- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-367-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15029-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Civilinis ieškovas
- V. S., J. S.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. G. pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. spalio 16 d.), kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G. 2018-03-31 apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,05 promilių etilo alkoholio) (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) - to buto, atėjęs paskambino į buto duris, duris atidarius V. S. pradėjo su juo žodžiu konfliktuoti, išsitraukė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 6 mm kalibro signalinį revolverį (duomenys neskelbtini) ir jį nukreipė į V. S. veidą bei pagrasino fiziškai su juo susidoroti sakydamas „Nu (necenzūrinis žodis) tau!“, o prie durų priėjus sutuoktinei J. S., nukreipė į ją minėtą šaunamąjį ginklą, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, po ko iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamasis D. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. D. G. parodė, kad parodymus davė tyrimo metu. Pasak D. G., žodžio grasinančio nebuvo, kad žmogus nesugeba dokumentų kopijų atiduoti, tai žmogaus reikia klausti. Jam, D. G. pamotė paskambino ir pasakė, kad yra pirkėjas žemės, reikia parodyti dokumentus, 2 mėn. tų dokumentų kopijų laukė. Pagal V. S. žodžius, tai dokumentai dingo, naujas daryti kopijas nemažai kainuotų ir nebuvo laiko. Nuėjo, paprasčiau, kad atiduotų. Norėjo V. S. jam suduoti į veidą su kumščiu, buvo užsimojęs. Paprašė vieną sykį, antrą, atsakė, kad jų neturi ir užsimojo. Prieš tai ėjo pėsčioms, rado ginklą, kurį norėjo priduoti, antradienį reikėjo jam policijoje atsižymėti, gaunasi, kad susinervavęs išsitraukė tą ginklą, galvojo, kad apsiramins. Ėjo, žiūri pakeliui voliojasi kažkas, ginklas, pakėlė, norėjo pasirodyti doru piliečiu, priduoti norėjo. Išsitraukė tą ginklą, nukreipė, kad žmogus apsiramintų, į krūtinę nukreipė. Žmonos nematė. Nebuvo, kad į sutuoktinę nukreipė tą ginklą, apsisuko ir išėjo. Išėjo iš laiptinės, jam, D. G. paskambino ir pasakė, kad tuoj priveš tas kopijas, jis palaukė ir policija atvažiavo. Nekėlė V. S. prieš tai ragelio jam, nuėjo namo. V. S. pažinojo iš darbovietės. Dėl ieškinio, prašo atsižvelgti, kad trys vaikai nepilnamečiai, iš 500 eurų uždirbdamas juk tiek iš karto neatiduos, sutinka iš esmės atlyginti, sutinka su 1500 eurų ant dviejų, prašo išdėlioti tą sumą. Dėl alkoholio, jis, D. G. išgėrė, kai nusileido į apačią, turėjo 200 g degtinės, kadangi susinervino, tai išgėrė. Nežino per kiek laiko atvyko policija, 200 g stiklinė alkoholio buvo, nusipirko stiklinę tarą ir ją gėrė. Jis, D. G. neprofesionalas ginkluose, rado, apžiūrėjo, jis buvo tuščias, be apkabų. Nukreipė ginklą, kad apsiramintų žmogus, reikėjo laukti po kol jam sudaužys veidą. Nesudavė jam, D. G. smūgių, jis nusisuko nuo jų, atsisukdamas išsitraukė ginklą, už diržo ginklą laikė. Kai rado ginklą, apžiūrėjo eidamas, šovinių nebuvo, kokios rūšies-dujiniai taip atrodo, taip jis suprato. Jis, D. G. negrasino sunkiai sužaloti, nes nebuvo pagrindo, panaudoti neplanavo pistoleto. Ieškojo tik pas V. bute R., jie dažnai susiskambina, žinojo kur jisai randasi, reikėjo pasikalbėti. Atleistas iš darbo dėl vadybininko, nusibodo jam.
