį perdavė V. O., į kurią M. G. elektroniniu būdu 16.19 val. pervedus 2000 eurų bei 16.25 val. 4000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei 19.17 val. pervedus 850 eurų iš D. P. AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš V. O. sužinojo apie pravestus pinigus, tuomet per D. C. nurodė R. Š. išgryninti pervestus pinigus, R. Š. 2017-05-11 laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 16.41 val. išgryninus 1800 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) Pulko g. 4, jis D. C. liepė perduoti pinigus V. O. nurodytam nenustatytam asmeniui Pirmame (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 300 eurų ir D. P. priklausančius 2300 eurų,

E. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., D. C., V. O., A. R. ir nenustatytais asmenimis, M. G., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2017-05-11 15.31 val. paskambinus D. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pateikus išgalvotą informaciją apie neva iš jos įmonės sąskaitų grobstomus pinigus, po to, 15.51 val. M. G. paskambinus jai iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius banko darbuotoju ir šia apgaule iš D. P. išviliojus ir įgijus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo prie jos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, M. G. neteisėtai pasinaudojus šiais duomenimis ir elektroniniu būdu pasijungus laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 19.17 val. prie nukentėjusiosios D. P. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų keturias sąskaitas, gautas iš jo, A. R., D. C., V. O., pervedus 17 600 eurų, o būtent jis ieškojo asmens, į kurio banko sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, iš V. M. gavo jos sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) numerį, į kurią M. G. elektroniniu būdu 16.22 val. pervedus 3900 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), bei 16.35 val. pervedus 2000 eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB (duomenys neskelbtini) banke sąskaitos (duomenys neskelbtini), jis nurodė V. M. išgryninti pervestus pinigus, pastarajai 2017-05-11 laikotarpiu nuo 16.55 val. iki 16.56 val. išgryninus 1800 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nurodė V. M. perduoti pinigus nenustatytam asmeniui Kaune prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 300 eurų ir D. P. priklausančius 2300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

6. Tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir spręsdamas apie atlikto bylos įrodymų vertinimo tinkamumą bei konstatuotų faktinių aplinkybių teisingumą, apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio privalo priimti atitinkamai motyvuotą sprendimą, t. y. laikytis BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimą baudžiamajame procese, nuostatų; pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose; esant būtinybei, atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis); vadovaudamasis BPK 331 ir 332 straipsniuose nustatytais reikalavimais, savo sprendime nurodyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008).

Dėl A. R., E. T. ir V. O. apeliacinių skundų

9. Kaip matyti iš apeliantų pozicijos viso bylos proceso metu bei apeliacinių skundų turinio, jie pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais objektyvais įrodymais pagrįstus faktus – kad jie vieni kitiems perdavė trečiųjų asmenų bankų sąskaitų numerius pinigams pervesti. Nuteistieji teigė, kad pinigai buvo pervedinėjami už įvairias vienas kito skolas, susidariusias pataisos namuose už prekes, laimėtas ar artimųjų jiems į pataisos namus siųstas pinigų sumas, tačiau neigia žinoję, kad į šias sąskaitas pervedami pinigai įgyti nusikalstamu būdu ir dalyvavę jų užvaldyme apgaulės būdu, taigi, kategoriškai neigia bendrininkavę ir kaip nors prisidėję prie jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymo. Tačiau, nepaisant tokios apeliantų gynybinės pozicijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jų kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., iš dalies jų pačių, kito nuteistojo M. G., nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia jų individualų vaidmenį kartu su kitais asmenimis inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir skundžiamame nuosprendyje atliktą jų analizę, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi apeliacinės instancijos teisme gautus surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodymų tyrimo metu nebuvo surinkta naujų duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti bent vieno iš apeliantų kalte, ko pagrindu būtų galima tenkinti apeliacinius skundus ir priimti nuteistųjų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

