- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-311-177/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Ž. gynėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Iš nuteistojo R. Ž. priteista: nepilnamečiams nukentėjusiesiems K. J. D. ir K. S. D. po 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosioms L. B. ir M. N. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1 965,24 Eur už R. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; valstybei 325,17 Eur už nukentėjusiesiems K. J. D. ir K. S. D. bei 357,01 Eur už nukentėjusiosioms L. B. ir M. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
1.1. R. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 9 d. 15.00 val. iki 2015 m. lapkričio 10 d. 8.09 val. bute Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, per išgertuves tarpusavio konflikto metu su R. N. tyčia sudavė kumščiu ir spyrė kojos keliu ne mažiau kaip tris kartus sėdinčiam nukentėjusiajam į galvą, padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, kraujosruvą dešinio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, pereinančią į smilkininį raumenį, kraujosruvas abiejų akių obuolių odenose, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. R. N. 2015 m. lapkričio 26 d. 10.30 val. Šiaulių ligoninės Chirurginės l reanimacijos skyriuje mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, įstrigimu ir koma bei plaučių uždegimu.
2. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 27 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.
3. Kasacine tvarka baudžiamoji byla nenagrinėta, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo R. Ž. gynėjo kasacinį skundą.
4. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato K. Betingio pareiškimas, prašant atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškimas motyvuotas tuo, kad teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta, vadovaujantis tik mirusiojo R. N. kūno tyrimu, jo gydymo Respublikinės Šiaulių ligoninės stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių miesto ir rajono PK vyr. tyrėjos užduotyje užrašytais menamais teiginiais apie įvykį ir jo kaltininką. Pareiškėjo manymu, išvardyti faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad, atliekant teismo medicininį tyrimą, teismo medicinos ekspertui nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinkta baudžiamosios bylos medžiaga ar bent jos dalis, taip pat nuteistojo R. Ž., liudytojo D. J. parodymai, R. N. pareiškimas, jog jį stipriai sumušė A. R., ir šio pareiškimo tyrimo medžiaga. Nepateikti medicinos įstaigų medicininiai dokumentai apie R. N. diagnozuotus susirgimus, epilepsiją ir padažnėjusius priepuolius, priepuolių metu patirtus kūno sužalojimus, pacientui teiktą skubią medicinos pagalbą. Šie duomenys teismo medicinos eksperto H. Daujoto pateiktoje išvadoje ir paaiškinimuose viso bylos proceso metu neužfiksuoti ir neįvertinti, todėl teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada yra neteisinga. Be to, ekspertas H. Daujotas nepateikė konkrečių išvadų dėl galvos ir kitų (išskyrus galėjusius būti padarytus teikiant medicinos pagalbą) sužalojimų padarymo laiko, taip pat dėl sužalojimų įrankio ir mechanizmo bei per kiek laiko po patirto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Jau po nuosprendžio įsiteisėjimo pateikta A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – konsultacinė išvada) dėl R. N. kūno sužalojimų susidarymo mechanizmo ir jo mirties priežasties kelia pagrįstų abejonių dėl teismo medicinos eksperto H. Daujoto šioje byloje pateiktos išvados. Konsultacinę išvadą pateikę teismo medicinos specialistas A. A. Garmus bei neurochirurgas R. Š. yra kvalifikuoti ir didelę patirtį turintys specialistai, jiems buvo pateikta visa tyrimui reikalinga medžiaga: baudžiamosios bylos dokumentų, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. N. medicininių dokumentų kopijos (VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktos R. N. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centro pateiktų GMP kvietimo R. N. kortelių, VšĮ Radviliškio ligoninės pateiktos R. N. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (duomenys neskelbtini)), todėl ja netikėti nėra pagrindo. Konsultacinę išvadą teikę specialistai konstatavo, kad teismo medicinos ekspertas H. Daujotas, remdamasis tik skrodimo metu konstatuotais radiniais ir viena ligos istorija, absoliučiai nesigilino į kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir jų nevertino. Įvertinę tyrimui pateiktą medžiagą, teismo medicinos ir neurochirurgijos specialistai konstatavo, kad tarp nuteistojo R. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. R. N. mirties, nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ši išvada yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
5. Generalinis prokuroras 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuodamas tuo, kad nuteistojo R. Ž. gynėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl R. N. kūno sužalojimų susidarymo mechanizmo ir jo mirties priežasties nėra naujos, nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės buvo nurodęs tas pačias aplinkybes, jo apeliacinis skundas įvertintas ir motyvuotai atmestas. Skirtingas tų pačių, jau nagrinėjant bylą teisme žinomų, duomenų traktavimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą.
