Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovės S. U. atstovui advokatui V. K., atsakovo VĮ Ukmergės miškų urėdija atstovui Dariui Jurkevičiui, trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Jurgitai Razumienei, trečiojo asmens Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Tivanai Baranovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui VĮ Ukmergės miškų urėdijai, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius, Sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl sodo žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jai buvo žinoma, ją atstovauja advokatas V. Kaupas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. V. Kaupas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovės žemės sklypas 1993 m. valstybės parduotas P. S.. Valstybė tuo metu leido privatizuoti šį žemės sklypą kaip nurodyta sutartyje ir schemoje, todėl jokie kiti Vyriausybės aktai negalėjo sumažinti sklypo ribų. Kitų įrodymų, kad ieškovė būtų pati pakeitusi sklypo ribas, atsakovas nepateikė. P. S. pats sklypo nepadidino. Todėl UAB „Acrus“ sklypo planas – pagrįstas. Sklypo ribos išliko tokios pačios. Tai, kad ieškovės sklype yra kelios pušys, atsakovui leidžia teigti, kad jos yra atsakovo žemės sklypo dalis – daugiau kitų įrodymų atsakovas nėra pateikęs. Atsakovas mano, kad jo žemės sklypo riba turi būti patraukta ieškovės sklypo sąskaita. Tada būtų pažeistas ieškovės sklypo plotas. Sklypo ribas galima keisti, bet negalima keisti sklypo ploto. Ieškovės sklypas sumažėtų 1 aru.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Nagrinėjant bylą, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2009-08-11 išrašo-pažymėjimo matyti, kad ieškovei 2007-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2659 pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,0772 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 8140/0005:364, sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). UAB „Acrus“ atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus (b.l. 4-5, 11-17). Formuojant Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą buvo surašytas 2009-11-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame atsakovo atstovas su paženklinimais ir nustatytomis ieškovės sklypo ribomis nesutiko, kadangi sklypo riba neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimo (b.l. 17). UAB „Acrus“ aiškinamajame rašte pažymėta, jog jų atlikti geodeziniai matavimai atitinka savininkės bei sodo bendrijos turimus dokumentus, SB „(duomenys neskelbtini)“ kartografinę medžiagą, ir ieškovės sklypo ribą laikyti SB „(duomenys neskelbtini)“ ir miško sklypo riba (b.l. 10). 2009-12-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus rašte, adresuotame UAB „Acrus“, nurodyta, kad atlikta pil. S. U. žemės sklypo patikra ir nustatytas trūkumas, t.y. žemės sklypo ribos nesuderintos su gretimybe VĮ Ukmergės miškų urėdija (b.l. 3). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius 2010-01-27 raštu kreipėsi į VĮ Ukmergės miškų urėdiją dėl blokų ribų pakeitimo, kuriame prašo išnagrinėti UAB „Acrus“ pateiktus dokumentus ir informuoti žemėtvarkos skyrių, ar jie neprieštarauja dėl ribos tarp 0003 ir 0005 blokų pakeitimo ir kreipimosi į VĮ Registrų centras dėl šios ribos patikslinimo (b.l. 69). 2010-01-28 rašte nurodyta, kad išnagrinėjus UAB „Acrus“ pateiktus dokumentus dėl ribos 0003 ir 0005 blokų pakeitimo pagal jų pridedamą schemą atsakovas nustatė, kad šios įmonės parengtas S. U. sodo sklypo planas nesutampa su Ukmergės rajono valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta LR Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1409; VĮ Ukmergės miškų urėdija jau kreipėsi dėl blokų 0003 ir 0005 ribos pakeitimo raštu 2010-01-11 Nr. T4-37, ir dėl Valstybinio miško sklypo (proj. Nr. 441) ir sodo sklypo (kadastro Nr. 8140/0005:364) ribos suderinimo raštu 2010-01-12 Nr. T4-51, todėl VĮ Ukmergės miškų urėdija prieštarauja UAB „Acrus“ siūlomam blokų 0003 ir 0005 ribos pakeitimui (b.l. 68). Byloje nustatyta, kad atsakovas VĮ Ukmergės miškų urėdija taip pat užsakė sklypo Nr. 441, besiribojančio su SB „(duomenys neskelbtini)“, geodezinius matavimus; užsakymas įvykdytas 2009-12-24 (b.l. 53).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ir ieškovė, ir atsakovas atliko kadastrinius matavimus, tačiau šalys nesutaria dėl jų sklypų ribos nustatymo.