9.1. A. R. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad laikosi ankstesnių savo parodymų, nes neprisimena, ką anksčiau pasakojo. (duomenys neskelbtini) teisminio tyrimo metu jis nurodė, kad skambino D. C. ir prašė parūpinti banko sąskaitą pinigų pervedimui, kad V. O. galėtų pervesti skolą. Jie kartu atliko bausmę ir A. R. V. O. pardavė kelis telefonus. D. C. atsiuntus R. Š. sąskaitą, jis ją padiktavo V. O.. V. O. jam paskambino ir pasakė, kad pervedė pinigus į duotą sąskaitą. V. O. pervedė daugiau pinigų, nei buvo skolingas, todėl jos reikėjo nuimti ir dalį paduoti V. O. pažįstamam. Apie tai, kad į R. Š. sąskaitą buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, jis nežinojo ir nesuprato. Kitas nuteistasis D. C. parodė, kad A. R., kuris tuo metu ir dabar atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jam paskambino į mobilų telefoną ir paprašė, kad duotų savo banko sąskaitą, į kurią būtų pravesti iš T. S. laimėti pinigai. A. R. ir D. C. parodė, kad jie yra pažįstami nuo vaikystės, dirbo kartu ir gyveno netoliese, todėl nėra pagrindo manyti, jog D. C. savo parodymuose nurodė kitas pinigų atsiradimo aplinkybes, nei jam nurodė pats A. R.. O liudytojas R. Š., kuriam nebuvo jokio pagrindo apkalbėti R. C., parodė, jog pastarasis sąskaitos prašė, nes jam giminės turi pervesti pinigų. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad tiek A. R., tiek ir R. C. įvairiomis aplinkybėmis melagingai nurodė skirtingas į R. Š. sąskaitą pervedamų pinigų patekimo aplinkybes, taip siekdami paneigti jų tikrąją, nusikalstamą kilmę.

9.2. Apeliaciniame skunde A. R. kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, nes, pasak jo, byla buvo išnagrinėta atmestinai, įrodymų tyrimas atliktas neobjektyviai, neįvertinta daugybė aplinkybių ir realių faktų, tačiau konkrečiai šių, pasak jo, netinkamai išnagrinėtų aplinkybių ir faktų neįvardija ir nenurodo, kas būtent nebuvo ištirta, kuo pasireiškė teismo neobjektyvumas, todėl tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini. Taip pat skunde jis nurodo, kad turi pateikti teismui duomenų, įrodančių jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nuteistasis A. R.. Jis patvirtinto iki šiol palaikomą savo versiją, kad paprašė D. C. sąskaitos pinigams už skolą pervesti. Šis jam nurodė ne savo, o draugo sąskaitą. A. R. neprisimena, M. G. ar V. O. nurodė tą sąskaitą. Jis įkalinimo įstaigoje virė samagoną ir pardavinėjo, pardavė ir kelis telefonus. Jie buvo jam skolingi 1000 eurų. Kai pervedė pinigus, jie buvo pas D. C., kuris juos išgrynino ir perdavė žmogui, kuriam pats A. R. buvo skolingas. Į jo paties depozitinę sąskaitą pinigų negalėjo pervesti, nes jis turi skolų, alimentus. Kaip matyti iš šių apelianto parodymų, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis kaltę neigė, laikėsi nuoseklios pozicijos ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kokias buvo išdėstęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Jokių naujų faktų ar duomenų, kurie, kaip A. R. teigia skunde, įrodytų jo nekaltumą, nenurodė.

9.3. E. T. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis nuosekliai laikėsi gynybinės pozicijos ir parodė, kad pataisos namuose prekiavo telefonais, M. G. pardavė du telefonus, už juos šis E. T. liko skolingas. Skola nebuvo didelė. M. G. jam pasakė, kad gali atiduoti skolą, tik reikia banko sąskaitos pinigams pervesti. E. T. nesidomėjo, iš kur nuteistieji gauna pinigų skoloms atiduoti, jiems perveda tėvai, artimieji, ir jie tada sako, kad gali atiduoti skolą. Savo sąskaitos pinigams pervesti E. T. nenurodė, nes jis turi įsiskolinimų, jo sąskaita užblokuota, todėl prašė draugės V. M., kad duotų savo sąskaitos numerį. Ji sutiko, nurodė savo sąskaitą, M. G. pervedė į ją pinigus ir apeliantas atsiėmė savo skolą. Jis neatsimena, kiek M. G. jam buvo skolingas, tačiau jis į V. M. sąskaitą pervedė daugiau pinigų, negu skola, prašė juos perduoti draugui. E. T. liepė V. M. išgryninti pervestus pinigus. Apie tai, kad į V. M. sąskaitą buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, jis nežinojo ir nesuprato. Jis davė M. G. V. M. telefono numerį, kad jai paaiškintų, kur ir kokiam žmogui paduoti pinigus. Nurodė, kad jam nereikia realiai pinigų, jis išeina į laisvę ir turi. Santykiai su M. G. jokie, kelis kartus jam telefonus pardavė ir viskas. Už ką jis atlieka bausmę, nežinojo, pataisos namuose jie dažnai vienas kitą mato, bet nereiškia, kad bendrauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo E. T. parodymai kai kuriose detalėse yra prieštaringi, kadangi jis aktyviai iniciavo M. G. į jo draugės sąskaitą pervestų pinigų perdavimą pastarojo nurodytam asmeniui, nors, su M. G. jie nebuvo draugai, kaip pats E. T. nurodė, jo santykiai jokie.

