Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., C. S. P., V. P., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad S. B.. gimęs 1902 m. gruodžio 25 d., miręs 2005 m. rugsėjo 15 d., yra K. A. Š. (santuokinė pavardė P.), gimusios 1939 m. kovo 4 d., mirusios 2006 m. gegužės 31 d., tėvas, o K. A. Š. (P.) yra S. B. dukra;

kad K. A. P., mirusi 2006 m. gegužės 31 d., priėmė S. B., mirusio 2005 m. rugsėjo 15 d„ palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Nurodė, kad yra K. A. P. (Š.) sutuoktinis, su kuria santuoka įregistruota 1961 m. vasario 11 d. Sutuoktinė 2006 m. gegužės 31 d. mirė. Po jos mirties kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės K. A. P. mirties. Po sutuoktinės mirties palikimą sudaro ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir turtinė teisė paveldėti jos tėvo S. B., mirusio 2005 m. rugsėjo 15 d. palikimą - 1,39 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k.. Skuodo r. sav., į kurį daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. K. A. P. kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą po jos tėvo mirties trukdė tai, kad K. A. Š. gimimo liudijime S. B. neįrašytas jos tėvu.

K. A. P. (Š.) motina C. G. buvo ištekėjusi už Š. (su juo sudarė bažnytinę santuoką), ir su juo išgyveno labai trumpą laiką, o 1937 metais ji pradėjo gyventi su S. B., 1947 metais Telšių vyskupijos Dvasiniam teismui panaikinus bažnytinę santuoką, C. Š. ir S. B. 1957 m. vasario 20 d. Sedos rajono civilinės metrikacijos biure įregistravo santuoką (įrašo Nr. 44), 1957 m. kovo 5 d. sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. S. B. ir C. Š., nuo 1937 m. gyvenant kartu faktiniuose santuokiniuose santykiuose, gimė keturi vaikai: 1938 m. sausio 29 d. - duktė C. S. Š., 1939 m, kovo 4 d. K. A. Š., 1947 m. liepos 26 d. - sūnus S. B. ir 1950 m. vasario 10 d. - sūnus S. B..

Nors K. A. Š. gimimo liudijime tėvas nenurodytas, S. B. pripažino ją savo dukra, jis ją augino, išlaikė, ją vadino dukra, o ji jį tėvu. C. B. ir S. B. vaikai vienas kitą vadino broliais ir seserimis, K. A. Š. gyveno kartu su tėvais iki 1961 m. vasario 11 d., po to, sudariusi santuoką, gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. Pablogėjus sveikatai pas savo dukrą kurį laiką gyveno ir S. B.. Pagal S. B. 2001 m. rugsėjo 25 d. K. A. P. išduotą įgaliojimą, ji tvarkė tėvui priklausantį turtą - pastatus ir 3 ha žemes pardavė.

Po S. B. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 1,39 ha žemės sklypas, unikalus Nr, 4400–0185-2922. esantis (duomenys neskelbtini) k„ Skuodo r. sav. Daiktinės teisės S. B. vardu į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. K. A. P. po savo tėvo mirties nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą, bet atsiradusį palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Po tėvo mirties likusį 1.39 ha žemės sklypą pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke, siekė jį išsaugoti ir išlaikyti, jame ganė gyvulius, žemės sklypo dalyje šienaudavo. Nurodyti veiksmai patvirtina K. A. P. kaip įstatyminės įpėdinės valią naudotis turtu, ji, kaip įstatyminė įpėdinė, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į po tėvo mirties atsiradusi palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 ir 9 p.).

Pareiškėjas prašo nustatyti giminystės santykių faktą, siekdamas paveldėti po žmonos K. A. P. mirties atsiradusį palikimą, tame tarpe ir turtinę teisę paveldėti jos tėvo S. B. palikimą.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nagrinėjant tokios kategorijos bylas, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais.

Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų atsiradimo pagrindus tuo metu, toje vietovėje reguliavo Civilinių įstatymų sąvado X tomo pirmosios knygos antrasis skyrius. Šio skyriaus pirmojo perskyrimo trečioji skirtis numatė pavainikių institutą. Pavainikiniais buvo laikomi vaikai, pagimdyti netekėjusios, atsiradę iš svetimavimo arba pagimdyti mirus motinos vyrui, panaikinus santuoką arba pripažinus ją netikra, kada nuo šių įvykių dienos iki kūdikio gimimo dienos praėjo daugiau kaip trys šimtai šešios dienos (Civilinių įstatymų sąvado X tomo 132 straipsnis). Tokie vaikai Lietuvoje buvo laikomi neteisėtais. Civilinių įstatymų sąvado X tomo pirmosios knygos antrojo skyriaus pirmojo perskyrimo ketvirtoji skirtis reglamentavo vaikų įteisinimo pagrindus ir tvarką. Vaikai buvo įteisinami tėvams susituokus ir teismine tvarka. Prašyti įteisinti galėjo ir patys vaikai, kurių gimdytojai jau mirę. Įteisinimas suteikė įteisintiems vaikams visas giminės bei paveldėjimo teises, priderančias teisėtiems vaikams.

Atsižvelgiant į Civilinių įstatymų sąvado X tomo normas, reglamentavusias pavainikių ir jų tėvų santykius, pavainikiui įteisinti būtini juridiškai reikšmingi faktai: pavainikio tėvas turi dengti jo išlaikymo išlaidas (Civilinių įstatymų sąvado X tomo 132⁴ straipsnis), jį pripažinti, giminė turi neginčyti jo įteisinimo, jo gimimo patvirtinimo dokumentuose nėra nurodytas tėvas.

Iš gimimo liudijimo matyti kad K. A. P. gimusi 1939 metais (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo r. (buvusiame Sedos r.), gimimo liudijime jos tėvas nenurodytas.

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. K., A. O. J. parodymais nustatyta, kad S. B. pripažino K. A. P. esant jo dukra, gyvendamas kartu su K. A. P. motina, teikė materialinę paramą, K. vadino dukra, o ji jį tėvu, kad K. A. P. iki santuokos sudarymo gyvenamojoje vietoje buvo vadinama tėvo pavarde „B.“. Suinteresuoti asmenys S. B., C. S. P. atsiliepimais pripažįsta, jog K. A. P. yra S. B. dukra ir suinteresuotų asmenų sesuo.

Tai, kad K. A. P. (Š.) yra S. B. dukra, patvirtina pateikti archyviniai dokumentai. Iš Telšių apskrities archyve esančių 1948- 1950, 1950-1951 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų išrašų matyti, kad S. B. šeimos sudėtyje Š. K. įrašyta kaip dukra. Nors šiuose dokumentuose dukros K. gimimo metai nurodyti 1942, o pavardė „Š.“, liudytojų parodymais nustatyta, kad S. B. šeimoje buvo vienintelė dukra K., todėl neatitikimas dėl gimimo metų ir pavardės iškraipymo nelaikytinas esminiu. Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotas Lietuvos TSR valstybinio statistikos komiteto archyvinio fondo, Sedos rajono visasąjunginio 1959 m. gyventojų surašymo duomenimis B. S. šeimoje kaip dukra įrašyta Š. K. Šiame dokumente buvęs klaidingas įrašas, nurodant pavardę „B.“ netiesiogiai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tėvystės pripažinimo.

Šie teismo nustatyti faktai sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad K. A. P., gimusios 1939 metais, tėvas yra S. B.. Giminystės santykių nustatymas sukels pareiškėjui teisinius padarinius, pareiškėjo pareiškimas dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui, tenkintinas. K. A. P. mergautinė pavardė nurodytina pagal jos gimimo liudijimą, t.y. Š.

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog K. A. P. priėmė S. B., mirusio 2005 m. rugsėjo 15 d., palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Remiantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., K. A. P. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint mirusio tėvo S. B. palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. LR CK 5.50 str. 2 d., reglamentuojantis palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.

S. B. mirė 2005-09-15. Jam mirus atsirado palikimas: 1,39 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav.

Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, liudytojų S. K., A. O. J. parodymais nustatyta, kad K. A. P. kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t.y. K. A. P. po tėvo mirties kartu su sutuoktiniu dirbo žemę, rūpinosi, kad žemės sklypas būtų nušienautas, prižiūrėtas, K. A. P. šeimos rūpesčiu žemė buvo perduota naudotis tretiesiems asmenims. Tokie K. A. P. veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad ji su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad K. A. P. faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

K. A. P. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Todėl pateiktų įrodymu pagrindu nustatytinas faktas, kad po S. B. mirties K. A. P. palikimą priėmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2005 m. rugsėjo 15 d., yra K. A. P. (Š.), gimusios 1939 m. kovo 4 d., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. mirus S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė K. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.