Atsakovas, atlikdamas valstybinės reikšmės miško žemės sklypo, projektinis Nr. 441 kadastrinius matavimus, vadovavosi 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-4203-81 patvirtinto Ukmergės rajono Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais, 1999 m. vasario 8 d. miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 26 patvirtinto Ukmergės miškų urėdijos miškotvarkos projekto sprendiniais, 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1409 sprendiniais. Nurodė, kad nustatant valstybinės reikšmės miško žemės sklypo, projektinis Nr. 441, ribas, natūroje išlikusių riboženklių nebuvo, atsižvelgta į augančių medžių amžių (100 metų, pagal miškų inventorizacijos duomenis) ir riba nustatyta miško pakraščiu pagal augančius medžius. Teismas pažymi, kad nei vienas iš atsakovo nurodytų teisės aktų nenumato kriterijų, kaip turėtų būti nustatoma miško riba. Jie neapima ir nuostatų, galinčių patvirtinti atsakovo naudojamą sklypų ribos nustatymo metodiką pagal augančius medžius ir jų amžių. Tai yra aktai, nurodantys valstybinės reikšmės miškų plotus Ukmergės rajone tūkstančiais hektarų. Jais remiantis neįmanoma nustatyti, ar ginčijama žemės sklypo dalis priklauso atsakovui. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginį, kad ieškovės žemės sklypo dalyje augantys trys medžiai – trys pušys - ir jų amžius yra įrodymas, kad ši žemės sklypo dalis yra priskirtina prie miško žemės ir priklauso atsakovui. Kaip paaiškino atsakovo atstovas, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra eglynėlis, bet jis nėra valstybiniame miške ir atsakovai į tą eglyną nepretenduoja, tik į ieškovės sklype augančias tris pušis. Atsakovas nurodė, kad nustatant miško sklypo ribas, inventorizacija yra daroma kas dešimt metų, paskutinė inventorizacija buvo daroma 1993 metais, tačiau tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Taigi, nėra aišku, kodėl tie medžiai, pagal kuriuos atsakovas nustatė miško pakraštį, turi priklausyti jam. Atsakovas taip pat remiasi miškų inventorizacijos duomenimis, kur aprašoma sklypų augalija, todėl jie gali teigti, jog sklype augantys medžiai priklauso jam, tačiau minėtų dokumentų teismui taip pat pateikta nebuvo. Nagrinėjamu atveju besiribojančių sklypų ribas nustatant pagal ieškovės parengtus kadastrinius matavimus, atsakovas neįrodė, kad jo interesai būtų pažeisti, t.y. nėra pateikęs įrodymų, kuriuose atsispindėtų, kad atsakovo žemės sklypo plotas negali būti išsaugotas koreguojant kitaip jo sklypo ribas ir konfigūraciją. Byloje nustatyta, kad ieškovė galimybės kitaip išdėstyti savo žemės sklypą, kad būtų išsaugotas jo plotas, neturi. Anot trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus atstovės, pasikeistų šalia esančių sklypų, daugeliui kurių jau yra atlikti kadastriniai matavimai, ribos. Praplėsti savo sklypo ribas į kelio pusę, ieškovė taip pat negali. Bet kokiu atveju, pagal esamą situaciją atsakovo interesai yra pažeidžiami mažiau, negu jie būtų pažeidžiami ieškovės, jeigu sklypo ribos būtų nustatytos pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, turint omenyje tai, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra daug mažesnis palyginus su valstybinės žemės miškų plotais. Be to, atsakovas, atlikęs kadastrinius matavimus, nesikreipė į teismą su reikalavimu nustatyti ginčijamų sklypų ribą pagal jo matavimus, jis nepateikė ir priešieškinio byloje.