9.4. E. T. pateiktos versijos atitikimą faktams paneigia liudytojos V. M. parodymai. Ši liudytoja, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su E. T. susipažino pataisos namuose jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bendravo su juo telefonu. E. T. įkalbėjo ją duoti jam savo banko sąskaitą, sakė, kad jam turi pervesti skolą. Po to jis jai paskambino, pasakė, kad reikia nuimti pinigus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet visos sumos bankomate negalėjo paimti, nuėmė 1 800 eurų, nors pervesta buvo daugiau. Apie tai telefonu pasakė E. T., tada jis liepė jai važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir banke pasididinti limitą. Ji pasakė, kad nevažiuos į jokį banką, tada E. T. šaukė, kad reikia nuimti tuos pinigus. Nežino, kodėl reikėjo taip skubėti. Ji nuvyko į banką, bet limito pasididinti neleido. Vėl paskambino E. T. ir apie tai pasakė, jis vėl rėkė ant jos, visą laiką su E. T. kalbėjo telefonu. Paskui jai paskambino telefonu ir pasakė, kad atvažiuos žmogus paimti išgrynintų pinigų. Ji perdavė vyriškiui tuos pinigus. Jokios naudos iš to neturėjo, tik nervai buvo. Tokius pačius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. V. M. su E. T. nepiktuoju, byloje nėra duomenų, kad ji galėtų jį apkalbėti, todėl netikėti šios liudytojos parodymais nuosprendį priėmusiam teismui nebuvo jokio pagrindo.

9.5. E. T. ir V. M. savo parodymuose neįvardijo, kokia buvo M. G. vadinama skola apeliantui už telefonus ir kokią sumą liudytoja perdavė jo nurodytam asmeniui, tačiau ta aplinkybė, jog kažkuri dalis iš V. M. banko sąskaitos išgrynintų pinigų buvo perduoti M. G. nurodytam asmeniu, duoda pagrindo išvadai, kad jo skola E. T. buvo mažesnė nei pervestų ar išgrynintų pinigų suma. Nors E. T. nurodė nežinojęs, kad į V. M. sąskaitą pervesti pinigai gauti nusikalstamu būdu, tačiau šią aplinkybę paneigia jo nepaaiškinamas suinteresuotumas bei aktyvios pastangos tariamai legaliu būdu gautus pinigus kuo greičiau išgryninti iš liudytojos sąskaitos ir atiduoti nepažįstamam asmeniui. Be to, kaip nurodė pats nuteistasis, jis turi savo sąskaitą pataisos namuose, taip pat ir jo sutuoktinė turi banko sąskaitą, iš kurios pinigai už jį nėra nuskaitomi, todėl teisėtu būdu gautiems pinigams nereikėtų ieškoti pašalinių asmenų sąskaitų, į kurias šie pinigai galėtų būti pervesti, be to, M. G. tariama skola, kaip matyti iš banko išrašų, buvo pervesta ne iš M. G., o iš nukentėjusios ir įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Taigi, apelianto nuosekli pozicija, kad pervedant pinigus į jo draugės sąskaitą, buvo jam grąžinta skola, paneigta visų nustatytų aplinkybių loginės grandinės analize. Teisėjų kolegija, įvertinus išanalizuotų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tokie veiksmai buvo atlikti žinant, jog pinigai, pervesti į V. M. banko sąskaitą, yra gauti nusikalstamu būdu, ir todėl E. T. aktyviais veiksmais siekė, kad jie būtų kuo greičiau išgryninti, tikslu juos pasisavinti.