Nukentėjusysis V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad 2018-03-31 po 19 val. buvo (duomenys neskelbtini), ilsėjosi, pasigirdo skambutis, pamatė D., žmona paklausė kas atėjo. Pasakė, kad atėjo D., pasisveikino, užėjo, paklausė, ar R. pas jį, pasakė, kad nėra, jis čia negyvena. D. kalbėjo pusiau rišliai, atsakė D., kad važiuotų pas jį namo, į servisą ir šnekėtusi. Dar kelis kartus paklausė dėl R., kiek galima kartoti pagalvojo, pasakė, kad išeitų, daugiau neateitų, juk ne draugai, tada D. pasakė, kad atiduotų dokumentus. Kažkada D. prašė jo, V. S., gal turi nekilnojamojo turto agentų, du sklypus motinai priklausančius norėjo parduoti, dvi kopijas planų A3 formato yra davęs tų sklypų, kad agentui galėtų pateikti. Jis, V. S. jau sakė D., ir darbe kartojo, kad neturi tų planų kopijų, atidavęs agentui, tik neprisimena kokiam agentui. D. keikėsi ir neišėjo, buvo sunku susišnekėti, sakė, kad jį per ,,vieną vietą permetė, negali parduoti sklypo“, jis, S. S. sakė, kad pas motiną paprašytų planų ir pasidarytų kopijas. D. atsakė, kad neaiškintų. Jis, V. S. pasakė, jog jie ne draugai. Tada D. pasakė, kad „tau p... (necenzūrinis žodis) bus“, apsisukdamas išmetė ranką, galvojo, kad trenks, atsitraukė, prieš pat jo veidą juodos spalvos pistoletas, nesuprato, sako-„ką šausi ?“, tuo momentu pribėgo iš kairės pusės jo, V. S. žmona, prie veidrodžio stovėjo jinai prieš tai, jisai nusitaikė į žmoną, žmona šaukė, jam taip viskas kaip nugriuvo, bet paskui gal apsigalvojo matomai, apsisuko ir išėjo. Duris uždarė, grįžo į kambarį, šokas, pradžioje tyli, žiuri vienas į kitą, paskui žmona „reikia kviesti policiją“, girtas, jei prie žmonių prikibs. Iškvietė policiją, policija pasakė greitai nespės privažiuoti. Jis, V. S. tada pasakė, kad pabandys jį atgal sugrąžinti. Paskambino D. ir pasakė telefonu, kad tuoj atveš dokumentus, gali ateiti, paskambino 112, pasakė, grįžta ir jį sulaikė. Pasak V. S., kai nukreipė ginklą-pamatė pistoletą prieš save, laikas lėtai tada ėjo, bent jam taip atrodė, minčių nebuvo, tik-„tai ką, šausi į mane ?“, suvokė tik tokį dalyką, kad ne kumštis atskrido, o pistoletas ir dabar nušaus. Fizinės prievartos nebuvo, žodžius kalbėjo, „išeik“, nebandė D. suduoti, jokio fizinio kontakto nebuvo. Jei ir būtų mintys apie sudavimą, tai kaip galėtų, D. svirduliavo, trenkė nuo jo alkoholiu, ir apskritai nėra už ką jam trenkti. D. pasakė ne kartą, kad „tau bus p...(necenzūrinis žodis)“, atkišo pistoletą į jį, buvo 1 metro atstumu, pistoletas iki veido buvo 15-20 cm atstumu, suprato, kad jam, V. S. tikrai bus blogai. Ginklas-vamzdis kaip pistoleto, grotelės būtų, jei dujinis ginklas būtų, ten buvo tuštuma, nedidelis pistoletas, pamatė angą pistoleto ir prieš akis visas gyvenimas tarsi praėjo. 3000 eurų civilinis ieškinys, tenka vėl tą įvykį prisiminti, pasipasakoti, spaudimas kyla, prieš tai mintys buvo, kad jis sugrįš, jei ateina pas žmogų dėl dviejų lapų nešinas pistoletą, tai tada gal jis gali daugiau padaryti, išsigando dėl žmonos, sunku paaiškinti tą išgąstį ramiai. Raminančius, migdomuosius vaistus vartojo, naktį užmigti negalėjo. Pas gydytojus nėjo, reabilitacijos nepraėjo. Konfliktavo su D. iki įvykio, jis, V. S. dirbo administratoriumi, D. meistras buvo, įmonėje buvo blogi reikalai, automobilių remontininkai užgerdavo, sugadindavo automobilius, vadovui R. buvo prastovos, kurias iš savo kišenės mokėdavo, prašė R., kad padėtų susitvarkyti autoservise. D. nepatiko jo V. S. nurodinėjimai. D. gerdavo, už girtuokliavimą jis paprašytas savo noru išeiti iš darbo.