5.1. Generalinis prokuroras nurodė, kad pareiškime nepagrįstai abejojama teismo medicinos eksperto H. Daujoto pateikta išvada, nes, po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo gauta A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinė išvada nors priimant nuosprendį ir nebuvo teismui žinoma, tačiau, ją vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepaneigia teismo išvadų, padarytų, ištyrus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą. Pareiškime nurodytos aplinkybės apie R. N. sveikatos būklę iki 2015 m. lapkričio 9 d. įvykių bylą nagrinėjusiems teismams taip pat buvo žinomos. Įvertinęs pareiškime išdėstytus argumentus, pateiktus dokumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroras nurodė, kad konsultacinė išvada pateikta, vadovaujantis iš esmės tais pačiais duomenimis, kurie buvo ištirti ir įvertinti, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Pareiškime nėra jokių konkrečių naujų duomenų, leidžiančių įžvelgti BPK 444 straipsnio l dalyje nurodytus pagrindus procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl pareiškimas netenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nuteistojo R. Ž. gynėjas K. Betingis 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. Ž. gynėjo skundą dėl Generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo konstatavęs, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutartyje teismas nurodė nenustatęs naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą. Remdamasis Generalinio prokuroro nutarimo argumentais, teismas iš esmės išdėstė tuos pačius motyvus, todėl jie nekartojami.
Šalies argumentai
8. Nuteistojo R. Ž. gynėjas K. Betingis skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta.
8.1. Byla turėtų būti atnaujinta, remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybe, nes A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinė išvada kategoriškai paneigė teismo medicinos eksperto H. Daujoto pateiktą specialisto išvadą dėl R. N. sužalojimų padarymo aplinkybių ir mirties priežasties nustačius, jog R. N. galvos smegenų kairiojo pusrutulio subdurinis kraujavimas po kietuoju dangalu prasidėjo ne 2015 m. lapkričio 9 d. vakare arba lapkričio 10 d. naktį nuo R. Ž. jam suduotų smūgių, bet nuo kiek anksčiau patirtos galvos traumos, bent dvi dienos prieš R. Ž. patirtus smūgius (konsultacinės išvados 3 dalis). Dėl to daroma išvada, kad tarp nuteistojo R. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių – R. N. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ši konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta, teismo medicinos tyrimą atlikus 2017 m. balandžio 18–25 d., todėl nebuvo žinoma pirmosios bei apeliacinės instancijų teismams. Tai pripažino ir Vilniaus apygardos teismas, ir Generalinis prokuroras.
8.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. Daujotas, pateikęs byloje teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas tyrimą suklydo, nes jam buvo pateikta ne visa išsamiam tyrimui reikšminga medžiaga. Klaidų neišvengta dėl galbūt netinkamų tyrimo metodų taikymo, žinių, kvalifikacijos trūkumo ir galimo profesinio aplaidumo. Skunde akcentuojama konsultacinę išvadą pateikusių specialistų kvalifikacija, nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. Daujotas yra tik bendros kompetencijos teismo medicinos ekspertas, neturintis neurochirurgijos srities žinių.
8.3. Nei Generalinis prokuroras, nei Vilniaus apygardos teismo teisėja, nustatę esminius prieštaravimus tarp teismo medicinos specialisto išvados ir konsultacinės išvados, šių prieštaravimų tinkamai nepašalino, o savarankiškai, neturėdami jokių žinių teismo medicinos srityje ir prioritetą išimtinai suteikdami H. Daujoto pateiktai specialisto išvadai, priėmė šališką sprendimą.