9.6. Nuteistasis V. O. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad bylos tyrimo metu parodymų nedavė dėl to, jog buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais ir bijojo jų daromo spaudimo, kas jis prisipažintų, nes kitaip grasino su juo susidoroti. Pirmosios instancijos teisme jis nebuvo atskirtas, todėl taip pat parodymų nedavė. Tačiau dabar jis jau yra atskirtas nuo jų, todėl pasiryžęs duoti parodymus ir viską papasakoti, pateikti įrodymus, kad kiti kaltinamieji liepė jam už juos prisiimti kaltę. Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apelianto V. O. skunde nurodytas aplinkybes, išsiaiškinti ir pašalinti visas abejones ir neaiškumus, prijungė prie baudžiamosios bylos nuteistojo pateiktus raštelius ir apklausė V. O..

9.7. V. O. parodė, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, tik norėjo padėti A. R.. Šis prašė, kad V. O. apsiimtų už jį kaltę dėl šio nusikaltimo, už tai žadėjo duoti narkotinių medžiagų, mobilų telefoną. Yra įrašai, kad jis V. O. perrašė televizorių, kompiuterinį žaidimą. Apeliantas nurodė, kad jo pateiktuose rašteliuose yra užfiksuota, kaip A. R. prašo apsiimti kaltę ir ką V. O. už tai siūlo. Jie buvo susitarę, kad A. R. jam atvaro pilną aparatūrą ir narkotinių medžiagų. Bet jis įvykdė tik dalį susitarimo, atidavė tik dalį pažadėtų daiktų. Teisėjų kolegijos pirmininkė pacitavo į bylą pateiktus raštelius (t. 10, b. 1. 109-110). V. O. paaiškino, kad tekstą „Kaip pagerės pas tave tavo laikai tai atsiskaitysi“, jam rašė A. R., tekstą „Gavai kaltinamąjį aktą. Jo gavau ir skaičiau, iš G. prisižvengiau parodymų. Viską vienas darė, skambino, numetinėjo“ rašė jis A. R.. V. O. paaiškino, kad „P.“ rašteliuose yra vadinamas jis, o „D.“ yra A. R.. Nurodė, kad visus raštelius gavo nuo A. R., kodėl juose skiriasi raštas, nežino. Prie šio nusikaltimo neprisidėjo, pinigų negavo, gavo tik televizorių, Ipod, konsolę ir narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas V. O. vartojo dažnai. Kai jį apklausė tardytoja, jai neminėjo, kad apsiima kaltę už A. R., nes tardytoja, apklausdama ir kitus įtariamuosius, formuoja klausimą, tai tada ir kiti būtų supratę, ką jis kalba. Dėl to jis prašė suteikti izoliaciją, kad galėtų duoti parodymus, bet nesuteikė.

9.8. Dėl kitų nuteistųjų V. O. nurodė, kad M. G. ir E. T. pažįsta, su jais vienam būrį atlikinėjo bausmę, tačiau jokių bendrų interesų neturėjo. M. G. jokių sąskaitų jis neperdavė. M. G. irgi nėra prisidėjęs prie šio nusikaltimo, jis kaltę prisiėmė, nes gavo didelį kiekį pinigų, narkotikų. D. C. nepažįsta, jį matė tik per teismo posėdžius. Šį nusikaltimą padarė A. R. ir A., yra tai patvirtinantys garso įrašai. A. R. jam sakė, kad nekeistų parodymų, nes dalį už kaltės prisiėmimą jau yra gavęs. Nuteistasis A. R. apeliacinės instancijos teisme šias V. O. nurodytas aplinkybes paneigė. Jis parodė, kad jokių raštelių V. O. pataisos namuose nerašė, pravarde „D.“ jo niekas nevadino, jis turi vardą. V. O. neįtakojo prisipažinti dėl nusikaltimo, neįtakojo ir M. G. parodymų. Patvirtino anksčiau savo nurodytas aplinkybes, kad nepamena, kuriam, M. G. ar V. O. perdavė D. C. nurodytą banko sąskaitą, kad pervestų jam skolą. V. O. negrasino nei pataisos namuose, nei juos konvojuojant, jei taip būtų, pareigūnai būtų girdėję. Jis nežino, kodėl V. O. duoda tokius parodymus, gal dėl pavartotų narkotinių medžiagų.