Nukentėjusioji J. S. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose 2018-03-31 vakare, skambutis į duris, vyras pažiūrėjo pro akutę, pasakė, kad D. atėjo. Atidarė duris. D. paklausė kur R., vyras-„kodėl ieškai, juk jis čia negyvena“, porą kartų pakartojo. Ji, J. S. klausėsi apie ką kalba, vyras paklausė kodėl atėjo pas juos į namus nepaskambinęs. Nesuprato, iš kur jam žinomas jų adresas. D. 3 kartus paklausė kur R., vyras atsakė, kad pas juos daugiau nevaikščiotų. D. pasakė „duok dokumentus“. Kažkada vyras jam padėjo su žeme, kopijas dokumentų davė, vyras nekilnojamo turto agentui davė tuos dokumentus. Vyras atsakė, kad jis pasidarytų kitas kopijas, neprisimena kam davė, vyras pakarotojo, kad neturi tų dokumentų, pasidarytų kopijas. Tada D. pradėjo keiktis, į veidą vyrui nukreipė ginklą, pamatė pistoletą nukreiptą su necenzūriniais žodžiais į vyrą, ją kaip šaltu vandeniu apliejo, pamatė, kaip vyras išsigando, vyras paklausė, „šauti ketini ?“. Ji, J. S. pradėjo šaukti, nuėjo prie jų, pagalvojo, juk turi 3 vaikus ir anūkų, nes buvo tokios būklės, kad galėjo kažką padaryti jiems. D. į ją, J. S. nukreipė ginklą ir vėl į vyrą, paskui nuleido ginklą, pasisuko ir išėjo. Pradėjo drebėti, klausė vyro ką daryti, vyras pasakė, gali jis sugrįšti, jei vaikai bus tuo metu. Ji, J. S. pasiūlė iškviesti policiją, būdamas tokios būklės gali kelti grėsmę kitiems. Vyras D. paskambino, pasakė, kad turi dokumentus, grįžtų, kad išneš į lauką. Vėliau policijos pareigūnai atėjo į namus, matė jų savijautą. Ji, J. S. suprato, jog šaus, tai pistoletas. Kai vyras D. atidarė duris, ji išėjo į koridorių, pas juos konfliktų būdavo darbe, išėjo pasiklausyti ką kalbės, nuo vyro ji stovėjo apie 2 metrus. Kai nukreipė pistoletą, ji stovėjo tokiu atstumu, kad matė, jog pistoletas nukreiptas į vyro veidą buvo. Prie vyro priėjo, norėjo, kad D. suprastų, jog namuose dar kažkas yra, gal išsigąstų, pradėjo rėkti eidama link vyro. D. girtas buvo, jautėsi kvapas labai, kalbėjo nerišliai, pynėsi liežuvis, svyravo eidamas. 3000 eurų civilinis ieškinys, sunku paaiškinti savo būklę, turi vaikų, anūkų, yra neįgali, kai atsitiko tas įvykis, vartojo daug nuskausminamųjų vaistų, nugarą skauda, kai susinervina, sapnavo košmarus, jaučia iki šiol pasekmes. Dėl medicininių pažymų, turi vaistų, 27 m. nesveika nugara, žino kokius vaistus vartoti, nesikreipė į gydytojus. Prie vyro ėjo, kad išgirstų riksmą, D. iki to nematė jos, kai priėjo prie vyro, tada pamatė. Iš šono, šalia vyro buvo, jis nesakė jai, kad užmuš, bet nukreipė ginklą į ją, jis ją matė, kaltinamasis arti jos stovėjo.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1927)-IS1-3996 nurodoma, kad tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas D kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent - pramoninės gamybos 6 mm kalibro signalinis revolveris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo garsiniais ,,Flobert" šoviniais. (b.l. 26, 27)
Drager alkotesterio parodymais D. G. buvo nustatyta 2,05 promilės etilo alkoholio. ( b. l. 32)
Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
Motyvuojamoji dalis