Atsakovas savo poziciją grindžia ir tuo, kad ieškovės S. U. asmeninės nuosavybės teise įsigyto 2007-10-15 dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypo 0,0772 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ribos iki įregistruojant 1993-12-11 nekilnojamojo turto registre bei kadastre ir vėliau nebuvo derintos su VĮ Ukmergės miškų urėdija. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovės nupirkto žemės sklypo plotas neatitinka Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės Tivanos Baranovienės pateikto sodų sklypų schemos, kurioje ginčijamas sklypo dydis yra 435 kv. m. arba 0,0435 ha., tačiau pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinoma, kas tą schemą sudarė, kada schema buvo sudaryta, schemos originalo neturi, ją pasidarė iš sodų bendrijos turimo plano, tačiau antspaudu patvirtino, kad šios schemos kopija yra tikra (b.l. 28). Iš byloje esančios 1993-05-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad P. S. nupirko 0,0772 ha žemės, esančios SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 100). Prie prašymo parduoti anksčiau minėtą sklypą yra pridėta schema, kurioje sklypo plotas taip pat yra 7,72 a (b.l. 106). Tokio pat ploto žemės sklypą yra įgijusi ir ieškovė 2007-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 2659 pagrindu (b.l. 6-8), todėl ji ir negalėjo derinti sklypo ribas su atsakovu iki įregistruojant 1993-12-11 nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Vėliau atlikus geodezinius matavimus, ieškovė kreipėsi į atsakovą VĮ Ukmergės miškų urėdiją dėl jų sklypų ribų suderinimo. Teismas sutinka su atsakovu, kad prie prašymo parduoti žemės sklypą pateiktoje schemoje žemės sklypo kraštinių ilgis neatitinka UAB „Acrus“ sudaryto ieškovės žemės sklypo plane nubrėžtų kraštinių ilgių, tačiau nežiūrint į tai, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, jo plotas liko nepakitęs – 772 m² (b.l. 15). Liudytoju byloje apklaustas UAB “Acrus“ atstovas A. G. paaiškino, kad miškininkai jam buvo pateikę ištrauką iš kadastro įmonės žemėlapio, tačiau jame sklypo riba ėjo per namo vidurį, be to, plane nebuvo aiškių linijų, todėl matuodami plotą jie rėmėsi VĮ Registrų centro pažymėjimu, o nesant riboženklių – natūraliais ar dirbtinais objektais. Pats atsakovo atstovas teismo posėdyje neginčijo fakto, kad UAB „Acrus“ ieškovės žemės sklypo plotą išmatavo teisingai, nors atsiliepime į ieškinį jie rėmėsi SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės Tivanos Baranovienės pateikta sodų sklypų schema, kurioje ginčijamas sklypo dydis yra 435m². Kaip teisme paaiškino trečiojo asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, privatizuojant sodo sklypą, galima buvo prijungti ir žalią zoną, todėl ieškovės nupirkto žemės sklypo plotas galėjo padidėti, taip pat, kad jos pateikta schema (b.l. 28), kuria atsakovas remiasi atsikirtimuose dėl sklypo ploto, yra sudaryta dar prieš sklypų privatizaciją, ji nėra niekur įregistruota ir patvirtinta, tai buvo tiesiog sodų inventorizacija. Teismas pažymi, kad atliekant sodų inventorizaciją, 1993m., kai buvo nubrėžta schema prie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, žemė buvo matuojama prietaisais, kurie nepasižymėjo tikslumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.). Atsakovas pripažįsta, kad jei būtų patvirtinta jų sklypo riba, ieškovės sklypas sumažėtų vienu aru, t.y. neatitiktų nuosavybės dokumentuose ir sklypo ribas apibrėžiančiame pirminiame dokumente – schemoje prie pirkimo-pardavimo prašymo – nurodytam plotui. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad būtų pažeistos ieškovės nuosavybės teisės į jos nupirktą 772 m² sodo sklypą. Remiantis LR CPK 178 straipsniu, bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovui pasirengimo bylai metu buvo ne kartą pasiūlyta pateikti visus turimus įrodymus, tačiau atsakovas įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus, nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), daro išvadą, kad UAB „Acrus“ 2009-09-28 parengtas planas, atliekant tikslius kadastrinius matavimus, šiuo atveju pagal esamą faktinę situaciją yra priimtinesnis, labiau atspindi ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nei atsakovo parengtas žemės sklypo planas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl jos sodo žemės sklypo 0,0772 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pagal pateikiamą teismui UAB „Arcus“ atliktą 2009-09-28 kadastrinių matavimų planą, ribų nustatymo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1d. pagrindu iš atsakovo yra priteistinos ieškovės naudai turėtos 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidos, o valstybei – 22,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str., 259 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovės S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypo 0,0772 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateikiamą teismui UAB „Arcus“ atliktą 2009-09-28 kadastrinių matavimų planą, ribas.

Priteisti iš atsakovo VĮ Ukmergės miškų urėdija, į.k. 182742796, buv. Vilniaus g. 140, Ukmergės m., 132,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Priteisti iš atsakovo VĮ Ukmergės miškų urėdija 22,00 Lt (dvidešimt du litus 00 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.