8.4. Pagal teismų praktiką pridėta prie bylos konsultacinė išvada turi būti tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai, o teismui, šiuo atveju ir prokurorui, kilus abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, davęs tokią išvadą asmuo kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas (BPK 284 straipsnis). Esant tokiai situacijai, kai konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu atsiranda abejonių dėl pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumo ar pagrįstumo, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė. Jeigu specialisto ar eksperto apklausa nepadeda išsiaiškinti, kuri išvada yra nepagrįsta, turi būti skiriama nauja ekspertizė. Šie reikalavimai reiškia, jog nei teismas, nei prokuroras, nei kas nors kitas, išskyrus konkrečioje veiklos srityje specialių žinių ir įgaliojimus turintį specialistą ar ekspertą, būtinai nešališką, gali pašalinti abejones ir prieštaravimus tarp konsultacinės išvados ir byloje jau esančios specialisto išvados ar ekspertizės. Šioje byloje tiek prokuroras, tiek teismas nevykdė jau minėtų įstatymo reikalavimų.
8.5. Teismas klaidingai nurodė, kad konsultacinė išvada pateikta, vadovaujantis tik tais pačiais duomenimis, kurie buvo ištirti ir įvertinti, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Šių teiginių neteisingumą patvirtina konsultacinėje išvadoje nurodyti specialistų tyrimo metu tirti ir naudoti duomenys bei prie šios išvados pridėti dokumentai. Be to, tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, juo labiau esant tiek svarbių faktinių duomenų apie anksčiau padarytus kūno sužalojimus, ligas, epilepsijos agresyvią formą, mirties priežastys, kūno sužalojimai nenustatinėjami pagal teismo medicinos specialistų paaiškinimus, o skiriamos papildomos, pakartotinės ar komisijinės teismo medicinos specialistų užduotys arba teismo medicinos ekspertizė. Nei teisėjas, nei prokuroras įstatymų neįgaliotas ir pagal įstatymų nustatytą kompetenciją negali nustatinėti asmenų mirties priežasčių, teikti dėl to išvadų ar iš naujo prielaidomis ir teiginiais vertinti kvalifikuotų bei įgaliotų tai daryti teismo medicinos specialistų, ekspertų išvadų. Asmenų mirties priežastis tiria ir nustato specialiais įstatymais tam įgalioti teismo medicinos specialistai, ekspertai, pateikdami išvadas. Tokius įgaliojimus turi ir A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuras. Skundžiamoje byloje nagrinėjant skundą ir pareiškimą šių įstatymų reikalavimų nebuvo laikomasi.
8.6. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
8.7. Kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo arba nukentėjusysis susižalojo pats; nuteistasis, jeigu ir padarė, padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas; liudytojo parodymų neteisingumą, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo suvokdamas įvykį ir/ar jį vertindamas, ir tokiais parodymais yra pagrįstas nuosprendis; ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumą, jeigu dėl kurių nors priežasčių suklydo ekspertas, specialistas (pateiktos tyrimui medžiagos neišsamumas, netinkami tyrimo metodai, žinių, kvalifikacijos trūkumas ir pan.), nesant BK 235 straipsnyje numatytų požymių, ir pan. Tokia įstatyme reglamentuota nuostata reiškia, jog BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų kitokių aplinkybių sąrašas nėra vienareikšmiškai reglamentuotas ir nėra baigtinis. Apie kitokias aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į jų svarbą, vertinant, ar bus įgyvendintas teisingumas ir užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteistas nekaltas asmuo.
8.8. Skundžiamoje baudžiamojoje byloje jau vien tik pateikta kategoriška konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai atitinka kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius, kuri kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nusikalstamą veiką padarė ne R. Ž., o kitas asmuo; arba nukentėjusysis susižalojo pats; arba nuteistasis, jeigu ir padarė, padarė lengvesnę veiką negu ta, už kurią jis nuteistas; taip pat specialisto išvados neteisingumą, nes specialistas H. Daujotas suklydo; liudytojų parodymų neteisingumą, nes duodami parodymus šie asmenys sąžiningai klydo, suvokdami įvykį ir/ar jį vertindami. Tai yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, numatytos baudžiamojo proceso įstatyme, t. y. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir atitinkančios kitokių aplinkybių kategoriją, dėl kurių galima ir būtina panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį dėl R. Ž., atnaujinti baudžiamąją bylą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
9. Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato K. Betingio skundas atmetamas.
