Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-11330-807/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2-11330-807/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06073-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11330-807/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06073-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; (S) 2.6.10.5.1; 2.6.16.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolų valdymo centras“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2013 m. pradinis kreditorius UAB „Valsva ir Ko“ atsakovui pardavė prekių už 11911,46 Lt (3449,79 Eur). Nurodo, jog pradinis kreditorius UAB „Valsva ir Ko“ už 2013 m. parduotas ir pristatytas prekes atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovas su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pradinis kreditorius kartu su UAB „Skolų valdymo centras“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perdavė UAB „Skolų valdymo centras“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3449,79 Eur skolos, 1241,92 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinį kreditorių UAB „Valsva ir Ko“ ir atsakovą siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai už suteiktas prekes pradinis kreditorius atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2013-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) 11747,99 Lt (3402,45 Eur) sumai ir 2013-02-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 163,47 Lt (47,34 Eur) sumai. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pradinis kreditorius kartu su UAB „Skolų valdymo centras“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius perdavė UAB „Skolų valdymo centras“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui buvo išsiųstas raštiškas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovas už prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė, į ieškovės pranešimus ir raginimus atsiskaityti nereagavo. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2015 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 str.), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.72 str., 6.210 str., 6.256 str. 1-2 d., 6.258 str. 1 d., ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3449,79 Eur skolos pagal pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

Ieškovė prašo išieškoti iš skolininko 1241,92 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitose-faktūrose nustatytą dydį (0,2 proc.), paskaičiuotų už vėluojančias atsiskaityti dienas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Minėto CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtina netesybų samprata, remiantis kuria darytina išvada, jog susitarimas dėl netesybų gali būti šalių sudarytas sutartimi, nustatytas teismo arba įstatymų, taigi PVM sąskaitoje-faktūroje pradinio kreditoriaus vienašališkai nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini tinkamu delspinigių priteisimo pagrindu. Byloje nėra pateikto rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių nustatytų pradinio kreditoriaus išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje, priteisimo atmestinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3449,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 106,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 73,53 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 77,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (106,00 Eur x 73,53 / 100).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Skolų valdymo centras“, į. k. 225516770, iš atsakovo R. K., į. k. (duomenys neskelbtini) 3449,79 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 79 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3449,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,94 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė