Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo Baseinas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius, delspinigių, įstatyminių netesybų ir sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.1. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. lapkričio 29 d., teismui skirstant tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigą bei sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo šalių iškeltoms prielaidoms pagrįsti, teismas išaiškino atsakovui A. J., kad jis turi pareigą įrodyti visas savo iškeltas prielaidas, tai yra dėl neatliktų konkrečių darbų ar/ir dėl nekokybiškai atliktų darbų, dėl negalėjimo naudotis patalpomis.

3.2. Parengiamasis teismo posėdis, paskirtas 2023 m. sausio 17 d., neįvyko, gavus 2023 m. sausio 16 d. atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad atsakovas susirastų advokatą.

3.3.1. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. birželio 1 d., ieškovo advokatė Vytautė Ladigaitė žodžiu paaiškino, kad ieškovas sutiko investuoti į patalpų pagerinimą pagal atsakovo reikalavimus, nes buvo sutarta dėl ilgalaikės nuomos penkerių metų terminui; atsakovas reiškė nepasitenkinimą detalėmis tam, kad nevykdytų įsipareigojimų; ieškovas laiko, kad sutartis buvo nutraukta nuo rugsėjo 5 d., pasirašius patalpų perdavimo aktą; atsakovas faktiškai patalpomis naudojosi iki rugpjūčio pabaigos.

3.3.2. Teismo posėdyje ieškovo įgaliota atstovė E. L. žodžiu paaiškino, kad su atsakovu dėl sutarties pasirašymo bendravo būtent ji; buvo sutarta, kad sutartis bus sudaryta su fiziniu asmeniu, nes juridinis asmuo dar yra steigiamas užsienyje, o vėliau sutartis bus persirašyta su įsteigtu juridiniu asmeniu; atsakovas delsė pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą, nors į jas jau buvo įsikėlęs ir jomis naudojosi; ieškovė pripažįsta, kad kai kurie darbai nebuvo iki galo baigti, tai yra virtuvėlės durys buvo užsakytos, tačiau dar nebuvo spėtos pagaminti, tikriausiai dėl prasidėjusio karo, todėl šalys sutarė, kad iki gegužės 29 d. darbai bus pabaigti atlikti; ieškovas viską atliko, tačiau atsakovas ėmė siuntinėti žinutes, kad grindjuostė iki galo nepriklijuota, kad spausdintuvo laidai nesutvarkyti, nors vidinis įrangos išsidėliojimas yra nuomininko atsakomybė; atsakovas naudojosi patalpomis nuo balandžio mėnesio, tačiau mokėjimai nevyko; ieškovas birželio pradėjo reikalauti mokėjimų, o atsakovas patvirtino, kad sumokės skolas liepos antroje pusėje; atsakovas liepos viduryje padengė dalį skolos; liepos pabaigoje šalys vėl susitiko, atsakovas reiškė pretenzijas dėl spausdintuvo laido ir ieškovas jau suprato atsakovo vengimą atsiskaityti; rugpjūčio viduryje atsakovas parašė laišką, kad išsikraustys iš patalpų dėl negalėjimo jomis naudotis; ieškovas nutraukė sutartį dėl atsakovo vengimo atsiskaityti.

3.3.3. Teismo posėdyje atsakovas A. J. žodžiu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovas patalpomis negalėjo naudotis net balandžio mėnesį, ką patvirtina patalpų perdavimo akte ieškovo patvirtinimas iki konkrečios datos pabaigti darbus; balandžio mėnesį vaikščiojo statybininkai, nuolatos buvo dulkių; dėl užpylimo buvo išnešti baldai, negalėjo jais naudotis; negalėjo naudotis patalpomis be pašalinių asmenų iki pat išsikraustymo iš patalpų; daiktas nebuvo įrengtas ir tinkamas naudotis; tik pasitikėdamas ieškovu, atsakovas pasirašė sutartį su nepabaigtais darbais; atsakovas rugpjūčio mėnesį pranešė, kad nutraukia sutartį dėl ieškovo nesutvarkytų patalpų. Į teisėjos klausimus, atsakovas atsakė, kad jis patalpomis negalėjo naudotis dėl patalpų perdavimo akte įvardintų neatliktų darbų, kuriuos pabaiginėjo atlikti statybininkai ir dėl įvykusio užpylimo gegužės arba birželio mėnesį; iki šiol įėjimo grindys nepriklijuotos, nors jau kitas nuomininkas yra; neatliktų darbų faktą patvirtina patalpų perdavimo akte įvardinti neatlikti darbai.

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl dviejų aplinkybių. Pirma, šalys ginčijosi, ar atsakovui faktiškai buvo perduotos patalpos, kuriomis jis galėjo naudotis. Antra, šalys ginčijosi, dėl kurios iš jų kaltės buvo nutraukta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis anksčiau termino.

Dėl patalpų perdavimo atsakovui bei galimybės jomis naudotis

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kas reiškia, jog sutarties šalys privalo vykdyti sutartį sutartyje nustatyta tvarka.

7. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos šalys elektroniniais parašais 2022 m. sausio 19 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. I-1-2 (el. dok. Nr. CBP-19484 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1 Nuoma A. SEB patalpos su parašais.pdf“). Sutartimi ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui 403,75 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas), penkerių metų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo perdavimo akto pasirašymo dienos (sutarties 2.1 punktas); atsakovas įsipareigojo mokėti už pirmus šešis mėnesius po 5 500,00 Eur nuomos mokestį (sutarties 3.1punktas) iki einamojo mėnesio 10 dienos (sutarties 3.2 punktas), sumokėti 7 328,00 Eur užstatą (sutarties 3.3 punktas) bei apmokėti visas komunalines paslaugas, įskaitant ir už bendro naudojimo patalpų, per 5 bankines dienas nuo sąskaitų gavimo (sutarties 3.4 punktas). Pagal sutarties 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo iki 2022 m. vasario 19 d. perduoti patalpas atsakovui, prieš tai savo lėšomis atlikęs šiuos darbus: perdažęs sienas; pakeitęs kiliminę dangą į naują kiliminę dangą kabinetuose, plane pažymėtuose Nr. 206 ir Nr. 207; nuomininkui pageidaujant kiliminė danga kitose patalpose gali būti pakeista į kitą kiliminę dangą nuomininko sąskaita; demontuoti virtuvėlės baldus, pašalinti plytelių juostą, sutvarkyti ir nudažyti sienas; pakeisti virtuvėlės duris; sutvarkyti įtempiamas lubas; pakeisti apšvietimą, įtempiamose lubose sumontuojant LED šviestuvus; spinteles, kurias atsakovas pageidaus, nukabinti ir perdažyti sienas už jų; nuomininko sąskaita esančias įtempiamas lubas pakeisti į baltą tekstilę. Iš į bylą pateikto 2022 m. balandžio 1 d. atsakovo pasirašyto Patalpų perdavimo-priėmimo akto bei jo Priedo Nr. 1 matyti, kad atsakovas priėmė iš ieškovo nuomojamas patalpas bei patvirtino, kad yra (fotonuotraukomis užfiksuoti) neatlikti darbai, kuriuos nuomotojas įsipareigojo atlikti iki gegužės 27 d.: sumontuoti virtuvės duris, pabaigti įėjimo durų apdailą, išvalyti terasą, sutvarkyti laidus, įdėti grindjuostę (el. dok. Nr. CBP-19484 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 2 perdavimo-priemimo aktas 20220101.pdf“). Iš į bylą pateikto 2022 m. rugsėjo 5 d. abejų šalių pasirašyto Patalpų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovas grąžino ieškovui nuomojamas patalpas (el. dok. Nr. CBP-19484 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 7 (duomenys neskelbtini) 2022 09 aktas.pdf“).

8. Atsakovas iškėlė prielaidas, kad jis negalėjo naudotis perduotomis patalpomis dėl perdavimo akte užfiksuotų neatliktų darbų bei dėl įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu buvo padaryta žala atsakovo baldams ir ieškovas šios žalos nepašalino.

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti.

10. Taigi, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareiga civiliniame procese atsakovas, teigdamas, kad jis neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių už patalpas, nes jomis realiai negalėjo naudotis, turi šią savo prielaidą įrodyti. Pažymėtina, kad teismas parengiamajame teismo posėdyje atsakovui įrodinėjimo pareigą išaiškino, taip pat parengiamąjį teismo posėdį vieną kartą atidėjo, atsakovui pageidavus susirasti advokatą.

11. Tačiau atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo (išskyrus jo žodinius paaiškinimus), pagrindžiančius jo iškeltas prielaidas, kad atsakovas realiai negalėjo naudotis išnuomotomis patalpomis dėl priėmimo-perdavimo akte įvardintų neužbaigtų darbų, kad patalpos buvo užpiltos, kad patalpoms buvo padaryta dėl užpylimo tokia žala, kad jos nepašalinus, atsakovas negalėjo jomis naudotis; kad ieškovas paskirtai neatliko darbų, nurodytų nuomos sutartyje (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2022 m. balandžio 1 d. pasirašė nuomojamų patalpų priėmimo aktą, savo parašu patvirtindamas, kad patalpas perima ir jomis ketina naudotis; jokių pretenzijų ar/ir pastabų apie negalėjimą naudotis patalpomis atsakovas akte nenurodė; akto priede išvardinti neužbaigti penki darbai nebuvo nurodyti šalių kaip esminiai, kurie nulemia atsakovo veiklos patalpose trikdymą. Teismas, įvertinęs neatliktų darbų pobūdį, daro išvadą, kad tai yra neesminiai estetiniai lengvai pašalinami patalpų trūkumai (virtuvės durų nebuvimas, išorinių durų apdailos nesutvarkymas, neišvalyta terasa, nepaslėpti vienoje vietoje kelių cm laidai, nepritvirtina grindjuoste po durimis), kurie nekliudė atsakovui naudotis išnuomotomis patalpomis ir jose vykdyti veiklą.

12. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 6-11 punktus), atsakovui neįrodžius iškeltos prielaidos, kad jis neturėjo galimybės naudotis išnuomotomis patalpomis (kurių perėmimą patvirtino pats savo parašu) dėl ieškovo kaltės, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 16 387,37 Eur skolą už laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. nesumokėtą nuomos mokestį bei komunalines paslaugas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnio 1 dalis, 6.534-6.535 straipsniai).

13. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos užtikrinamosios prievolės procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną.

14. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad atsakovas privalo mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną, kurią yra pradelstas įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Ieškovas, taikydamas sutartines netesybas, paskaičiavo 963,68 Eur dydžio delspinigius už atsakovo vėlavimą sumokėti nuomos mokestį ir apmokėti komunalinius mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

15. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 13-14 punktus), atsakovui sutartyje nustatytu terminu neįvykdžius piniginių prievolių, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 963,683 Eur dydžio sutartinius delspinigius, paskaičiuotus už pradelstas atsiskaityti dienas, taikant sutartyje nurodytą 0,05 procentų dydį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinių pasekmių

16. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Vadovaujantis CK 6.221 straipsniu sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

17. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 7.10 punkte šalys susitarė, kad atsakovui nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl ieškovo kaltės, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją už priešlaikinį sutarties nutraukimą.

18. Tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad nuomos sutarties nutraukimą inicijavo atsakovas. Šią aplinkybę nurodė šalys savo procesiniuose dokumentuose, antrino jai duodami žodinius paaiškinimus. Be to, į bylą pateiktame šalių elektroniniame susirašinėjime taip pat matyti, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovui, kad iki rugsėjo 1 d. ketina atlaisvinti patalpas ir tikisi susitarti dėl sutarties nutraukimo, tinkamo abiem šalims (el. dok. Nr. DOK-170232 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 4.png“).

19. Atsakovas tas pačias prielaidas, kurias kėlė dėl negalėjimo naudotis patalpomis, naudojo ir kaip prielaidas, pagrindžiančias nuomos sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės; atsakovas kėlė ir papildomą prielaidą, kad jam buvo teikiamos nepagrįstai didelės sąskaitos už elektrą.

20. Vadinasi, atsakovas vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareiga civiliniame procese turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šias iškeltas prielaidas (plačiau žr. teismo sprendimo 9-10 punktuose), ką atsakovui teismas ir išaiškino parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau vėl gi atsakovas savo prielaidas grindė tik žodiniais paaiškinimais. Tuo tarpu byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuos pateikė ieškovas, visetas, leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo neužbaigti atlikti patalpų remonto darbai buvo neesminiai ir nesudarė kliūčių naudotis nuomojamomis patalpomis (plačiau žr. teismo sprendimo 11 punktą) ar atitinkamai nutraukti nuomos sutartį dėl negalėjimo naudotis patalpomis. Atsakovas sąskaitų už elektrą nepagrįstumo apskritai neįrodinėjo net jokiais žodiniais paaiškinimais, todėl ši jo prielaida taip pat atmetama kaip visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 16-20 punktus), atsakovui neįrodžius iškeltos prielaidos, kad jis nuomos sutartį anksčiau termino nutraukė dėl ieškovo kaltės, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 11 000,00 Eur sutartines netesybas už priešlaikinį nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.221 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl įstatyminių netesybų

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 1 straipsnio 1-2 dalimis ir 7 straipsnio 1 dalimi kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Vadovaujantis MAKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalimi komercine sutartimi laikoma ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

23. Nagrinėjamu atveju teismas antrina ieškovo nuomonei, kad atsakovas yra laikomas ūkio subjektu, nes nuomojosi komercinės paskirties patalpas komercinei veiklai vykdyti, tačiau pastaroji sutartis yra sudaryta tarp šalių dėl nekilnojamojo turto nuomos, o ne dėl prekių pardavimo, atlygintinų paslaugų ar darbų teikimo. Tokiu atveju tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nepatenka į komercinių sutarčių sąvoką, kurioms yra taikomos MAKSVPĮ nuostatos, įskaitant ir pastarajame įstatyme numatytas 40,00 Eur netesybas.

24. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 22-23 punktus), teismas atmeta kaip neatitinkantį įstatyme įtvirtinto reglamentavimo ieškovo reikalavimą dėl 40,00 Eur įstatyminių netesybų priteisimo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių klausimų

25. Teismui tenkinus ieškinio materialinius reikalavimus dėl iš viso 28 351,05 Eur (16 387,37 Eur + 963,68 Eur + 11 000,00 Eur) piniginių lėšų priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (28 351,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškinį iš esmės tenkinus (99,99 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisiamas 689,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

27. Valstybei iš ieškovo ir atsakovo proporcingai atmestų/patenkintų reikalavimų daliai teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo Baseinas“ (į. k. 122593433) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo Baseinas“ (į. k. 122593433) iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16 387,37 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 37 ct) skolos už nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, 963,68 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 68 ct) delspinigių, 11 000,00 Eur (vienuolika tūkstančių eurų ir 00 ct) sutartines netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 351,05 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 689,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.