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sujungęs juos į vientisą grandinę, sprendžia, jog jų pakanka nustatyti, kad kaltinamasis D. G. realizavo BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymius. Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Nurodė įvykio aplinkybes kiek skirtingas nei nukentėjusieji V. S. ir J. S., t.y., kad prieš jam išsitraukiant ir nukreipiant į V. S. ginklą pastarasis bandė jam, D. G. suduoti smūgį į veidą, taip pat nurodė, kad nebuvo nukreipęs ginklo į V. S. žmoną J. S., jos nematė. Teismas šiuo atveju linkęs tikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie nuoseklūs, atitinka vienas kito parodymus, yra logiški, V. S. nurodytos aplinkybės atsispindi ir rašytiniame pareiškime dėl padarytos veikos. Apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad į namus atėjęs D. G. buvo neblaivus, svirduliavo, jis ne kartą pakartojo, kad pastarasis išeitų, nes R. čia nėra, o žemės dokumentų kopijų jis neturi. Jam nebuvo pagrindo suduoti D. G., šis nuo girtumo svirduliavo, o ir pagrindo dėl ko suduoti nebuvo. Šias aplinybes, kad nebuvo jokio smūgio D. G. patvirtino ir J. S.. Nukentėjusieji nuosekliai patvirtino, kad D. G. ginklą buvo nukreipęs tiek į V. S., tiek paskui į J. S.. Abu nukentėjusieji parodė ir tą aplinkybę, kad D. G. atėjęs buvo girtas, nors kaltinamasis parodė, kad alkoholį jis suvartojo išėjęs iš S.. Vertinant grasinimo realumą šiuo atveju svarbu, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju jau iki šio įvykio turėjo konfliktų darbe, kur kaltinamasis buvo nepatenkintas nuketėjusiuoju ir jo darbiniais sprendimais, kaip nurodė nukentėjusysis dėl girtavimo D. G. buvo paprašytas savo noru išeiti iš darbo. Šiuo atveju buvo kilęs ir konfliktas, prietekstas konfliktui buvo dviejų negrąžintų žemės planų kopijos. Akivaizdu, kad kaltinamojo staiga išsitrauktas ginklas, prieš tai pasakyti necenzūriniai žodžiai nukentėjusiajam reiškiantys, kad tau bus galas, pastarajam sudarė pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Matant šią situacija ir jos pasekoje į J. S. nukreiptą ginklą pastaroji taip pat turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Nors byloje specialisto išvada yra nustatyta, kad panaudotas ginklas, tai šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 6 mm kalibro signalinis revolveris (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip parodė nukentėjusysis pistoletas buvo nukreiptas į jį, jis nesuprato, kad tai dujinis pistoletas, D. G. buvo 1 metro atstumu, pistoletas iki veido buvo 15-20 cm atstumu, suprato, kad jį dabar nušaus, taip pat labai susinervino ir pergyveno dėl žmonos, kuri buvo šalia jo ir į pastarąją D. G. taip pat buvo nukreipęs ginklą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl grasinimo realumo parodė ir J. S.. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų. Vėlgi konfliktinė situacija, kaltinamojo D. G. išsakyti žodžiai, išsitrauktas ginklas, kuris buvo nukreiptas į nukentėjusiuosius leidžia spręsti, kad kaltinamasis iš tikrųjų ir siekė įbauginti nukentėjusiuosius. Be to alkotesterio rodmenys patvirtina ir kiti aukščiau aptarti nukentėjusiųjų parodymai leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Pirmiau aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Veika padaryta tiesiogine tyčia.