9.9. Nors V. O. teigia, kad jo pateikti rašteliai įrodo, jog A. R. jo prašė prisiimti kaltę dėl šio nusikaltimo, ir jis sutiko už pažadėtą atlygį, tačiau iš tiesų nusikaltimo nepadarė, o jį padarė A. R. su kitais asmenimis, teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktų raštelių turinį, konstatuoja, kad jie jokios įrodomosios galios neturi. Pateiktuose rašteliuose yra fiksuoti tik padriki susirašinėjimai, iš kurių turinio negalima daryti jokios apelianto skunde nurodytos išvados dėl paties V. O. ar kito nuteistojo kaltės ar nekaltumo, be to, šiuose rašteliuose nėra nurodyta juos vykdžiusių asmenų vardai, pavardės, laikas ir vieta. V. O. teigė, kad raštelius jam rašė A. R., kuris šią aplinkybę paneigė. Nors pastarasis savo kaltę taip pat neigia, tačiau pateikdamas savo versiją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, jis nuosekliai nurodė, jog iš D. C. gautą banko sąskaitą jis nurodė būtent V. O., kuris jam turėjo pervesti skolą. Šias jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir M. G., kad apgaule gautus pinigus jis pervedė į kitų nuteistųjų, tame tarpe ir V. O. nurodytas sąskaitas. Tuo tarpu V. O. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodymų iš viso nedavė, tačiau jo paaiškinimai dėl atsisakymo juos duoti neparemti jokia argumentuota logika, nei pagrįsti faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė pateiksiantis tokį elgesį paaiškinančius įrodymus, kurie patvirtins jo nurodytas aplinkybes ir tuo pačiu nekaltumą, tačiau dėl aukščiau paminėtų priežasčių apelianto pateikti rašteliai nelaikytini jo parodymus patvirtinančiu įrodymu. Taigi, V. O. apeliacinės instancijos teisme nurodytų aplinkybių dėl šio nusikaltimo padarymo nepatvirtina nei jo pateikti rašteliai, nei jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

10. Aptarti duomenys pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad visi trys apeliantai – A. R., E. T. ir V. O. suprato, kokiam tikslui buvo reikalingos trečiųjų asmenų banko sąskaitos, t. y. kad į jas būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, todėl, nesant abejonių, jog jie parūpino šias banko sąskaitas tinkamam ir sklandžiam nusikaltimų įgyvendinimui, jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojų. Darant šią išvadą pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliantų veiksmus perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį. tokį prašymą grindė tuo, kad pagal byloje nustatytus faktinius duomenis, apeliantai nežinojo apie daromą nusikaltimą, į jų ar jų nurodytų asmenų sąskaitas buvo pervesti pinigai už skolas, ir pervestos sumos yra mažesnės ir neviršija 250 MGL, nei kaltinime nurodyta pinigų suma, todėl nuteistųjų veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys BK 182 straipsnio 1 dalį. Tokie argumentai yra nepagrįsti, juos paneigia aukščiau aptarti duomenys, patvirtinantys visų nuteistųjų veiksmuose esant būtinąjį šio nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tyčią, t. y. jog A. R., E. T. ir V. O. suprato, kokiam tikslui buvo reikalingos jų surastos ir kitiems bendravykdytojams perduotos trečiųjų asmenų banko sąskaitos. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Taigi, tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors realiai į kiekvieną iš nuteistųjų nurodytų sąskaitų buvo pervestos skirtingos pinigų sumos, kurios, pasak gynybos, neviršija 250 MGL dydžio, bendrais visų bendrininkų veiksmais užvaldytas svetimas turtas sudarė 17 600 eurų, t. y. sumą, viršijančią 250 MGL, kas pagal BK 190 straipsnį atitinka didelės vertės sąvoką, kuri yra sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis. Įgyvendinant šį nusikalstamą sumanymą, kuris atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies požymius, buvo padarytas kitas nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kurio šiuo atveju įvykdyti svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu nebuvo įmanoma.

11. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad visi kaltinamieji sąmoningai dalyvavo vieningame nusikalstamame sumanyme sukčiavimo būdu iš nukentėjusiosios D. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išgryninti ir pasisavinti jose buvusius pinigus, kiekvienas kaltinamasis atliko savo vaidmenį, dėl ko bendrų veiksmų pastangomis pavyko užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Todėl, konstatuojant asmens veiksmuose esant visų inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtinųjų sudėties požymių, tame tarpe ir subjektyviųjų, buvimą, nėra būtina nustatyti, kad kiekvienas iš nusikaltimuose dalyvavusių bendrininkų ne tik siekė, bet ir realiai pasinaudojo pasiektu galutiniu rezultatu – apgaule gautu didelės vertės kito asmens turtu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. R., E. T. ir V. O. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl A. R. ir D. C. paskirtų bausmių

12. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. R. ir D. C. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. Jų nuomone, bausmės yra per griežtos, todėl turėtų būti sumažintos. Skunduose nėra nurodyta motyvų, susijusių su apeliantams paskirtų bausmių individualizavimu, todėl skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį dėl bendrųjų teisės nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, taikymo.

