- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-493-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01161-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- E. Š., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties E. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. birželio 25 d. nutarimu nubaustas 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nes 2018 m. gegužės 7 d., 4.10 val. jis (E. Š.) (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,45 promilės girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. birželio 25 d. nutarimas E. Š. administracinio nusižengimo byloje pakeistas ir E. Š. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sutrumpintas iki 6 mėnesių. Kitoje dalyje nutarimas nekeistas.
3. Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties apeliacinius skundus padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B..
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo E. Š. prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties; nusprendus, kad E. Š. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalies požymiai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Skunde nurodė, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nesivadovavo in dubio pro reo principu, nes byloje yra vienas kitam prieštaringi alkotesterio parodymai, o dėl jų patikimumo abejonės nebuvo pašalintos. Jei iš tikrųjų būtų E. Š. neblaivus, alkoholio koncentracija kraujyje vos per 15 min. nebūtų taip ženkliai (0,09 prom.) sumažėjusi ir esant tokiam skirtumui, pirminiai alkotesterio rodmenys negali būti laikomi teisingais ir patikimais. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pakartotinais blaivumo tikrinimo rezultatais, taip pat neįvertino, jog tariamo nusižengimo padarymo dieną (2018 m. gegužės 7 d.) pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas net nebuvo surašytas ir jei pareigūnams būtų kilusi abejonė dėl E. Š. neblaivumo, jie nebūtų leidę jam toliau vairuoti transporto priemonę.
4.2. Skunde E. Š. nurodė ir tai, kad apklaustas teisme pareigūnas T. V., kitaip nei nurodyta nutartyje, nepatvirtino, jog jiems pareiškėjas sakė, kad jis vartojo alkoholį, pareigūnas neprisimena ką konkrečiai sakė E. Š.. Be to, jis ir pats nepamena ar prieš pirmąjį blaivumo tikrinimą pareigūnai būtų klausę dėl vartoto alkoholio. Nežino kodėl pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos šios aplinkybės kitaip. Nesupranta kodėl teismas vertino, jog jis slėpė dėl alkoholio vartojimo. Viso proceso metu pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholį ir tikrinant 2018 m. gegužės 7 d. pareigūnams jo blaivumą paaiškino, kad iš vakaro vartojo kelias taures vyno, šias aplinkybes patvirtino teisme.
4.3. Skunde pareiškėjas kėlė abejones dėl blaivumo tikrinimo tvarkos laikymosi teisėtumo, spręsdamas, kad prieš tai blaivumo testas kitam asmeniui buvo atliktas 04:02:52 val., t. y. nepraėjus 15 min. iki pirmojo jo blaivumo tikrinimo momento.
4.4. Skunde nurodė ir tai, kad jei teismas nuspręs, jog jo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo sudėtis, tai prašė palikti skundžiama nutartimi švelnintą jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės terminą, kadangi jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik darbinėms funkcijoms atlikti, bet ir esant šeiminiai padėčiai, nes turi dvi mažametes dukras, reikia jomis rūpintis, todėl darbo išsaugojimas jam labai svarbus.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir Institucijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodė, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaltininkui paskirtos administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės terminas minimalus ir pagrindų dar labiau švelninti nebuvo jokio pagrindo, o jo nurodytos priežastys, susijusios su darbinių funkcijų nepilnu atlikimu, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėms dėl paskirtos priemonės švelninimo, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.
Atsiliepimas
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma apelianto E. Š. skundo netenkinti, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, paliekant galioti Institucijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinių skundų, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
10. Nagrinėjamu atveju vairuojant transporto priemonę automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. Š. 2018 m. gegužės 7 d. 4.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jo blaivumą tikrino du kartus, t. y. pirmą kartą nustatytas E. Š. neblaivumas viršijantis leistiną 0,4 prom. įstatymo normą (0,45 prom.), o pakartotinai atlikus patikrinimą po 15 min. laiko tarpo nustatytas 0,36 prom. asmens neblaivumas. Ginčo dėl alkotesterio kaip priemonės ar jos rodmenų skunde nekeliama, tačiau esminis argumentas tas, kad buvo vadovautasi pirminiais, o ne pakartotinais patikrinimo rezultatais.
10.1. Analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą iš policijos pareigūno T. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad paklausus ar E. Š. pusvalandžio bėgyje vartojo alkoholį jis to nenurodė, todėl nelaukiant 15 min. pareigūnai atliko patikrinimą. Tarnybinio pranešimo aplinkybes teisme patvirtino liudytojas T. V.. Analizuojant bylą matyti ir tai, kad po atlikto patikrinimo pareiškėjas nurodė, kad iš vakaro jis išgėrė pora taurių vyno ir mažai miegojo, prieš pat išvažiavimą pabaigė išgerti pusę vyno taurės bei skalavosi burną skalavimo skysčiu, todėl jo blaivumas patikrintas praėjus 15 min. pakartotinai ir nustatytas 0,36 prom. neblaivumas. Esant tokiai situacijai E. Š. sustabdę ir jo blaivumą patikrinę pareigūnai administracinio nusižengimo protokolo nesurašė. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2018 m. birželio 11 d. kuomet buvo gautas T. V. tarnybinis pranešimas ir E. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn remiantis pirminiais alkotesterio rodmenimis, t. y. kai jam nustatytas 0,45 prom. neblaivumo laipsnis.