9.1. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs Generaliniam prokurorui pateiktame pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismui apskųsdamas minėtą Generalinio prokuroro nutarimą.
9.2. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, jog žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.
9.3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai išanalizavo visus nuteistojo R. Ž. gynėjo skundo dėl Generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
9.4. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
9.5. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju aktualus šios teisės normos 1 dalies 4 punktas, numatantis, kad tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
9.6. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kitų, taip pat yra ir liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo ir tokiais parodymais yra pagrįstas nuosprendis, ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumas, neteisingas vertimas, jeigu nėra BK 235 straipsnyje numatytų požymių.
9.7. Pagrindinis gynėjo argumentas, prašant atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, yra tas, jog konsultacinėje išvadoje esantys duomenys laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes minėta išvada gauta, jau įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, todėl negalėjo būti žinoma baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Gynėjo nuomone, ši išvada patvirtina R. Ž. nekaltumą dėl nukentėjusiojo R. N. nužudymo.
9.8. Aukštesnysis teismas sutinka, kad konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma, tačiau, įvertinus jos turinį kitų bylos įrodymų kontekste, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog jos turinys atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, leidžiančias teigti apie R. Ž. nekaltumą. Tiek skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, tiek Generalinio prokuroro nutarime pagrįstai konstatuota, kad konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie nukentėjusiojo R. N. sužalojimų susidarymo/padarymo laiką ir mirties priežastį yra prielaidų pobūdžio ir nepaneigia teismo posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos, kuria grindžiama R. Ž. kaltė.
9.9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatytas nukentėjusiajam R. N. konstatuotų kūno (tiksliau galvos, dėl ko ir prasidėjo subdurinis kraujavimas) sužalojimų padarymo tikslus laikas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas H. Daujotas paaiškino, kad negali konkrečiai pasakyti, kiek laiko praėjo nuo mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo iki nukentėjusiojo pristatymo į ligoninę. Ūmus kraujo išsiliejimas paprastai būna paros–dviejų parų laikotarpiu. R. N. 2015 m. lapkričio 10 d. pristatytas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Taigi tokie eksperto paaiškinimai liudija, kad R. N. minėti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laikotarpiu.
9.10. Gynėjas savo skunde baudžiamosios bylos įrodymus ir konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis interpretavo savaip, visiškai atsietai nuo nuteistojo R. Ž. duotų parodymų apie įvykio aplinkybes. Iš nuteistojo R. Ž. parodymų matyti, jog jis pats pripažino nuo lapkričio 6 d. leidęs laiką su nukentėjusiuoju R. N. sodyboje, lapkričio 7 d. rytą jam (R. N.) sudavęs į veidą, o lapkričio 9 d. su juo mušęsis. Taigi konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teiginys, kad po R. N. galvos smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu subdurinis kraujavimas prasidėjo ir dėl to jo mirtis įvyko ne nuo 2015 m. lapkričio 9 d. vakare arba lapkričio 10 d. naktį R. Ž. jam suduotų smūgių, o nuo kiek anksčiau patirtos galvos traumos, bent dvi dienos prieš R. Ž. patirtus smūgius, neprieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms bei paties nuteistojo R. Ž. parodymams, jog ir dviem dienomis anksčiau būtent jis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Esant tokiems nuteistojo parodymams, minėtas konsultacinės išvados teiginys nepaneigia R. Ž. kaltės.
9.11. To nepaneigia ir konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teiginys, kad nuo sužalojimų R. N. padarymo iki mirties praėjo daugiau nei dvi savaitės laiko. Nustatyta, jog R. N. mirė 2015 m. lapkričio 26 d., todėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laikas atitinka R. Ž. smurtavimo prieš jį laiką.