12.1.Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu apeliantams paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, nustatė vieną apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į A. R. ir D. C. asmenybes charakterizuojančias aplinkybes. Abu apeliantai teisiami ne pirmą kartą, D. C. anksčiau teistas 4 kartus, A. R. anksčiau teistas 6 kartus, abu teisti už analogiškų nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, A. R. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, abu jie padarė apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad apeliantams turi būti parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12.2.BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali būti suprantama ir aiškinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimą taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Ši norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/20072K–58/2010). Nustatant apeliantams bausmės dydžius, teismas atsižvelgė ne tik į nustatytą vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau įvertino jų asmenybes apibūdinančius duomenis. Kaip minėta, D. C. anksčiau teistas 4 kartus, iki šių nusikaltimų padarymo jis buvo nuteistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o A. R. anksčiau teistas 6 kartus ir iki šių nusikaltimų padarymo jis jau ne kartą buvo baustas už sistemingą analogiškų, turtinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymą, be to, teismas pagrįstai įvertino ir jų kaip bendrininkų atliktus veiksmus nusikaltimų padaryme, todėl D. C. paskyrė bausmes, mažesnes už inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius, o A. R. – didesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Aptartų bylos duomenų kontekste daroma išvada, kad A. R. ir D. C. paskirtos bausmės yra teisingos ir nėra per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padaryti esant jų idealiai sutapčiai, todėl apeliantams paskirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – apėmimo būdu.

12.3. Apeliacinės instancijos teisme nuteistųjų A. R. ir D. C. gynėjai prašė jų ginamiesiems taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos baudžiamojo kodekso pataisos, susijusios su BK 75 straipsnio taikymu ir bausmės vykdymo atidėjimu. Naujoje BK 75 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą <...>. A. R. ir D. C. nuteisti už nusikaltimus, kurie nėra nurodyti kaip išimtys, dėl kurių nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, ir jiems paskirtos bausmės neviršija šioje normoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, todėl yra teisinis pagrindas spręsti dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau analizuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

12.4. Abiem apeliantams ankstesniais nuosprendžiais teismas jau yra taikęs laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jie ir toliau darė nusikaltimus, vėlesniais nuosprendžiais buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikę jie ir vėl nusikalsdavo. A. R. nusikalstamas veikas padarė pataisos namuose. Be to, jie abu bausti administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo nuteistųjų asmenybės polinkį nusikalsti, jų pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą ir neginčijamai patvirtina, kad jų nusikalstamas elgesys jau tapo gyvenimo būdu, o neteisėtu būdu gautos materialinės vertybės - pragyvenimo šaltiniu. Nuteistųjų nurodytos aplinkybės, kad dirba, turi šeimas ir augina vaikus, vertinant jas visų kitų aptartų aplinkybių visumoje, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistiesiems gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir todėl bausmės vykdymo atidėjimas A. R. ir D. C. netaikytinas.

12.5.Teismas, argumentuodamas bausmių skyrimą, nuosprendyje pažymėjo, kad A. R. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė neatlikęs 2016 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl nurodė matąs būtinybę pastaruoju nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, tačiau šių bausmių teismas nesubendrino. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ir kiti nuteistieji: E. T., V. O. ir M. G. nusikalstamas veikas padarė atlikdami ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir neatliktų bausmių BK 64 straipsnio pagrindu nuteistiesiems nesubendrino, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl šio pažeidimo ištaisymo, nesant prokuroro skundo, nes tai reikštų nuteistųjų padėties pabloginimą, o tai draudžia daryti BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, prokuroras byloje apeliacinio skundo dėl netinkamo bausmių subendrinimo nėra padavęs, taigi skundą nagrinėjantis teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, negali sunkinti nuteistųjų teisinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

13. Įvertus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. R., D. C., E. T. ir V. O. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.