Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-879/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-20Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
1A-74-879/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34706-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
V. V.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-879/2021Proceso Nr. 1-01-1-34706-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistojo gynėjui advokatui A. L.,nuteistajam V. V.,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant V. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d.

Nukentėjusiosios J. B. 675 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. V. nukentėjusiosios J. B. naudai priteista 675 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt penki eurai) turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė R. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 275 Eurai, t. y. nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ su pele ir įkrovikliu, bendros 70 eurų vertės, buteliuką kvepalų, 10 eurų vertės, televizoriaus „(duomenys neskelbtini)“ distancinio valdymo pultelį, 10 eurų vertės, odinį krepšį, 5 eurų vertės, su jame buvusiais: elektros varžos matavimo testeriu, 5 eurų vertės, dviem lituokliais, bendros 25 eurų vertės, dėžute su įvairaus dydžio raktų antgaliais, bendros 40 eurų vertės, įvairiais įrankiais – atsuktuvais, raktais, kanifolija, viso 40 vienetų, bendros 40 eurų vertės, DVD grotuvą su keturiais eurojungčių laidais, bendros 10 eurų vertės, tris universalius distancinio valdymo pultelius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, bendros 20 eurų vertės, vyno butelį „(duomenys neskelbtini)“, 0,75 litro talpos, 20 eurų vertės, vokiško vyno butelį „(duomenys neskelbtini)“ 0,75 litro talpos, 20 eurų vertės, be to, pagrobė J. B. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du raktelius, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė J. B. priklausantį turtą – 400 eurų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

1. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo: 1) sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2) užtikrinti Apelianto dalyvavimą nagrinėjant byla apeliacinio proceso metu; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1.1. Apelianto teigimu, netikslinga jo atžvilgiu skirti itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nes ilgas buvimas įkalinimo įstaigoje apsunkina asmens adaptaciją laisvėje.

1.2. Skunde Apeliantas remiasi, teismų praktika teigdamas, jog griežta bausmė tiesiog atlieka nubaudimo funkciją, tačiau teigiamos įtakos asmeniui nedaro.

1.3. Skundu pabrėžiama, jog Apeliantas pasiruošęs keisti gyvenimo būdą ir ateityje daugiau nenusikalsti. Nurodo, jog laisvėje turi draugę su kuria nori vesti bendrą gyvenimą bei auginti jos sūnų.

2. Nuteistojo gynėjas pateikė skundą, kuriuo prašoma: 1) sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Skundu nurodoma, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta pernelyg griežta bausmė, todėl anot gynėjo nuosprendis keistinas, švelninant paskirtą bausmę.

2.2. Gynėjo teigimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės trukmės deklaratyviai nurodė, tačiau faktiškai neįvertino svarbių aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrobto turto vertės.

2.3. Skundu pažymima, kad Apeliantui paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes tokia bausmė nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

2. Prokurorė J. Vingelytė, teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, skundžiamas nuosprendis teisėtas, pagrįstas, todėl apeliaciniai skundai atmestini. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį, dydį, atsižvelgė visas bausmės skyrimo aplinkybes. Be kita ko, pabrėžė, kad svarbu įvertinti tai, jog Apeliantas daugybe kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliaciniai skundai atmetami.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Kaip jau aptarta, šioje byloje V. V. kaltinamas tuo, jog (duomenys neskelbtini), laikotarpiu tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė R. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 275 Eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kiemo pagrobė J. B. priklausantį turtą – 400 eurų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6. Byloje nėra ginčo dėl Apelianto kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. V. V. kaltę pripažįsta visiškai, nurodo, jog dėl to kas nutiko kaltas alkoholis. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė pirmos instancijos teisme įrodyta remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – paties Apelianto parodymais, sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais nukentėjusiojo R. T. parodymais (1 t., b. l. 27-30) ir nukentėjusiosios J. B. parodymais (1 t., b. l. 73-75, 76-79), liudytojo J. Š. parodymais (1 t., b. l. 103-105)), kita rašytine bylos medžiaga. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais, Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, dėl Apelianto kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pažymėtina, jog tiek Apelianto pateikto skundo, tiek gynėjo apeliacinio skundo esmė yra bendra pozicija kuria teigiama, jog Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti keistinas, švelninant paskirtą bausmę.