9.12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas H. Daujotas paaiškino, kad R. N. padaryti sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui, jie padaryti tiesioginiais trimis trauminiais poveikiais į veidą. Taigi konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teiginys, jog subdurinis kraujavimas galėjo prasidėti nuo atsitrenkimo griūvant, tėra tik objektyviais duomenimis nepagrįsta ir paremta nuteistojo R. Ž. parodymais prielaida, prieštaraujanti nustatytoms bylos aplinkybėms. Toks konsultacinės išvados teiginys, nesant jokio objektyvaus jo pagrindimo, priešingai, esant paties R. Ž. parodymams apie nevienadienį smurtavimą prieš R. N., neatitinka byloje surinktų ir abiejų instancijų teismuose įvertintų įrodymų.
9.13. Gynėjo skunde nurodyti duomenys, kad anksčiau iki aptariamų įvykių R. N. sumušė kitas asmuo, nevertinami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, įrodanti R. Ž. nekaltumą. Pirma, baudžiamojoje byloje apie tai yra duomenų ir teismams jie buvo žinomi. Antra, šią aplinkybę neturint ryšio su R. N. mirtimi įrodo minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), jog pristatyto į ligoninę R. N. veidas paburkęs dėl sumušimų, dešinės akies atmerkti neįmanoma; atlikus skubų galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 2202, nustatyta ūmi subdurinė hemoragija.
Tai rodo, kad objektyviai nustatyta į ligoninę atvežto nukentėjusiojo būklė nesietina su dešimties dienų senumo įvykiu turgavietėje. Beje, iš konsultacinę išvadą surašiusiems specialistams pateikto Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK KPS vyr. tyrėjo J. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą akivaizdu, kad įvykio turgavietėje metu A. R. spyrė R. N. ne į galvą, bet į krūtinę.
9.14. Priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusiam ekspertui buvo žinoma ir apie R. N. smegenų edemos, ,,strigimo“ požymius. Tai matyti iš specialisto išvadoje išdėstytų jau minėtos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Šią aplinkybę, įvardintą konsultacinėje išvadoje, gynėjas nurodė kaip naujai paaiškėjusią bei patvirtinančią eksperto H. Daujoto galimą žinių, kvalifikacijos trūkumą, profesinį aplaidumą ir pan., jam neturint visos tyrimui reikalingos medžiagos. Su tuo aukštesnysis teismas negali sutikti.
9.15. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad gynėjo pateiktos konsultacinės išvados kai kurie duomenys yra prielaidų pobūdžio ir nei vieni, nei kartu su kitais bylos įrodymais nepaneigia nuteistojo R. Ž. kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kiti konsultacinės išvados duomenys atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir buvo žinomi bylą nagrinėjusiems teismams. Dėl to jie negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
9.16. Vertinant kitus gynėjo skundo argumentus, kuriais iš esmės ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, pažymėtina, kad, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, įrodymų vertinimas nėra pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
9.17. Gynėjas skunduose teismams ir pareiškime Generaliniam prokurorui ginčijo būtent Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartyje analizuotų bei įrodymais pripažintų duomenų vertinimą, taip pat nurodė, jo manymu, padarytus Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtuose procesiniuose sprendimuose. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra bylą nagrinėjančio teismo išimtinė teisė, nes būtent teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad visos kitos gynėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis iš esmės ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, buvo žinomos bei teismų ne kartą analizuotos, o tai, jog gynėjas nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nedaro jų naujai paaiškėjusiomis.
9.18. Iš gynėjo skundo argumentų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas, tačiau jame nenurodyta jokių konkrečių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti šio teismo šališkumą. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų gynėjo skundą nagrinėjusios teisėjos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, arba kitokių aplinkybių, dėl kurių skundą nagrinėjusi teisėja pagal BPK 58 straipsnio nuostatas nebūtų galėjusi jo nagrinėti. Vien ta aplinkybė, jog teisėja priėmė nuteistajam R. Ž. nepalankų procesinį sprendimą ir nesutiko su gynėjo skunde nurodytais argumentais, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar išankstinis nusistatymas dėl skundo išnagrinėjimo.
9.19. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nepaisant to, jog, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams priimant procesinius sprendimus šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie konsultacinę išvadą, kurią pateikė nuteistojo R. Ž. gynėjas, ši išvada nei viena, nei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais neleidžia teigti, kad R. Ž. nuteistas nepagrįstai ir yra nekaltas ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, o gynėjo pateikti duomenys yra naujai paaiškėjusios aplinkybės.
9.20. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.