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę D. G., atsižvelgia į tai, jog jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgia ir į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinama ir kaltinamojo asmenybė – vedęs, bet kaip parodė kaltinamasis gyvena su sugyventine ir 3 mažamečiais vaikais, nedirbantis, teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas kaltinamąjį bei jo padarytą veiką charakterizuojančias reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad už veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. G. skirtinas areštas, bausmės dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas joms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, dėl kurio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. priimta nutartis, kuria bausmės vykdymo atidėjimas paskirtas nuosprendžiu panaikintas ir D. G. pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė. Iš dalies pridėdamos bausmės dydis parinktinas atsižvelgiant į aukščiau jau aptartą nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į D. G. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-31 20,30 val. iki 2018-04-01 17:29 val. (viena diena).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 41 ) panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. vasario 6 d.
Dėl civilinio ieškinio
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji V. S. ir J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo D. G. priteisti kiekvienam po 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys motyvuojamas tuo, kad žala buvo padaryta kaltinamojo D. G. nusikalstamais veiksmais, nukentėjusieji dėl kaltinamojo grasinimo labai išsigando, patyrė stresą, gėrė raminamuosius ir migdomuosius.
Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, šioje byloje nustatydamas nukentėjusiesiems S. iš kaltinamojo priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, logiška manyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo emociškai sukrėsti, jautė didelį išgąstį. Neatmestina, kad nukentėjusieji vartojo raminamuosius, migdomuosius vaistus dėl patirtos emocinės būklės. Tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai per didelė. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, pastarasis nurodė iki bausmės atlikimo dirbęs, jo pajamos sudarė apie 500 eurų per mėnesį, iki bausmės atlikimo gyveno su sugyventine, augino tris mažamečius vaikus. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas po 600 Eur kiekvienam. Būtent tokia suma, teismo įsitikinimu, labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų ir kaltosios pusių.
Kaltinamasis D. G. teismo prašė išdėstyti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiesiems, prašė atsižvegti, kad augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o iš 500 eurų atlyginimo jis iškarto tiek pinigų neatiduotų.
BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai.
Iš kaltinamojo D. G. prašymo spręstina, jog šiuo metu dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, jo galimybės iš karto atlyginti priteistas civiliniu ieškiniu pinigines sumas apsunkintos. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, iš bylos medžiagos matyti, kad jis turi finansinių įsipareigojimų pagal ankstesnius jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus. Be to kaltinamasis D. G. paaiškino, kad jis su sugyventine augina tris mažamečius vaikus ( du sugyventinės vaikus ir vieną bendrą vaiką). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jog jis neturi galimybės priteistą ieškinį sumokėti iš karto dėl objektyvių aplinkybių. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėsto dalimis 10 mėnesių laikotarpiui.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Šaunamasis ginklas (duomenys neskelbtini) 6 mm (duomenys neskelbtini), atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (b. l. 28, 29), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.) ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 80 (aštuoniasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, dėl kuriuo paskirtos bausmės Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir D. G. pasiųsti atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2018-03-31 20.30 val. iki 2018-04-01 17.29 val. (vieną dieną).
Nukentėjusiųjų V. S. ir J. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiajam V. S. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti ir J. S. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant D. G. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. S. ir J. S. priteistą civilinį ieškinį sumokėti dalimis: nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per dešimt mėnesių kas mėnesį kiekvienam sumokant po 60 eurų.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. vasario 6 d.
Šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) 6 mm (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.