10.2. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kuriais asmens blaivumo patikrinimo duomenimis turėjo būti vadovautasi traukiant asmenį atsakomybėn. Aukštesnysis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su Institucijos pozicija dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn remiantis pirminiais alkotesterio parodymais kai E. Š. nustatytas 0,45 prom. girtumas, nurodant, kad pareiškėjo duoti paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo buvo skirtingi, iš pradžių nenurodė, kad jį vartojo, vėliau, kad gėrė vyno, paskui dar ir tai, kad prieš važiuodamas pabaigė vyno taurę ir vartojo burnos skalavimo skystį. Taip pat apylinkės teismas vertino, jog per 15 min. sumažėjus jo neblaivumui nuo 0,45 iki 0,36 prom., t. y. 0,09 prom., darė patikimą išvadą dėl pareiškėjo neleistino neblaivumo įvykio dieną buvimo, nes toks ne itin ženklus sumažėjimas nerodė galimo alkotesterio netikslumo ar netinkamo naudojimo. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir nurodo, kad šiuo atveju, esant aplinkybėms, jog patikrinus asmens neblaivumą ir kilus abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo, t. y. nurodžius, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro ir prieš pat išvažiavimą pareigūnai, palaukę 15min., pakartotinai patikrino ir buvo nustatytas 0,36 prom. E. Š. girtumas. Iš bylos duomenų neaišku kokiu pagrindu pareigūnas R. V. sprendė, jog E. Š. būtina bausti vadovaujantis pirminiais alkotesterio parodymais, kuomet akivaizdu, jog iš karto po pirminio patikrinimo buvo nurodytos aplinkybės dėl asmens vartoto alkoholio ryte prieš išvažiavimą. Pačioje alkotesterio naudojimo instrukcijoje numatyta, kad alkotesteris privalo būti naudojamas tik įsitikinus, jog nuo alkoholio vartojimo praėjo ne mažiau kaip 15 min. Darytina išvada, kad paaiškėjus iš karto po pirmojo patikrinimo aplinkybėms, jog E. Š. buvo vartojęs alkoholio, visiškai pagrįstai pareigūnams palaukus 15 min. ir tuomet pakartotinai jį patikrinus nepažeidžiant patikrinimo tvarkos bei nustačius objektyvius ir patikimus neblaivumo duomenis, kurie laikytini neiškreiptais ar neteisingais, pareigūnai pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjo netraukti administracinėn atsakomybėn. Apylinkės teismas nurodęs, kad pareiškėjas visais atvejais aiškinimo aplinkybes skirtingai, kad svarbus asmens neblaivumas toks koks jis buvo vairavimo metu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jog išgėrus nedidelį kiekį alkoholio vakare bei trumpai miegojus, neneigiant alkoholio vartojimo fakto, gerai pareiškėjui jaučiantis buvo manyta, kad alkoholis organizme nebus toks, jog viršytų leistiną 0,4 prom. ribą, tačiau nustačius 0,45 prom. jo iškvėptame ore alkoholio duomenis jis iš karto pareigūnams nurodęs galimas priežastis, kas galėjo šiuos rodmenis iškreipti, todėl pagrįstai buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Be to, ir patys pareigūnai atlikę pirminę vizualinę asmens apžiūrą nurodė, jog vairuotojas kalbėjo rišliai, suprantamai, nesvirduliavo, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Taigi, apygardos teismas tvirtina, kad šiuo atveju būtent pakartotinio patikrinimo metu nustatyti duomenys dėl alkoholio nustatymo yra teisingi ir patikimi objektyvumo prasme ir jais turėjo tiek pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tiek teismas, tikrindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovautis.
10.3. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra surinkta E. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau priešingai, byloje esantys neblaivumo patikrinimo rodmenys su nustatytu alkoholio kiekiu alkotesterio patikrinimo metu, akivaizdžiai įrodo, kad alkoholio kiekis iškvėptame ore yra leistinose normose, neviršijančiose minimalaus – 0,4 prom. (0,36 prom.), nuo kurios galima administracinė atsakomybė, todėl daroma išvada, kad E. Š. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymio (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
10.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su aspektu dėl blaivumo tikrinimo tvarkos laikymosi teisėtumo kuomet nepraėjus 15 min. laiko iki jo pirminio patikrinimo nebuvo išlaukta, visiškai sutinkant su apylinkės teismo ir Institucijos atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nepasisako.
11. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartis panaikintina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog Institucija taip pat pateikusi apeliacinį skundą dėl skundžiamos šios Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, kuria apylinkės teismas, pritaikydamas pareiškėjui ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą sumažino, bet aukščiau nurodytais pagrindais aukštesniajam teismui nutraukus bylą, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. birželio 25 d. nutarimą, kuriuo E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, ir administracinio nusižengimo teiseną E. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.