8. Nagrinėjamu aspektu, paminėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Nors nuteistojo gynėjas skundu pabrėžė, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl bausmės trukmės tik deklaratyviai nurodė, tačiau faktiškai neįvertino svarbių aplinkybių bausmės skyrimui, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo taisyklių.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas V. V. laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Jis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir vėl nusikalto, prieš tai būdamas 14 kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (2t., b. l. 53-169), administracine tvarka baustas (2t., b. l. 38-49). Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis (2t., b. l. 50-51). Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes visiškai pritartina, apylinkės teismo motyvams, jog V. V. nusikalto ne atsitiktinai, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedarė, savo elgesio nekeitė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti Apeliantui paskiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su gynėjo skunde nurodytu argumentu, jog Apeliantui paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

11. Nagrinėjamu atveju, svarbu paminėti, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pripažino V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

12. Kaip aptarta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. V. nusikalsta nebe pirmą kartą – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 14 kartų. Nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti dar būdamas labai jaunas (nepilnametis) (2t. b. l. 53). Nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas yra analogiškos, t. y., nusikaltimai nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, jog yra susidaręs nusikaltimų modelis. Iš ankstesnių teistumų jokių pozityvių išvadų nedarė ir visiškai nepasimokė: turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl nusikalsdavo.

13. Aukščiau aptarti duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, nuteistąjį, charakterizuoja neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad nusikaltimai yra susiję su pažeidimais nuosavybei bei buvo daromi nuteistajam ignoruojant prieš jį jau vykstančius baudžiamuosius procesus. Toks sistemingas teisės pažeidimų darymas rodo, jog jo elgesys nėra koreguojamas, o vis labiau tolsta nuo visuomenėje priimtinų bendro gyvenimo taisyklių.

14. Apeliantas teigia, kad netikslinga jo atžvilgiu skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes ilgas buvimas įkalinimo įstaigoje apsunkina asmens adaptaciją laisvėje, o griežta bausmė tiesiog atlieka nubaudimo funkciją, tačiau teigiamos įtakos asmeniui nedaro.

15. Atsakant į šią skundo dalį, pabrėžtina, kad nuteistas asmuo pats turi rodyti iniciatyvą pasitaisyti, aktyviai dalyvauti pataisos procese, tačiau V. V. keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, nesistengia, o iš jo skundo motyvų matyti, kad atsakomybę dėl pataisos proceso efektyvumo nuteistasis iš esmės perkelia įkalinimo įstaigai, kuri, nuteistojo nuomone, nesukuria galimybių jį pataisyti. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad Apeliantas savo elgesio nevertina kritiškai, iš ankstesnių laisvės atėmimo bausmių nepasimokė, savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių specialistų teikiama pagalba nuteistajam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos V. V. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

16. Nors nuteistasis skundu pabrėžia, jog yra pasiruošęs keisti gyvenimo būdą ir ateityje daugiau nenusikalsti, nes laisvėje turi draugę su kuria nori vesti bendrą gyvenimą bei auginti jos sūnų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami ir iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties, todėl toks asmens požiūris nors ir laikytinas svarbiu žingsniu siekiant keisti gyvenimo būdą bei ateityje nenusikalsti, tačiau nėra išskirtinių aplinkybių visuma ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo švelninti ar kitaip keisti V. V. paskirtą bausmę.

17. Kita vertus, nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje sąlygojo alkoholio vartojimas, kaip pats Apeliantas pripažino - viskas nutiko per alkoholį, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis rodytų aktyvias pastangas siekiant atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Akivaizdu, jog asmeniui neatsisakius šio priklausomybės tikimybė jog nuteistasis vėl nusikals išlieka didelė.

18. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis nei būdamas laisvėje, nei atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje niekur nedirba ir nesimoko, nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos vėl grįžtų prie teisei prieštaringos veiklos.

19. Apygardos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog aptartos aplinkybės, Apelianto daromų nusikalstamų veikų sistemiškumas ir vienodas pobūdis (nusikaltimai nuosavybei) sudaro pagrindą spręsti, kad, šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra susiformavusios ir jų pakeisti švelnesnės rūšies bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, galimybės nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (12.36Mr) PT-2139, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (3t., b. l. 53). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos V. V. išlaidos sudaro 113,94 Eur. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

21. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad V. V. šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, niekur nedirba, nėra duomenų apie kitokias jo pajamas ar turimą turtą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jo nepriteisiamos.

22. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o Apelianto ir jo gynėjo skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. V. ir jo gynėjo advokato V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Danutė ŠvitinienėDaina VaidachavičienėEvaldas Vanagas